Mikroudaras (mažas insultas, mini insultas) yra problema, kuri yra ne tokia rimta nei „klasikinis“ insultas, tačiau jos niekada nereikėtų nuvertinti – daugeliui pacientų mikrokaroliukas atsiranda anksčiau pilnas smūgis. Kokios yra mikroinsulto priežastys ir kaip jis pasireiškia? Kokia yra mikroinsulto diagnozė ir gydymas ir – kas gali labiausiai domina pacientus – kuo skiriasi tipinis insultas nuo nedidelio insulto?

Mikroudar(dar žinomas kaip mažas insultas, mini insultas, laikina smegenų išemija – trumpai TIA) yra sveikatos būklė, susijusi su staigiu kraujo tiekimo sutrikimu smegenys.

Būdingi mikrosrovei būdingi požymiai yra staigus jos atsiradimas, tai, kad mini insulto simptomai visiškai išnyksta savaime ir kad maksimali pacientų simptomų trukmė neviršija 24 valandų

Dėl to, kad nedidelio insulto simptomai po kurio laiko – kartais tai būna kelios minutės, o kartais kelios valandos – išnyksta savaime, pacientai visiškai ignoruoja šią būseną ir visai nesikreipia į gydytoją. Tokia situacija itin pavojinga – prieš mikroinsulto atsiradimą dažnai būna pilnas smūgis.

Dėl to, kad kai kurie pacientai nesikreipia į gydytoją po mikrokrekingo, sunku tiksliai įvertinti šios problemos dažnumą.

Tačiau apskritai manoma, kad 1 iš 3 žmonių, patyrusių nedidelį insultą, artimiausiu metu patirs insultą.

Atsižvelgiant į tai, kad per metus Lenkijoje insultą ištinka net 70 000 žmonių, gana lengva apskaičiuoti, kad mikroinsultą kasmet gali patirti net daugiau nei 20 000 lenkų.

Mikroudar – priežastys

Tiesioginė mikroinsulto priežastis yra laikinas smegenų aprūpinimo krauju sutrikimas. Jie gali atsirasti dėl įvairių problemų – trims skirtingoms grupėms priklausantys sutrikimai gali sukelti smegenų kraujotakos sutrikimą.

Visų pirma, aterosklerozė kraujagyslėse, tiekiančiose smegenis (pvz., ateroskleroziniai pokyčiai vidinėse miego arterijose), gali prisidėti prie mini insulto atsiradimo.

Trombozė taip pat yra problema, dėl kurios gali sutrikti smegenų aprūpinimas krauju – tokio įvykio rizika pirmiausia siejama su pacientais, sergančiais kardiologinėmis ligomis (pvz., staziniu širdies nepakankamumu ar prieširdžių virpėjimu), taip patserga leukemija ir pjautuvine anemija.

Kitas galimas mechanizmas, dėl kurio gali atsirasti nedidelis insultas, yra intrakranijinis kraujavimas – tačiau šio tipo sutrikimas yra rečiausia mikroinsulto priežastis.

Mikroudar – rizikos veiksniai

Yra daugybė skirtingų veiksnių, kuriuos galima per daug įtempti, kad padidėtų paciento, sergančio nedidelio insulto, rizika. Jie skirstomi dviem būdais į modifikuojamus ir nemodifikuojamus mikrokrekingo rizikos veiksnius. Pirmieji iš išvardytų, t. y. keičiami nagrinėjamos ligos rizikos veiksniai, apima:

  • hipertenzija,
  • kardiologinės ligos (pvz., minėtas kraujotakos nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas, bet ir įvairios širdies ydos),
  • miego arterijų ligos (daugiausia aterosklerozė),
  • rūkymas,
  • periferinių arterijų liga,
  • diabetas,
  • sėdimas gyvenimo būdas,
  • didelė sočiųjų riebalų ir druskos dalis dietoje,
  • padidėjęs homocisteino kiekis,
  • hipercholesterolemija,
  • perteklinis kūno svoris (ir antsvoris, ir nutukimas),
  • per didelis alkoholio vartojimas.

Minėti veiksniai yra apibrėžiami kaip modifikuojami, nes juos galima paveikti – juk perteklinį kūno svorį galima sumažinti, keisti mitybą, sumažinti cholesterolio kiekį taikant dietines intervencijas ir galimą farmakoterapiją.

