- Artropatija: priežastys
- Artropatijos sergant autoimuninėmis ligomis
- Artropatijos sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis
- Artropatijos sergant medžiagų apykaitos ligomis
- Poinfekcinės artropatijos
- Kitos artropatijos priežastys
- Artropatijos – kaip jų išvengti ir kaip jas gydyti?
Artropatijos yra labai didelė ligų grupė, kuriai būdingas bendras sąnarių funkcijos praradimo simptomas. Artropatija gali atsirasti sergant autoimuninėmis, medžiagų apykaitos, navikinėmis ligomis, genetiniais defektais, traumomis ar net kaip infekcijos komplikacija. Artropatijos nebuvimas arba netinkamas gydymas sukelia sąnarių disfunkciją, kuri trukdo kasdieninei veiklai, o ilgainiui gali net sukelti nuolatinę negalią.
Artropatijaatsiranda, kai normalios sąnario ląstelės sunaikinamos arba pakeičiamos kitomis ląstelėmis, kurios neatlieka tokios pat funkcijos.
Uždegimas arba nenormalių medžiagų buvimas sąnaryje prisideda prie neigiamų jį sudarančių audinių pokyčių.
Autoimuninės ligos, infekcijos ir proliferacinės ligos – tai tik keletas grupių, kuriose galime išskirti ligas, kurios pažeidžia raumenų ir kaulų sistemą. Dėl didelio jų skaičiaus nusprendėme aptarti tik pasirinktas patologijas. Nepaisant to, atliekant diferencinę diagnostiką, reikia atsiminti visas galimas artropatijos priežastis, todėl į žemiau įtraukėme ir rečiau pasitaikančias.
Artropatija: priežastys
- autoimuninės ligos
reumatoidinis artritas
jaunatvinis idiopatinis artritas
psoriazinis artritas
Krono liga
opinis kolitas
ankilozingitas stuburo sąnariai
- virusinės infekcijos
raudonukės virusas
parvovirusas B19
hepatitas B ir hepatitas C
ŽIV
kiaulytės virusas
HTLV virusas, Sindbis virusas, EBV virusas
- bakterinės infekcijos
reaktyvusis artritas
trichomonozė
tuberkuliozė
boreliozė
sifilis
reumatinė karštligė po streptokokinio faringitoWhi '
liga
- medžiagų apykaitos ligos
diabetas
Lesch-Nyhan sindromas
chondrokalcinozė
podagra
hemochoromatozė
- degeneracinės ligos
coksartroza
gonartrozė
Bouchard mazgeliai ir Heberden mazgeliai
- proliferacinės ligos
sinovinė sarkoma
hipertrofinis osteoartritas
sinovinė chondrosarkoma
- kraujo ligos
hemofilinė artropatija
artropatija sergant von Willebrand sindromu
Artropatijos sergant autoimuninėmis ligomis
Reumatoidinis artritasyra autoimuninė liga, kuriai būdingas lėtinis sąnario sinovijos uždegimas. Dažniausiai jis pažeidžia mažus rankų ir kojų sąnarius, sukelia skausmą, per didelį karštį ir patinimą. Tai yra besitęsiančio uždegimo žymenys, kuriuos galima pastebėti atliekant vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas ir magnetinio rezonanso tomografija.
Dėl nežinomų priežasčių imuninės sistemos ląstelės kaupiasi sąnario kapsulėje. Dėl jų veikimo vietoje normalių audinių susidaro patologiniai audiniai, kurie neturi tų pačių savybių ir sukelia sąnarių disfunkciją.
Kai kuriems pacientams, ypač tiems, kurie nereaguoja į gydymą, pasireiškia simptomai, atsirandantys dėl kitų organų atakos. Širdies ir perikardo struktūrų pažeidimai, taip pat aterosklerozė yra rimčiausios reumatoidinio artrito pasekmės, nes jos gali baigtis gyvybei pavojingomis ligomis, tokiomis kaip insultas ar širdies priepuolis.
Reumatoidinio artrito gydymas susideda iš farmakoterapijos ir reabilitacijos elementų, kurie stabdo patologinius pokyčius ir gerina paciento gyvenimo kokybę. Auksinis standartas gydant šią ligą yra imunosupresinis vaistas – metotreksatas, kuris mažina imuninės sistemos veiklą.
Jau keletą metų biologinė terapija buvo galimybė pacientams, kurie atsparūs gydymui standartiniais vaistais. Jie veikia blokuodami veiksnius, susijusius su uždegiminiais procesais organizme.
Vis dėlto atminkite, kad abu gydymo būdai yra susiję su daugybe šalutinių poveikių, tokių kaip sumažėjęs imunitetas kovojant su bakterijomis, plaukų slinkimas ar burnos opos.
