Lenkija pirmauja tarp šalių, piktnaudžiaujančių antibiotikais. Gydytojai dažnai juos skiria virusinės infekcijos atveju, nors antibiotikai tik naikina bakterijas. Tačiau k alti ir patys pacientai – jie patys nebaigia terapijos ir nevartoja vaistų.

Ar prašote gydytojo receptoantibiotikoar, kas dar blogiau, naudojate savo vaistinėlę nuo ankstesnės ligos likusiems vaistams? Dėl tokio neprotingo elgesio patogeninėsbakterijosgali taptiatsparumas antibiotikams(vadinamasisatsparumas antibiotikams ). Ir tai turi daug rimtų pasekmių. Svarbiausia: vaistai, kurie iki šiol kovojo su ligomis ir dažnai gelbėjo gyvybes, tampa neveiksmingi nuo sunkių ligų.

Antibiotikas – kas tai?

Vaistų grupė, vadinama šia medžiaga, yra medžiagos, pasižyminčios baktericidinėmis ir bakteriostatinėmis savybėmis, t.y. stabdančios bakterijų augimą. Jie naudojami žmonėms, gyvūnams ir kartais augalams gydyti. Šių medžiagų klasifikacija apima kelias antibiotikų klases, kurios skiriasi savo chemine struktūra ir veikimo spektru. Ne visi antibiotikai yra veiksmingi prieš visas bakterijas – konkretus antibiotikas gali būti veiksmingas prieš vieną ar kelias bakterijų rūšis. Kita vertus, tam tikriems vaistams nejautrios bakterijos dažnai būna atsparios ir kitiems vaistams, kurių veikimo mechanizmas toks pat (vadinamasis kryžminis atsparumas). Apieatsparumą antibiotikamssakome, kai tam tikras antibiotikas praranda baktericidines ir bakteriostatines savybes. Egzistuoja natūralaus atsparumo antibiotikams reiškinys – kai kurios bakterijos yra natūraliai atsparios pasirinktiems antibiotikams. Tačiau pavojingesnis yra įgytas atsparumas antibiotikams.

Pavojingas atsparumas antibiotikams

Įgytas atsparumas antibiotikams yra būklė, kai bakterijos, anksčiau jautrios naudotam antibiotikui, praranda šią savybę dėl genetinių pokyčių (mutacijų). Tada, nepaisant vaisto buvimo, bakterijos toliau dauginasi, taip pailgindamos ligos trukmę, o tai lemia daug sudėtingesnės terapijos poreikį, siekiant veiksmingai kovoti su mikroorganizmais. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) mokslininkai atkreipia dėmesį į taiBakterijų nejautrumas antibiotikams yra vienas rimčiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių ir rimta grėsmė Europos Sąjungos gyventojų visuomenės sveikatai. Skaičiuojama, kad kasmet 25 tūkst europiečių miršta nuo infekcijos, kurią sukelia antibiotikams atsparūs mikrobai. Atsparumo antibiotikams išsivystymo visame pasaulyje grėsmė, taip pat netinkamas antibiotikų vartojimas taip pat yra didelė, nes Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukūrė pasaulinę strategiją, leidžiančią atskiroms šalims įdiegti atsparumo antibiotikams stebėjimo sistemas savo teritorijoje ir taikyti efektyvius sprendimus. į šią problemą.

Svarbu

4 paprastos taisyklės – kaip protingai vartoti antibiotikus

Racionalus ir pagrįstas antibiotikų vartojimas gali sustabdyti atsparumo antibiotikams vystymąsi.