Tačiau yra tam tikrų mikroįtrūkimų rizikos veiksnių, kuriems, deja, pacientai neturi įtakos – tokie nemodifikuojami mini insulto rizikos veiksniai yra:

  • amžiaus (nežymaus insulto rizika žymiai padidėja sulaukus 55 metų),
  • lytis (vyrams didesnė mini insulto rizika),
  • šeimos istorija (jei šeimos narys patyrė mikroinsultą ar insultą, rizika, kad šią problemą patirs ir kiti šeimos nariai, žymiai padidėja).

Mikroudar – simptomai

Mikroinsulto simptomai gali būti labai įvairūs – viskas priklauso nuo tikslios smegenų dalies, kurioje pasireiškia laikina išemija. Paprastai šio skyriaus metu sutrikimai yra susiję su smegenų dalimis, kurias aprūpina priekinė vadinamoji dalis. smegenų arterinis ratas.

Nedidelio insulto simptomai yra židiniai ir – ypač anglų kalbos literatūroje – jie trumpinami kaip FAST (iš Face, Arms, Speech ir Time). Dažni ligos simptomai yra:

  • pusės veido paralyžius (pvz., gali nukristi vokasarba burnos kamputyje vienoje veido pusėje, pacientams, patyrusiems mini insultą, taip pat gali būti sunku šypsotis),
  • viršutinės galūnės raumenų paralyžius, o kartais ir parezė (dėl kurių kyla sunkumų, pavyzdžiui, pakeliant galūnę, pacientams, kuriems yra mikrokrekeris, taip pat gali atsirasti tirpimas ir kiti jutimo sutrikimai),
  • kalbos sutrikimai (pacientas gali murmėti, dėl to jo kalba tampa visiškai nesuprantama, tačiau jam taip pat gali būti sunku suprasti kitų kalbą),
  • galvos svaigimas,
  • disbalansas,
  • regėjimo sutrikimas (pvz., dvigubo vaizdo suvokimas ir kartais trumpalaikis monokulinis aklumas, dar vadinamas amaurosis fugax).

Čia reikia pabrėžti, kad jei pacientas turi simptomų vienoje kūno pusėje – pvz., jis kovoja su kairiojo voko nukritimu ir kairiosios viršutinės galūnės raumenų jėgos susilpnėjimu – išemija atsirado dešinysis smegenų pusrutulis.

Čia taip pat verta pridurti, kad mikrokrekingo simptomai yra židininiai – jo eigoje nėra daug sutrikimų, pvz., dešinės kojos paralyžius ir kairės rankos paralyžius su sinkope, be to, simptomai išlieka ne ilgiau kaip vieną dieną.

Mikroudar - diagnostika

Staiga atsiradę simptomai, kurie gali rodyti mikrokrekingą, tikrai yra indikacija skubiai apsilankyti pas gydytoją. Net ir tada, kai paciento skundai visiškai išnyksta spontaniškai, jokiu būdu negalima jų nuvertinti: patyrus nedidelį insultą žymiai padidėja insulto rizika, o dar daugiau – tai gali įvykti per labai trumpą laiką (net per kelias dešimtis valandų).

Diagnozuojant mini insultą, ligos istorija ir neurologinis tyrimas yra labai svarbūs. Gydytojas sutelkia dėmesį į tikslius simptomus, kuriuos patyrė pacientas, tada atlieka neurologinį tyrimą, kad pamatytų, ar vis dar yra įvairių neurologinių simptomų (pvz., jutimo sutrikimų ar raumenų silpnumo).

Vėliau dažniausiai užsakomi įvairūs testai. Jie apima, be kita ko laboratoriniai tyrimai (pvz., kraujo skaičius, gliukozės kiekis kraujyje ir uždegiminių žymenų lygis), taip pat vaizdo tyrimai.

Pastarųjų atveju kalbame apie galvos kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją - abu aukščiau paminėti leidžia ne tik atmesti galimą smegenų kraujavimą, bet ir jų dėka galima stebėti ar dėl išemijos atsirado kokių nors nuolatinių pakitimų smegenyse.

Galvos vaizdiniai tyrimai taip pat leidžia atmesti kitus galimuspaciento simptomų priežastys (pvz., smegenų abscesas arba smegenų auglys).