Jaunatvinis idiopatinis artritas ( JIA)yra labiausiai paplitęs vystymosi amžiaus uždegiminis artritas. Jo diagnozavimo kriterijai yra šie:
- amžius iki 16 m.
- sąnario ar sąnarių uždegimas 6 mėn.
- visų galimų sąnarių uždegimo priežasčių pašalinimas
Tai autoimuninė liga, kurios patomechanizmas panašus į RA. Jis gali būti trijų potipių, išsiskiriančių pradiniais simptomais. Dažniausias yra tas, kuris ligos pradžioje turi 1–4 asimetrinius sąnarius.
Antroji versija, vadinama poliartikuliniu, atpažįstama, kai yra daugiau nei 5 sąnariai.
Sunkiausia figūra – apibendrinta- pasižymi ne tik patologijomis sąnariuose, bet ir karščiavimu bei lašišų bėrimu. Tai koreliuoja su vidaus organų pažeidimais.
Visiems trims potipiams taip pat būdingi galimi gyslainės pakitimai, todėl svarbu, kad žmonės, kuriems diagnozuota JIA, būtų prižiūrimi oftalmologo
Jaunatvinio idiopatinio artrito gydymas grindžiamas imunosupresantų, daugiausia gliukokortikoidų arba metotreksato, skyrimu ir priežiūra reabilitacijos klinikoje
Psoriazinis artritasyra liga, kurios metu sąnarių uždegimas pasireiškia kartu su patologiniais odos pokyčiais. Odos pažeidimai gali atsirasti prieš artropatijos simptomus, atsirasti vienu metu arba atsirasti ilgai po pirmųjų judėjimo sistemos simptomų.
Tai liga, kuri dažnai klaidingai diagnozuojama kaip reumatoidinis artritas, nes nėra laiko koreliacijos tarp odos ir sąnarių pokyčių. Dažniausiai pasitaikantys yra tarpfalanginiai sąnariai: proksimaliniai ir distaliniai.
Psoriazinio artrito gydymas pagrįstas farmakoterapija, būdinga reumatoidinėms ligoms, taip pat nuolatine dermatologo, kurio užduotis yra kontroliuoti odos pokyčius, priežiūra
Artropatijos sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis
Artropatija sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis yra uždegiminio proceso, kuris paveikia visą organizmą, rezultatas. Uždegiminės žarnyno ligos apima Krono ligą ir opinį kolitą.
Dėl nežinomų priežasčių šios ligos sukėlėjai turi pavojingą uždegimą plonojoje arba storojoje žarnoje. Citokinai, tokie kaip TNF-alfa, IL-1B, Il-6, kuriuos išskiria limfocitai žarnos sienelėje, aktyvina ląsteles tolimose kūno vietose. Tada mes susiduriame su parenteriniais simptomais, tarp kurių išskiriami akių, sausgyslių, odos ir sąnarių pažeidimai.
Abi ligos gali sukelti seronegatyvų spondiloartritą, t. y. stuburo, kryžkaulio sąnarių ir galūnių uždegimą, tačiau laboratoriniai reumatoidinio faktoriaus tyrimai yra neigiami.
Statistiniais duomenimis, net 40-50% ligonių turi vieną išorinį pasireiškimą, o 25% – bent du.
Svarbus faktas yra tai, kad 30–46% pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis, pasireiškia sąnarių pažeidimo simptomai. Judėjimo sistemos simptomai nebūtinai turi būti laiku koreliuojami su žarnyno simptomais.
Dažnai būdinga uždegiminėms žarnyno ligoms ir uždegiminėms ligomsdabartinė artropatija yra antigeno HLA-DRB10103 buvimas kraujyje.
Sergant gretutinėmis artropatijomis pacientams, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, išskiriami trys potipiai:
- 1 tipo artropatijaibūdingas ūmus ir asimetrinis didžiųjų sąnarių uždegimas, lydimas žarnyno simptomų padidėjimo. Uždegimas trunka iki 10 savaičių ir dažniausiai praeina savaime. Be raumenų ir kaulų sistemos simptomų, taip pat yra mazginė eritema ir iritas.
- 2 tipo artropatijapasireiškia kaip simetriškas daugelio smulkių sąnarių priepuolis, kuris gali tęstis metus. Nebuvo jokio ryšio tarp sąnarių skausmo intensyvumo ir ligos žarnyno veiklos.
- 3 tipo artropatijayra susijusi su ašinio stuburo ir kryžkaulio klubinių sąnarių pažeidimu. Sergamumas siekia net 10 proc., tačiau jo eiga dažniausiai būna besimptomė arba nežymiai simptominė.
Tai koreliuoja su uždegiminiais pokyčiais galinėje klubinėje žarnoje. Ši artropatijos rūšis dažniau pasitaiko sergant Krono liga ir dėl deformacijos vietos yra pavojingiausia iš visų.
