Žiūrėkite 6 nuotraukų galeriją

Žmogaus blusa yra vabzdys, mintantis krauju – po valgio ji palieka užsispyrusį niežtintį pėdsaką. Tačiau tai ne vienintelis prisiminimas, kurį jis gali palikti šeimininkui. Blusos taip pat gali platinti rimtas ligas. Iš kur galite gauti blusų ir kaip su jomis veiksmingai kovoti?

Žmogaus blusa(lot.Pulex irritans ) minta žmogaus krauju – minta žmogaus oda ir palieka niežtinčių dėmių pėdsakus. Dažniausiai juo galite užsikrėsti viešose vietose, kur drėgna ir nebūtinai švaru.

Verta žinoti, kad nors žmogaus blusų šeimininkas daugiausia yra žmogus, vabzdys gali išgyventi, taip pat būdamas ant gyvūnų, pvz., šunų ar kačių. Tai reiškia, kad net švariuose namuose gali gyventi blusa, kuri gali greitai daugintis ir sunaikinti namų ūkį.

Kaip atrodo žmogaus blusa?

Žmogaus blusa matoma plika akimi, jos dydis priklauso nuo vabzdžio lyties – patelės ilgesnės ir apie 2,5-3,5 mm, o patinai apie 2-2,5 mm.

Blusos dažniausiai yra rudos (dažnai ir juodos), o jų kūnas yra iš šonų suplotas ir sudarytas iš fragmentų, sudarančių chitininį apvalkalą.

Be didelio pilvo, jo pradžioje yra maža galvutė su antenomis ir pradūrimo-siurbimo aparatu.

Blusos neturi sparnų, bet efektyviai juda savo gausiomis stipriomis kojomis, kurių užpakalinės kojos ilgesnės už kitų. Būtent jų dėka blusos gali šokinėti į tolimus – dažnai iki 20 cm aukščio ir 1 m atstumo.

Ką valgo žmogaus blusa?

Žmogaus blusa gyvena ant žmogaus kūno ir minta jo krauju. Juo maitindamasis jis gali siurbti kraują iki valandos, o tai reiškia, kad per dieną suvartojamas kiekis gali būti net 20 kartų didesnis už vabzdžio svorį. Deja, kraujo siurbimas gali sukelti ne tik varginančius simptomus, bet ir išplisti ligas.

Be to, be to, kad žmogaus blusa minta žmogaus krauju, ji papildomai traktuoja ją kaip gyvenamąją vietą ir susisiekimo priemonę. Tačiau jei ant žmogaus kūno jis ilgiau išsilaikyti negali, mielai būna drėgnose, nebūtinai švariose patalpose. Kai blusa nemaitina, ją galima rasti parketo plyšiuose,ant kilimų ir dulkėtuose kambario kampuose. Žmogaus blusa sunkiomis sąlygomis taip pat gali parazituoti ant gyvūnų, pvz., šunų ar kačių.

Kaip dauginasi žmogaus blusa?

Blusos dauginasi labai greitai, nes netrukus po šėrimo (nuo 3 iki 10 dienų) blusų patelė gali dėti kiaušinėlius dar 3 mėnesius. Vienu metu ji deda 3–5 kiaušinius ir dažniausiai palieka juos sunkiai pasiekiamose vietose, t. y. grindų plyšiuose, senuose čiužiniuose, nešvariuose kilimuose ir pan. – ir per savo gyvenimą gali padėti beveik 500 kiaušinių.

Tada išsirita lervos, kurios per 7-14 dienų išveja du kartus ir suauga. Šie savo ruožtu gyvena nuo 3 iki 4 mėnesių ir dažniausiai parazituoja tik vasarą (dažniausiai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais). Maitinasi tik suaugusieji, lervos minta, be kita ko organinės šiukšlės.

Blusų įkandimas – kaip jį atpažinti ir ar tai pavojinga?

Blusos įkandimas matomas, bet nebūdingas, o dažniausiai jis matomas ant blauzdų (pvz., kulkšnių), aplink juosmenį, klubus ir pečius. Tai, kad ant kūno maitinosi žmogaus blusa, liudija mažos, rausvos arba raudonos dėmės, kurių centre yra kruvinas taškas.

Tokių ženklų ant žmogaus kūno turbūt gali būti ir daugiau, nes įkandimų dažniausiai randama labai daug – dažniausiai jie būna taisyklingomis eilėmis ir būna nuo kelių iki keliolikos. Be to, niežulys atsiranda netrukus po žmogaus blusos įkandimo, kuris praeina tik po kelių dienų.

Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija, kai juos įkando žmogaus blusa. Ant odos, kurioje maitinosi vabzdys, atsiranda pasklidusis paraudimas ir net pūslės.

Be to, reikia žinoti, kad blusos platina ligas, todėl įkandimų nevertėtų nuvertinti ir verta pasikonsultuoti su specialistu.

Kaip atskirti žmogaus blusą nuo kitų parazitų?