  • Racionalus antibiotikų vartojimas priklauso nuo to, kad reikia išgerti visą rekomenduojamą vaisto dozę ir nenutraukti gydymo net pasireiškus patiems patvariems simptomams, tokiems kaip karščiavimas, nutraukus gydymą, nes tai neleidžia visiškai pašalinti patogeniniai mikroorganizmai iš organizmo.
  • Toks pat neigiamas poveikis gali atsirasti vartojant per mažas vaisto dozes, nes dėl to neįmanoma pasiekti tinkamos antibiotiko koncentracijos, kad nugalėtų patogenines bakterijas. Laikas, praleistas neefektyviai kovai, išeina į naudą bakterijoms – tada jos pagerina atsparumo vaistams mechanizmus ir efektyviai perduoda genus, atsakingus už nejautrumą antibiotikams.
  • Be griežto medicininių rekomendacijų laikymosi gydant antibiotikais, taip pat svarbu apsisaugoti nuo infekcijų, kurias galima gauti profilaktiškai skiepijant. Nepriklausomai nuo aplinkybių, taip pat turėtumėte nepamiršti laikytis pagrindinių higienos taisyklių, ypač dažno rankų plovimo.
  • Gydytojams patariama skirti siauro veikimo spektro antibiotikus ir informuoti pacientus apie būtinybę laikytis rekomendacijų antibakterinio gydymo metu bei anksti rinkti medžiagą bakteriologiniam pasėliui

Ar tai virusas ar bakterija?

Dažniausios infekcijos, kuriomis susergame, nepriklausomai nuo sezono – t.y. peršalimas ir sloga, taip pat faringitas, laringitas, tracheitas, bronchitas – beveik visada sukelia virusai ir antibiotikų, kurie yra antibakteriniai vaistai, vartojimas. vaistas, šiuo atveju jis yra nepagrįstas ir turi neigiamą poveikį – nuo ​​natūralios bakterinės floros, saugančios organizmą nuo kolonizacijos su patogeniniais mikroorganizmais, pašalinimo iki patogeninių mikroorganizmų atsiradimo.atsparumas antibiotikams. Mokslininkai pabrėžė ryšį tarp atsparumo vaistams plitimo ir antibiotikų vartojimo. Šalyse, kuriose šio tipo vaistų vartojimas buvo sumažintas (pvz., Japonijoje ar Suomijoje), labai sumažėjo atsparių bakterijų padermių kiekybinis skaičius, o antibiotikus vartojančių žmonių skaičius išlieka labai didelis (Prancūzija, Italija, JAV), yra didelis atsparių padermių lygis. Lenkija pirmauja pagal šalių, kuriose piktnaudžiaujama antibiotikais, klasifikaciją (ESAC – Europos antibiotikų vartojimo stebėsenos programos duomenys).

Kultūra – svarbus testas prieš pradedant gydymą antibiotikais

Viena dažniausių pernelyg didelio antibiotikų vartojimo priežasčių yra nepakankama ligos priežasčių diagnostika – medikai retai renka medžiagą pasėliui, kurią paruošus būtų aiškus atsakymas į klausimą, koks mikroorganizmas sukelia negalavimus. . Dažnai medžiaga pasėliui surenkama tik kito vizito metu, kurio pacientas atvyksta dėl nesėkmingo ankstesnio gydymo. Kaip rodo vienoje iš provincijų pagal Nacionalinę apsaugos nuo antibiotikų programą atliktų tyrimų rezultatai, pasitaiko, kad šeimos gydytojai išrašo receptą antibiotikams, žinodami, kad jiems besikreipiantis pacientas serga virusine infekcija. Nepateisinamų ar rekomendacijų neatitinkančių antibiotikų vartojimas (vaisto vartojimo laiko trumpinimas, dozės mažinimas, rekomenduojamo dozavimo dažnumo nesilaikymas) pagreitina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą aplinkoje, nes tariamas vaistas koncentracijos gali pasirodyti nepakankama, kad šie patogeniniai mikroorganizmai būtų visiškai pašalinti. Veikiant antibiotikams jautrios bakterijos miršta, o atsparios bakterijos toliau auga ir dauginasi.

Jums tai bus naudinga

Antibiotikas su … probiotiku

ANTIBIOTINIS VEIKSMAS skirtas ne tik patogeninių bakterijų pašalinimui, bet ir sukelia žarnyno mikrofloros sutrikimus, kurie gali pasireikšti viduriavimu ir kitais žarnyno sutrikimais. Dėl šios priežasties gydytojai jau seniai ieško veiksmingo būdo, kaip po antibiotikų terapijos žarnyną užpildyti sveika mikroflora. Mokslininkai nustatė bakterijų rūšis, kurios yra storosios žarnos mikrofloros dalis, leido sukurti šių mikrobų mišinius, kurie naudojami po gydymo antibiotikais. Reguliarus preparatų, kurių sudėtyje yra liofilizuotų gyvų bakterijų, t. y. probiotikų, vartojimas padeda išvengti daugelio ligų ar net visiškai išgydyti.Daugumoje dažniausiai naudojamų probiotikų yra tokių rūšių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium – mokslininkai pripažino, kad jie nėra patogeniški, todėl juos galima saugiai naudoti gydant po antibiotikų (jų veiksmingumas įrodytas in vitro).