Miego arterijų ultragarsinis dopleris taip pat yra svarbus tyrimas – jis leidžia įvertinti, ar galima nedidelio insulto priežastis buvo ateroskleroziniai pokyčiai, dėl kurių labai susiaurėjo šių kraujagyslių spindis.

Minėti tyrimai atliekami dėl kelių skirtingų priežasčių – viena iš jų yra diferencinės diagnostikos poreikis. Tam naudojamas paciento gliukozės kiekis kraujyje – būtina neįtraukti, be kita ko, hipoglikemija.

Kita problema, į kurią atsižvelgiama atliekant diferencinę mini insulto diagnostiką, yra židininiai traukuliai.

Mikroudar – insulto rizikos įvertinimas

Kaip jau keletą kartų buvo minėta, mikrokaroliukas žymiai padidina paciento „pilno“ insulto riziką. Dėl šios priežasties nedidelį insultą patyręs žmogus turi įvertinti, kiek didelė rizika susirgti rimtesniais neurologiniais sutrikimais. Tam naudojama ABCD2 skalė – taškai suteikiami už:

  • amžiaus (virš 60 metų – 1 taškas),
  • kraujospūdžio reikšmė (didesnė nei 140/90 mmHg – 1 balas),
  • motorinių simptomų buvimas vienoje kūno pusėje (2 taškai),
  • neurologinių nukrypimų atsiradimo laikas (mažiau nei valanda - 1 balas, daugiau nei valanda - 2 taškai),
  • kalbos sutrikimo buvimas (afazijos atveju - 1 balas),
  • gretutinės ligos (jei pacientas serga cukriniu diabetu - 1 balas)

Kuo daugiau taškų ABCD2 skalėje gauna pacientas, tuo didesnė rizika, kad pacientas greitai susirgs insultu.

Mikroudar - gydymas

Sutrikimas, dėl kurio atsiranda mikrokrekingas, praeina savaime, todėl lengvą insultą patyrusių žmonių gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie padidina ligos pasikartojimo riziką. Būtent dėl ​​šios priežasties labai svarbu atlikti kompleksinį paciento, patyrusio šią ligą, sveikatos įvertinimą – tik tai padarius galima pasiūlyti jam optimalų gydymą.

Iš esmės kiekvienas žmogus, patyręs mikrobinį insultą, gydomas antitrombocitais vaistais – pacientams rekomenduojama vartoti acetilsalicilo rūgštį (arba – netoleravimo ar kontraindikacijų atveju – kitus antitrombocitus vaistus)

Esant situacijai, kai pacientas kenčia nuo širdies aritmijų (ypač prieširdžių virpėjimo), patartina pradėti vartoti vaistus, mažinančiuskraujo krešėjimas (antikoaguliantai).

Gydant mikroinsultą žmonėms, kurie kovoja su lipidų sutrikimais, gali būti pagrįsta pradėti vartoti statinų grupės preparatus.

Optimalus ligų, kurias žmogus patiria po mini insulto, gydymas taip pat yra nepaprastai svarbus – čia kalbame, pavyzdžiui, apie būtinybę palaikyti tinkamas kraujospūdžio reikšmes pacientams, sergantiems arterine hipertenzija ir optimalia glikemija. kontrolė pacientams , kurie kovoja su diabetu .

Mikroudar - prevencija

Visiškai išvengti mikroinsulto atsiradimo tiesiog neįmanoma, tačiau tiesa ta, kad tinkamas gyvenimo būdas gali žymiai sumažinti riziką susirgti.

Čia kalbame, pavyzdžiui, apie subalansuotos, daug maistinių medžiagų turinčios dietos naudojimą, ribojant gyvulinių riebalų ir transriebalų kiekį (tokios naudingos dietos pavyzdys yra Viduržemio jūros dieta), reguliarų fizinį aktyvumą arba bando sumažinti perteklinį kūno svorį.

Siekiant sumažinti lengvo insulto riziką, pacientai taip pat turėtų prisiminti apie žalingą įvairių stimuliatorių poveikį jų organizmui – siekiant sumažinti mikroinsulto riziką, reikėtų vengti piktnaudžiavimo alkoholiu ir nerūkyti. nuo.

Kategorija:

Neurologija