Neginkluotas kaspinuotis (Taenia saginata) yra ilgiausias ir labiausiai paplitęs kaspinuotis Lenkijoje. Pilvo skausmas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, kartais viduriavimas, bendras negalavimas ir stiprėjantis silpnumas – tai tik dalis simptomų, galinčių reikšti, kad mūsų virškinamajame trakte apsigyveno neginkluotas kaspinuotis.

Neginkluotas kaspinuočiai( Taenia saginata ) yra vienas iš parazitų, kuriems žmogus yra pagrindinis šeimininkas, tipų. Tai reiškia, kad būtent žmogaus plonojoje žarnoje jis išsivysto į suaugusio žmogaus formą ir tuo pat metu pasiekia lytinę brandą, todėl gali pradėti daugintis. Neginkluotas kaspinuočiai yra vienas ilgiausių parazitų, galinčių patekti į žmogaus žarnyną – dažniausiai jis yra keturių–dešimties metrų ilgio ir apie 8 mm skersmens. Jo kūnas plokščias, sudarytas iš galūnių, jame yra siurbtukai, kurių dėka jis prilimpa prie žarnyno sienelės, tačiau, skirtingai nuo ginkluoto kaspinuočio, jame nėra papildomų kabliukų.

Neginkluotas kaspinuotis: užsikrėtimo keliai

Dažniausia žmonių infekcija atsiranda suvalgius nepakankamai termiškai apdorotą, nepakankamai termiškai apdorotą ar net žalią jautieną (pvz., jautienos tartarą), nes tarpinis šeimininkas neginkluoto kaspinuočio atveju yra galvijai (pvz., karvė). Iš pradžių žmogaus virškinamajame trakte gyvenantis parazitas gali nesukelti jokių specifinių ligos simptomų. Tik jam vystantis (paprastai praėjus maždaug šešioms ar aštuonioms savaitėms po užsikrėtimo, kaspinuočio lerva virsta suaugusiu individu), užsikrėtęs asmuo gali jausti nerimą keliančius simptomus.

Neginkluotas kaspinuotis: infekcijos simptomai

Pilvo skausmas, kartais diegliai, taip pat gali sukelti apetito praradimą arba apetito sutrikimą. Be aiškios priežasties, pavyzdžiui, pakeitus mitybą, kaspinuočiu užsikrėtęs žmogus pradeda kristi svoris. Dažni simptomai taip pat yra pykinimas, vėmimas, kartais viduriavimas arba, priešingai, vidurių užkietėjimas, dažniausiai būna virškinimo trakto veiklos nukrypimų. Būdinga tai, kad daugelis žmonių, užsikrėtusių kaspinuočiu, skundžiasi bendru negalavimu ir didėjančiu silpnumu. Kartais simptomai būna tokie nespecifiniai, pvz., paroksizminiai galvos skausmai, dilgėlinė, kad gydytojas iš pradžių gali neatsižvelgti į parazitinę infekciją, o tik atliktus tyrimus.aiškiai nurodykite, kad turime reikalą su neginkluotu kaspinuočiu.

Žiūrėkite 8 nuotraukų galeriją

Neginkluotas kaspinuotis: diagnostika

Pagrindinis atrankos testas dėl pliko kaspinuočio yra išmatų tyrimas. Jo tikslas – surasti atskirus parazito narius arba jo kiaušinėlius. Tai labai efektyvus diagnostikos metodas, nors pasitaiko, kad ankstyvose kaspinuočio egzistavimo organizme stadijose kartais jis gali likti nepastebėtas. Pagrįstais atvejais atliekamas ir tiesiosios žarnos tepinėlis arba kraujo tyrimas, nes dažnai pacientams būna didesnis b altųjų kraujo kūnelių kiekis, atsiranda eozinofilija. Diagnozei pasitvirtinus, rekomenduojama ištirti ir artimiausių užsikrėtusio asmens šeimos narių išmatas.

Neginkluotas kaspinuotis: gydymas

Žinia apie parazito aptikimą organizme kartais nustebina, nes ne visi nespecifiniai simptomai tikisi tokios diagnozės. Laimei, yra patikrintų ir veiksmingų vaistų, dėl kurių atsikratyti pliko kaspinuočio yra gana paprasta. Gydytojas paskiria tinkamą gydymą, dažniausiai yra prazikvantelis arba niklosamidas. Tai yra galingi antiparazitiniai vaistai, dėl kurių kaspinuočiai atsiskiria nuo plonosios žarnos sienelių, o paskui pasišalina su išmatomis. Kartais vaistus tenka vartoti ilgai, kad įsitikintume, jog pavyks visiškai atsikratyti parazito, ypač galvos, iš kurios gali išaugti kaspinuočiai. Baigus gydymą, dar kartą atliekamas išmatų tyrimas, siekiant patvirtinti, kad gydymas buvo sėkmingas.

Svarbu

Svarbi profilaktika

Norėdami apsisaugoti nuo užsikrėtimo neginkluotu kaspinuočiu, pirmiausia turėtumėte laikytis pagrindinių higienos taisyklių, ypač tvarkydami jautieną. Taip pat neturėtume pirkti mėsos iš nepatikrintų š altinių, kai kyla įtarimas, kad ji nebuvo patikrinta veterinariškai. Tačiau svarbiausia yra tinkamas mėsos paruošimas (virimas, kepimas, kepimas), nes lervos išgyvena net 45-50 laipsnių C temperatūroje. Šaldydami mėsą atminkite, kad jos žūva esant -10, bet tik po 5- 7 dienos.

Kaip sveikai lieknėti – psichodietetikos patarimai

Kiekvienas iš mūsų svajoja apie liekną ir dailę figūrą. Tačiau ne visi lieknėjimo būdai yra naudingi mūsų sveikatai. Kaip protingai ir sveikai numesti svorio? Klausykite mūsų ekspertės – psichodietės ir sveikatos trenerės Elžbietos Langės.

Kategorija:

Parazitinės ligos