Šuns kastracija yra procedūra, kuria siekiama atimti gyvūno gebėjimą daugintis. Tačiau dažnai šis gydymas naudojamas tuo pačiu metu, siekiant paveikti nepageidaujamą šuns elgesį.

Šunų kastracijadažnai painiojama su sterilizacija. Tiesą sakant, abu gydymo būdai daro šunį sterilų. Tačiau kastracija apima sėklidžių ir antsėklidžių pašalinimą vyrams ir kiaušidėms, kiaušintakius ir patelių gimdą, o sterilizuojant tik perpjaunamos arba perrišamos patino kraujagyslės ir perpjaunami patelės kiaušintakiai.

Iškirpti vadinamąjį lytinių liaukų, t.y., sėklidės ir kiaušidės kastracijos metu, veikia gyvūno hormonų pusiausvyrą – slopina lytinių hormonų gamybą jose. Šis poveikis ne tik neleidžia šuniui daugintis, bet ir veikia jo elgesį bei sveikatą.

Kalės kastracija – įtaka elgesiui

Moterų kastracija ir kiaušidžių pašalinimas sukelia seksualinio ciklo ir su juo susijusio elgesio nutraukimą. Šuo patelė nekarščiuoja, todėl jai nėra būdingų šiam laikotarpiui simptomų, tokių kaip dažnas šlapinimasis, nerimas ir bandymai pabėgti ieškoti patino. Procedūra taip pat pašalina įsivaizduojamą nėštumą, kuris atsiranda, kai nėra poravimosi. Tai ne tik gyvūno sveikatos, bet ir psichinė problema.

Kalės kastracija – nauda sveikatai

Kastruotos šunų patelės rečiau serga pioma, endometrioze ir reprodukcinių organų bei pieno liaukų navikais. Remiantis tyrimais, kastracija taip pat padeda išvengti ir netgi gydyti diabetą šunims, ypač kalėms, kur hormoniniai pokyčiai gali neigiamai paveikti gliukozės apykaitą.

Šuns kastracija – įtaka elgesiui

Šunų kastracija pašalina elgseną, laimėjusią porą: kovą su kitais patinais, valkatavimą ir teritorijos žymėjimą.

Šunys, kurie puola kitus šunis, nepaisant jų lyties, be tinkamo dresavimo nepakeis savo elgesio, o agresija šeimininko atžvilgiu yra panaši. Tačiau jei patinai puola kitus patinus, t.y. potencialius varžovus, kastracija gali būti naudinga, nes tai reiškia, kad agresija atsiranda dėl lytinio potraukio.

Tačiau lytinio potraukio elgesys nėravieninteliai, kurie pasikeičia po kastracijos. Labai dažnai ši procedūra atliekama siekiant pašalinti nepageidaujamas šuns reakcijas. Manoma, kad kastruoti šunys tampa mažiau agresyvūs, tolerantiškesni ir lengviau valdomi.

Tačiau šis poveikis vis labiau abejotinas. 2006 m. atliktas tyrimas rodo priešingai. Jų teigimu, nuo 20 iki 50 proc. šunų po kastracijos (tiek patinų, tiek patelių) elgesys buvo agresyvesnis nei prieš procedūrą. Apie 30 proc. gyvūnai jautė nerimą, hiperaktyvumą ir padidėjusį jautrumą prisilietimui.

Įdomu tai, kad šie pokyčiai buvo pastebėti tik kai kuriose veislėse, o kitose iš tikrųjų pasikeitė charakteris ir elgesys į gerąją pusę – šunys tapo labiau subalansuoti, emociškai stabilesni ir labiau linkę dresuoti. Specialistų teigimu, tai tik įrodymas, kad kastracija gali turėti teigiamos įtakos šuns elgesiui tik tuo atveju, jei ją lydi tinkamas dresavimas. Todėl prieš nusprendžiant kastruoti, jie rekomenduoja pradėti elgesio terapiją.

Šuns kastracija – nauda sveikatai

Šunų kastracijos šalininkai pabrėžia, kad ši procedūra teigiamai veikia gyvūno sveikatą. Dažniausiai teigiama, kad mažesnė rizika susirgti lytinių organų ligomis: pvz., vyrų prostatos ir sėklidžių ligomis, taip pat išangės adenomomis.