Deja, blusas nėra lengva atpažinti, nes jos atrodo panašios į kitus parazitus. Kai anksčiau su jais neturėjai kontakto, nesunku juos supainioti su, pavyzdžiui, utėlėmis ar erkėmis. Todėl pamačius konkretų kirminą verta atidžiau pažvelgti ir be panikos nuspręsti, kaip jis atrodo.

Utėlės, skirtingai nei blusos, yra plokščios ir dažniausiai jas galima pamatyti ant plaukų. Be to, jie palieka b altus kiaušinėlius (vadinamuosius nitus), kurie prisitvirtina prie plaukų šaknų.

Be to, blusose pastebima, kad kojos yra tik priekinėje ir vidurinėje pilvo dalyje, taip pat jų viena galinė pora yra daug ilgesnė nei kitos (jų dėka jos gali atlikti toli šuolius)

Savo ruožtu jie turi utėliųtikrai daugiau kojų, kurių kiekviena yra vienodo ilgio ir yra sujungta su kūnu per visą jo ilgį.

Kita vertus, erkės labiausiai skiriasi nuo blusų, nes turi didelį, suplotą ir ovalų pilvą su mažomis kojomis priekinėje ir vidurinėje jo dalyje.

Žmogaus blusa – jos platinamos grėsmės ir ligos

Žmogaus blusa kelia grėsmę žmonėms, nes perneša daug mikroorganizmų, įskaitant pavojingas ligas, tokias kaip:

  • dėmėtoji šiltinė – labai pavojinga infekcinė liga, galinti per trumpą laiką jus nužudyti
  • tuliaremija – nors tai pavojinga gyvybei liga, dažniausiai po diagnozės ir gydymo antibiotikais ją galima sėkmingai gydyti. Pakanka, kad blusa būtų užsikrėtusi, ir sergantysis, be kita ko, išsivystys karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, raumenų skausmai ir kt.
  • Staphylococcus aureus infekcija – pasitaiko, kad bakterijų nešiotojai periodiškai ar visam laikui nejaučia jokių infekcijos simptomų, tačiau kartais tai sukelia, be kita ko, dėl pūlingų odos infekcijų, kvėpavimo takų infekcijų ir net toksinio šoko
  • kačių įbrėžimų liga – kuri, negydoma, gali sukelti net encefalitą
  • dipilidozė – kaspinuočio sukelta liga, kuriai blusos veikia kaip tarpiniai šeimininkai – tai liga, dėl kurios sutrinka virškinimo sistemos veikla
  • maras – liga šiuo metu neserga, bet kadaise blusų perneštos maro lazdelės sukėlė didžiausią epidemiją žmonijos istorijoje

Be to, kai kuriems žmonėms blusų įkandimai gali sukelti vietinį dermatitą. Siurbdamas kraują, jis išskiria į jį hapteną, kuris sukelia padidėjusį jautrumą, vadinamą blusų alerginiu dermatitu (FAD).

Įkandimai gali sukelti didesnį nei įprasta niežėjimą, nerimą ir hiperaktyvumą. Be to, jei yra daug įkandimų, ypač vaikams, tai gali sukelti anemiją.

Kaip kovoti su blusomis?

Radus blusų dėmę ar dėmes, pravartu išsimaudyti ir tada persirengti. Prieš skalbdami ir viską, kas galėjo liestis su blusomis, nuplaukite jas aukštoje temperatūroje. Tai taip pat taikoma patalynei, kilimėliams ir kitiems panašiems daiktams.

Tada reikia įvertinti, ar blusos įkando ne namuose, ar jos maitinasi jame.

Jei jūsų namuose yra blusų, galite pastebėti daugybę mažų dėmių – tai blusų išmatos, kurios dažniausiai lieka ant patalynės. Esant tokiai situacijai, butą reikia kuo greičiau išvalyti.

Pradžioje turėtumėteBūtinai išsiurbkite visas grindis – taip pat ir po baldais, kampeliuose ir pan. Be to, verta jas nuplauti karštu vandeniu su chlorido priedu. Ypatingą dėmesį skirkite mažoms erdvėms, pvz., plokštėms ar parketui.

Be to, valymui galite naudoti citrinų ir eukaliptų aliejų. Blusos nemėgsta mėtų, paparčio lapų, rožių žiedlapių ir gvazdikėlių kvapo, todėl verta joms padėti tiesiogiai (pvz., paskleidus lėkštėse aplink lysvę) arba netiesiogiai (sukuriant, pavyzdžiui, užpilus).

Jei namuose yra gyvūnų, juos taip pat reikia dezinfekuoti. Blusos dažniausiai minta katėmis ir šunimis, todėl norint jų atsikratyti, būtina jas maudyti specialiuose preparatuose.

Kiti blusų tipai

Dažniausiai žmonės savo aplinkoje susiduria su žmonių blusomis. Su kačių ar šunų blusomis jis gali liestis šiek tiek rečiau. Todėl, nors yra daug blusų rūšių (jų yra beveik 2000), didžiausią žalą gali padaryti aukščiau paminėtos.

Šiuo metu žmonių blusos Europoje yra nykstanti rūšis, todėl jos buvo įtrauktos į gyvūnų ir augalų, kurie netrukus gali išnykti, sąrašą.

Kategorija:

Parazitinės ligos