Respiratorius yra medicinos prietaisas, kitaip vadinamas dirbtiniais plaučiais. Jos užduotis – palaikyti arba pakeisti paciento kvėpavimui būtinus raumenis. Kvėpavimą palaikyti ventiliatoriumi galima ir ligoninėje, ir namuose.

Kvėpavimo aparataspriverčia kvėpavimo procesą žmonėms, kurie dėl traumų, ligų ar neuroraumenis blokuojančių vaistų vartojimo negali patys kvėpuoti – kenčia nuo sunkių kvėpavimo sutrikimų. Aparatas taip pat naudojamas tais atvejais, kai pacientas kvėpuoja vienas, tačiau procesas dėl tam tikrų priežasčių yra neadekvatus, t. y. kai organizmas neatitinka organizmo deguonies poreikių.

Respiratorius – dirbtinių plaučių istorija

Nedaug žmonių žino, kad Leonardo da Vinci sukūrė pirmuosius kvėpavimo prietaisų dizainus XV amžiuje. Pirmasis veikiantis respiratorius buvo Jean-Francois, Pilatre de Rozier, darbas, sukurtas XX amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Pirmąjį plačiai naudojamą respiratorių, vadinamą „geležiniais plaučiais“, 1928 m. sukūrė Philipas Drinkeris ir Louisas Shaw iš Harvardo universiteto Kembridže. Prietaiso veikimo principas buvo sukurti neigiamą slėgį aplink paciento krūtinę.

Prietaisas atrodė kaip didelė metalinė dėžė, uždaryta dangteliu. Pacientas buvo paguldytas į vidų – tik galva kyšo į lauką. Aparato sandarumą užtikrino guminės tarpinės, glaudžiai prilipusios prie paciento kaklo

Keičiant slėgį įrenginio viduje dviem buitiniais dulkių siurbliais, krūtinės ląsta buvo jėga pakelta arba suspausta, todėl oras į plaučius buvo išstumtas.

Respiratorius ligoninėje ir namuose

Dar visai neseniai ventiliatoriai, daugiausia dėl savo dydžio, galėjo būti naudojami tik ligoninėse, daugiausia intensyviosios terapijos skyriuose. Šiuo metu dėl medicinos ir technologijų pažangos gydymas respiratoriumi gali būti taikomas ir greitosios pagalbos automobiliuose bei namuose.

Šiuolaikiniai respiratoriai gali būti kompaktiški, lengvi ir patikimesni. Be to, buvo sukurtos medicininės procedūros, leidžiančios pacientui efektyviai ir saugiai naudoti mechaninę ventiliaciją už ligoninės ribų. Šiuolaikiniai prietaisai vis dar atlieka dirbtinio plaučių vaidmenįpriverčiant dirbti kvėpavimą.

Tiek ligoninės, tiek namų ventiliatoriai dažniausiai naudojami sunkiai sužalotiems, sąmonės netekusiems ar nusilpusiems pacientams, sergantiems plaučių ligomis, vartojantiems neuroraumeninį laidumą blokuojančius vaistus. Prietaisai gali turėti įvairių patogumų, pvz., galimybę nustatyti norimą deguonies kiekį ore, kuriuo pacientas kvėpuoja.

Respiratorius – mechaninės ventiliacijos vaidmuo

Tinkama kūno vėdinimas, tai yra tinkamas kvėpavimas, yra labai svarbus visų organų efektyvumui. Ventiliatorių prie paciento galima prijungti dviem būdais. Pirmasis metodas yra invazinis ir apima ventiliatoriaus vamzdelio prijungimą prie dirbtinai sukurtos angos, vedančios į trachėją (tracheotomija).

Neinvazinis ryšys – tai įvairių tipų kaukių uždėjimas ant paciento veido.

Invazinė ventiliacija dažniausiai atliekama ligoninėse, tačiau galima ir parvežti pacientą į namus, kad pacientas būtų draugiškoje aplinkoje. Tačiau daug dažniau namuose naudojama neinvazinė ventiliacija.

Neinvazinė ventiliacija naudojama mechaninės ventiliacijos seansų forma kartu su savarankišku paciento kvėpavimu.

Respiratoriaus naudojimas, t. y. mechaninė ventiliacija, turėtų trukti ne trumpiau kaip 60–90 minučių. Tai laikas, kai paciento kvėpavimo raumenys gali atsinaujinti. Tačiau ventiliacijos laikas visada priklauso nuo paciento būklės. Kuo sunkesnė paciento būklė, tuo ilgiau reikia naudoti ventiliatorių.