Bakterijos stiprėja

Dažnas gydymas antibiotikais lemia nejautrumo vartojamiems vaistams reiškinio plitimą tarp bakterijų, nes nuolat tobulinami jų atsparumo vaistams mechanizmai. Yra keletas atsparumo vaistams mechanizmų. Bakterijų atsparumas antibiotikams kartais yra susijęs su antibiotikų receptorių trūkumu arba yra per mažo afiniteto rezultatas. Antibiotikas gali būti neveiksmingas ir dėl nepralaidžios bakterijų ląstelės sienelės arba dėl specifinių fermentų gamybos, kurių gamyba kartais nėra tiesioginė reakcija į naudojamą antibiotiką. Pavyzdžiui, stafilokokų padermės gamina penicilinazes, kurios nepriklauso nuo naudojamų antibiotikų (šis atsparumas egzistavo prieš penicilino pateikimą į rinką). Dėl šios priežasties bakterijos gali veikti be jokių problemų, nepaisant taikomos terapijos, o atsparumo mechanizmai gali būti keičiami tarp bakterijų – ar net tarp skirtingų jų rūšių – ir išsaugoti kitose šių mikroorganizmų kartose. Tai gali sukelti visiškai naujų padermių, nejautrų dažniausiai vartojamiems vaistams, atsiradimą. Šio reiškinio pasekmė gali būti pavojingų, net mirtinų infekcijų plitimas net pasauliniu mastu! Vis dažniau nekenksmingomis laikomų infekcijų gydymui pritrūksta alternatyvių terapinių sprendimų, nes plačiai vartojami antibiotikai, dar visai neseniai laikyti veiksmingu ginklu kovojant su bakterijomis, neveikia, todėl gydymas kartais sunku. Papildoma problema yra antibiotikų, priklausančių toms pačioms cheminių junginių grupėms, naudojimas bakterinėms infekcijoms gydyti gyvūnams, kaip ir antibiotikų, naudojamų žmonių gydymui. Todėl atsparumo antibiotikams problema didėja. Prie to prisideda ne tik antibiotikų ir kitų antibakterinių medžiagų naudojimas žmonių ir veterinarijos gydyme, bet ir jų naudojimas žemės ūkyje ir pramonėje (pvz., antibiotikų įdėjimas į gyvūnų pašarus ar net vidaus dažus).

Antibiotikų terapija – pavojingos pasekmės

Atsparumo antibiotikams problema tapo rimta grėsme visuomenės sveikatai. Daugeliui antibiotikų atsparios bakterijos (vadinamasis atsparumas daugeliui vaistų), gali sukeltiįvairios infekcijos, pvz., šlapimo takų, odos, kraujo, plaučių uždegimas. Dažnai dėl atsparumo antibiotikams reiškinio atsiradimo ligoninių pacientai susiduria su infekcijomis, kurios nėra tiesioginė gydymo ligoninėje priežastis, o svarbiausia, jie yra ypač jautrūs kraujo infekcijoms ar chirurginės vietos infekcijoms. Antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų gydymas yra papildomas sunkumas – neveiksmingų antibiotikų vartojimas verčia rinktis kitus vaistus, todėl vėluoja laikas pradėti tinkamą gydymą, o tai gali sukelti komplikacijų. Teoriškai bakterijos greitai gali tapti atsparios visiems mums prieinamiems antibiotikams ir tada grįžtume į laikus iki šių vaistų vartojimo, taigi organų transplantacijos, chemoterapija (sumažėja imunitetas) ir net paprasta operacija būtų praktiškai neįmanomos. . Taip pat grįžtų rizika susirgti bakterinėmis ligomis, kurias seniai pamiršome ir kurias manėme visiškai pašalintomis.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Sveikata