Ankilozuojantis spondilitas dėl uždegiminių žarnyno ligų, skirtingai nei idiopatinė forma, pasireiškia nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Keletas pacientų jaučia krūtinės skausmą, kurį sukelia krūtinkaulio ir stuburo slankstelių sąnarių entezitas.
Uždegiminių žarnyno artropatijų gydymas grindžiamas koksibo, sulfasalazino arba biologinio vaisto infliksimabo skyrimu.
Taip pat yra galimybė atlikti gaubtinės žarnos rezekciją opinio kolito atveju. Ši procedūra leidžia pasiekti periferinės artropatijos remisiją, tačiau ašiniai sąnariai, deja, vis dar yra paveikti ligos.
Artropatijos sergant medžiagų apykaitos ligomis
Podagra , kuri pasireiškia 1-2% žmonių, atsiranda dėl natrio urato kristalų nusėdimo audiniuose. Šlapimo rūgšties perteklius kraujyje, vadinamas hiperurikemija, atsiranda, kai šlapimo rūgšties kiekis kraujyje viršija 7 mg/dL vyrų kraujyje arba 5,5 mg/dL moterų kraujyje.
Tokia situacija susidaro trimis atvejais – perprodukcija, sutrikusi ekskrecija arba abiejų derinys. Mes susiduriame su tokiais sutrikimais, be kita ko, esant inkstų nepakankamumui, hipotirozei, metaboliniams sindromams ar net netinkamai mitybai.
Ypač šlapimo rūgšties kristalaiJiems patinka sąnario ertmė ir būtent ten jos noriai kaupiasi, suaktyvindamos joje uždegimą. Ilgalaikė organizmo reakcija sukelia sąnarių disfunkciją ir artropatiją.
Podagra pažeidžia būdingus sąnarius ir, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra pažeistas, ji vadinasi. Podagra yra didžiojo piršto uždegimas, chiragra – plaštakos sąnarių uždegimas, o gonagra yra specifinis kelio sąnario uždegimo podagros metu terminas.
Minėtų sąnarių būdingas paraudimas, patinimas, skausmas ir šiluma yra pasiūlymas diagnozuojant atsižvelgti į šią ligos esmę.
Asmuo, sergantis ūminiu ar lėtiniu podagros priepuoliu, turėtų kreiptis į reumatologą. Ištikus staigiam priepuoliui, vartojamas kolchicinas ir vaistai nuo uždegimo, o ilgesnio gydymo atveju alopurinolio vartojimas yra aukso standartas. Taip pat labai svarbu kontroliuoti svorį mankštinantis ir laikantis sumažinto mėsos kiekio dietos.
Chondrokalcinozėdažniausiai pažeidžia vyresnio amžiaus žmones. Tai, kaip ir podagra, atsiranda dėl kristalų nusėdimo audiniuose. Medžiaga, kuri per daug kaupiasi organizme, šį kartą yra kalcio pirofosfatas. Jo buvimas sąnario kremzlėje sukelia uždegimą ir artropatiją.
Ligos simptomai ir eiga primena podagrą, todėl ši patologija anksčiau buvo vadinama pseudopodagra. Chondrokalcinozės gydymas apima intraartikulinių gliukokortikosteroidų skyrimą ir kolchicino bei nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą.
Poinfekcinės artropatijos
Infekcinės artropatijos atsiranda, kai mikroorganizmu užsikrečiama sąnaryje arba tai yra sisteminio patogeno buvimo rezultatas.
Dėlparvoviruso B19 infekcijosgali sukelti rimtų komplikacijų artropatijos forma. Suaugusiesiems antroje infekcijos stadijoje, kai kraujyje ir kvėpavimo takų sekrete nėra viruso antigenų, pirmiausia gresia sąnarių pažeidimas.
Jis prasideda maždaug 17-18 dienų po užsikrėtimo ir jam būdingas greitas specifinių anti-B19 antikūnų kaupimasis organizme. Antikūnai sudaro imuninius kompleksus, kurie gali nusodinti ir kauptis odoje, sudarydami eritematozinį bėrimą arba sąnariuose, sukeldami artropatijos simptomus. Sąnarių pažeidimo simptomai išnyksta per 14 dienų.
1-15 % pacientų, kovojančių su infekcijaraudonukėgali patirti artropatiją mažuose rankų ir kelių sąnariuose. Sąnarių skausmas ir patinimas atsiranda bėrimo laikotarpiu, dažniau moterims. Skeleto ir raumenų sistemos uždegimas ir su juo susiję sutrikimaitrunka apie 10 dienų.