Respiratorius – ką laimi sergantis žmogus

Kvėpavimo aparato naudojimas turi specifinių privalumų pacientui, nepaisant to, ar ventiliacija teikiama ligoninėje, ar namuose. Respiratoriaus naudojimo privalumus galima suskirstyti į tris grupes.

dirbtinė ventiliacija padeda sumažinti alveolių hipoventiliacijos simptomus, t.y geriau ir giliau kvėpuoti, regeneruoti kvėpavimo raumenis, efektyviau atsikosėti (ar pašalinti) kvėpavimo takuose likusias išskyras, sumažinti infekcijų skaičių ar švelnesnė jų eiga, gerina gyvenimo komfortą, padidina gyvenimo aktyvumą, o kartais ir profesionalų, net esant visiškam kvėpavimo nepakankamumui, pacientai gali išeiti iš ligoninės ir grįžti namo Kvėpavimo aparatas – vartojimo indikacijos Remiantis medicinos žiniomis, indikacijos ventiliatorius (taip pat namuose) yra:

neuromuskulinės ligos, pvz., miopatija, miopatija (Diušeno, Beckerio distrofija), spinalinė raumenų atrofija (SMA), amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS) po ligosHeine-Medinastana po didelių (gimdos kaklelio) nugaros smegenų traumų, centrinės nervų sistemos ligų, pvz., centrinės nervų sistemos hipoventiliacijos sindromo (vadinamasis "Ondine prakeiksmas"), kraujagyslių pažeidimo, krūtinės ląstos ligų, pvz., hiposkoliozės (kreivumo). stuburo) ir kitos krūtinės ląstos deformacijos, būklės po plaučių ir krūtinės ląstos operacijų Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) nutukimo hipoventiliacijos sindromas (Pickwicko sindromas) Kitos priežastys, rodančios, kad reikia naudoti ventiliatorių, yra šios:

  • plaučių fibrozė
  • laukia plaučių ir širdies transplantacijos
  • Kvėpavimo sistemos negalią sukeliantys apsigimimų sindromai
  • paliatyvios būsenos
  • kraujotakos nepakankamumas
  • cistinė fibrozė
  • miego apnėja (centrinės kilmės, bet ir tam tikri obstrukcinės apnėjos atvejai)
  • kvėpavimo sutrikimai sergant sunkiu COVID-19

Respiratorius – kompensuojamas

Respiratoriaus naudojimą namuose tiek vaikams, tiek suaugusiems kompensuoja Nacionalinė ligonių kasa. Būtina sąlyga norint naudotis ventiliatoriumi – pacientas turi sveikatos draudimą ir šį faktą patvirtinantį dokumentą

Apie pacientus, kuriems reikalinga ventiliacija, gali pranešti jų gydytojai, šeimos nariai, globėjai arba asmeniškai.

Respiratorius – mechaninės ventiliacijos komplikacijos

Pagrindinė mechaninės ventiliacijos komplikacija yra plaučių uždegimas. Intensyviosios terapijos skyriuose dažnis yra 1%, tačiau naudojant mechaninę ventiliaciją, dažnis gali būti net 20 kartų didesnis.

Naudojant seno tipo respiratorius, buvo pastebėta, kad pagrindinis purkštuvas buvo gramneigiamų bakterijų, užkrėtusių paciento alveoles, buveinė ir š altinis. Šiuo metu pagrindinis rizikos veiksnys yra trachėjos vamzdelis.

Kraujotakos sistemos sutrikimai:

  • krūtinės mechanizmo, kaip siurblio, panaikinimas
  • širdies tamponada
  • sutrikęs plaučių aprūpinimas krauju

Plaučių pažeidimai taip pat pastebimi tarp pastebėtų komplikacijų, įskaitant:

  • pneumotoraksas
  • tarpuplaučio pneumotoraksas
  • intersticinė plaučių emfizema
  • ūminis plaučių pažeidimas, sukeltas per didelio pilvo pūtimo
  • Ilgalaikė mechaninė ventiliacija neigiamai veikia inkstų veiklą, kurių darbas tuo labiau sutrikdomas, kuo didesnis slėgis naudojamas mechaninėje ventiliacijoje
Apie autoriųAnna JaroszŽurnalistas, dalyvaujantis daugiau nei 40 metųpopuliarinant sveikatos ugdymą. Daugelio medicina ir sveikata sprendžiančių žurnalistų konkursų nugalėtojas. Ji, be kita ko, gavo „Auksinio OTIS“ pasitikėjimo apdovanojimas kategorijoje „Žiniasklaida ir sveikata“, Šv. Kamilas apdovanotas Pasaulinės ligonių dienos proga, du kartus „Krištoliniu rašikliu“ nacionaliniame sveikatą propaguojančių žurnalistų konkurse ir daug apdovanojimų bei apdovanojimų „Metų medicinos žurnalisto“ konkursuose, kuriuos organizavo Lenkijos asociacija. Žurnalistai už sveikatą.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Kvėpavimo sistema