Reaktyvusis artritas , anksčiau žinomas kaip Reiterio sindromas, yra organizmo reakcija į bakterijas ar jų toksinus sąnariuose. Praėjus maždaug mėnesiui po bakterinės žarnyno ar šlaplės infekcijos, 1–4% pacientų gali išsivystyti artropatija.
Gydymas susideda iš patogeninių bakterijų pašalinimo iš organizmo, taip pat sisteminių ar intraartikulinių priešuždegiminių vaistų skyrimo. Jei šie metodai neveiksmingi, rekomenduojami reumatoidiniai vaistai, tokie kaip metotreksatas arba sulfasalazinas.
Reumatinė karštligėyra pavojinga liga, kuri yra komplikacija po užsikrėtimoStreptococcus pyogenes . Streptococcus ir žmogaus antigenai yra taip arti, kad imuninės ląstelės atakuoja ne tik bakterines ląsteles, bet ir normalias šeimininko ląsteles.
Praėjus maždaug 3 savaitėms po streptokokinio faringito, atsiranda pirmasis reumatinės karštinės paūmėjimas. Kūne antikūnai atakuoja endokardo ir širdies raumens ląsteles bei sąnarius.
90% atvejų uždegimas migruoja, o tai reiškia, kad skausmas ir patinimas paveikia sąnarį, o vėliau išnyksta. Ypač pavojinga komplikacija yra širdies pokyčiai, įskaitant nuolatinį vožtuvo disfunkciją.
Kitos artropatijos priežastys
Hemofilinė artropatijayra antrinis sąnario pažeidimas, kurį sukelia kraujavimas į sąnarį. Pacientams, sergantiems hemofilija A, mažas audinių faktoriaus aktyvumas sinovijoje ir nereikšminga trombogenezė sukelia intraartikulinį kraujavimą. Kraujyje esantys geležies jonai stimuliuoja angiogenezę sąnariuose ir aktyvina laisvųjų radikalų sistemą.
Abu mechanizmai pažeidžia chondrocitus ir sukelia sinovijų hiperplaziją, kuri iš pradžių pasireiškia uždegimu, o vėliau sąnario sunaikinimu.
Hemofilinės artropatijos gydymas grindžiamas nepakankamų krešėjimo faktorių koncentrato skyrimu pacientui ir, priklausomai nuo artropatijos stadijos, izotopine sinovektomija, sustingimu ar net artroplastika.
Artropatijos – kaip jų išvengti ir kaip jas gydyti?
Apsaugos nuo artropatijos pagrindas yra teisinga diagnozė siekiant nustatyti sąnarių pažeidimo priežastį. Priklausomai nuo to, gydytojas specialistas taiko specifinę farmakoterapiją, pagrįstą tam tikros ligos eigą keičiančiais vaistais, taip pat skausmą malšinančiais ir priešuždegiminiais vaistais.
Taip pat svarbu nepamiršti apie kasdienę sveiką gyvenseną, pagrįstą fiziniu aktyvumu ir tinkamai subalansuota mityba. Reguliarus judėjimas ir mankšta, kaip rekomenduojafizioterapeutas, leidžia padidinti sinovinio skysčio gamybą sąnario ertmėje. Tai sumažina trintį tarp judančių kaulų, mažina skausmą ir pagerina sąnario judesių diapazoną.
Omega-3 riebalų rūgštys, esančios riebioje žuvyje, vaisiuose ir daržovėse, yra pagrindiniai dietos komponentai, mažinantys uždegimą organizme. Fizioterapijos skyriuose taip pat galima gydyti artropatiją fizinių reiškinių pagalba.
Lazeriai, magnetinis laukas, krioterapija ir ultragarsas yra gydymo metodai, taikomi pacientams, turintiems sąnarių sutrikimų. Esant situacijai, kai sąnario sunaikinimas jau pažengęs į priekį, sąnarys yra standinamas, kad būtų išvengta tolesnio pažeidimo.
Aloplastika yra paskutinė išeitis žmonėms, kuriems kiti gydymo būdai yra neveiksmingi. Chirurginė fiziologinio sąnario pakeitimo mechaniniu procedūra daugeliui žmonių leidžia atgauti buvusį efektyvumą
Literatūra:
1. Zdzisław Dziubek, Infekcinės ir parazitinės ligos, Varšuva, PZWL Medical Publishing House, 2012.
2. Bogdanas Pruszyńskis, Radiologija. Diagnostinė vaizdo rentgenograma, KT, ultragarsas ir MR, Varšuva, PZWL Medical Publishing, 2014
3. Tadeušas Sz. Gaździk, Ortopedija ir traumatologija. 1–2 tomas, Varšuva, PZWL Medical Publishing, 2010
4. Krystyna Księżopolska - Orłowska, Fizioterapija reumatologijoje, Varšuva, PZWL Medical Publishing, 2013