Kastracija – kada atlikti procedūrą?

Procedūros trukmė priklauso nuo šuns veislės. Tai turėtų įvykti gana anksti, netrukus po to, kai gyvūnas lytiškai subręs. Maži šunys greitai subręsta, todėl jų atveju kastracija gali būti atliekama sulaukus kelių mėnesių, dideli šunys subręsta vėliau.

Be to, kalbant apie dideles veisles, rekomenduojama palaukti, kol šuo pasieks galutinį ūgį – hormonų trūkumas gali turėti įtakos kaulų ir raumenų audinio vystymuisi

Kalės turėtų būti kastruojamos anksčiau – paprastai rekomenduojamas maždaug 3 mėnesių laikotarpis po pirmos kartos, o šunims šis gydymas gali būti atliekamas šiek tiek vėliau – jei nėra būtina pašalinti agresyvų patino elgesį, tai gali būti net antraisiais gyvenimo metais .

Pasak ekspertodr inż. Jacekas Wilczakas, Varšuvos gyvybės mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Noteć slėnio mitybos ekspertas

Šuns mitybos principai po kastracijos

Pagrindinis kalių ir šunų mitybos valdymas po sterilizacijos ir kastracijos turėtų apimti energijos kiekį, kuris patenkins poreikį, bet nesuaktyvins atsarginių ingredientų kaupimo mechanizmų. Taigi kūno svorį reikia kontroliuoti ir gydytitai pagrindinė nutukimo prevencijos procedūra – ypač toms veislėms, kurios genetiškai linkusios nutukti.

Nėra jokių dietinių ingredientų, kurie būtų tiesioginė antsvorio ar nutukimo priežastis – tik per didelis jų kiekis gali sukelti tokias ligas. Kiekviena maistinė medžiaga yra būtina tinkamam organizmo funkcionavimui, dieta be jų yra nepakankama mityba.

Nurodydami dietos sudedamąsias dalis, kurių kiekis skatina antsvorį ir nutukimą, pirmiausia turėtumėte sutelkti dėmesį į jų kiekį ir kokybę. Be abejo, antsvorio ir nutukimo susidarymą skatina per didelis riebalų ir angliavandenių kiekis maiste. Svorio netekimo/svorio metimo dietos pasirinkimas turėtų būti atliekamas bendradarbiaujant su dietologu arba veterinarijos gydytoju.

Rinkoje yra daug nekaloringų dietų, skirtų tiek liekninti gyvūnus, tiek kūno svoriui palaikyti numetus svorio, todėl visada galima pasirinkti gyvūno poreikius atitinkantį maistą.

Komerciniai liekninantys maisto produktai suteikia reikiamą kiekį visų maistinių medžiagų, tačiau turi mažesnę energinę vertę. Todėl reikėtų duoti liekninančio maisto, o ne mažesnį kiekį įprasto palaikomojo maisto, nes sumažinus tokio maisto dozę gali atsirasti kai kurių maistinių medžiagų (pvz., b altymų) trūkumas.

Svarbu

Kuo anksčiau bus atlikta kastracija, tuo didesnė tikimybė, kad ji turės teigiamą poveikį šuns sveikatai – skaičiuojama, kad po ketvirto skysčio atliekama procedūra neapsaugo, o tik sumažina neoplazmų ar piomatozės riziką. Remiantis tyrimais, kastracija prieš pirmąją rugpjūtį sumažina kalių krūties vėžio riziką net 95%.

Šuns kastracija – neigiamas poveikis sveikatai

Kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, kastracija taip pat gali būti pavojinga gyvūnui. Nors šiuo metu toks mezgimas įprastai atliekamas beveik kiekvienoje veterinarijos klinikoje, tačiau anestezijos skyrimas ar pati chirurginė intervencija visada kelia komplikacijų pavojų. Nerekomenduojama naudoti šio gydymo šunims, kurie turi problemų dėl kraujo krešėjimo arba serga širdies liga ar vėžiu.

Kastracija taip pat gali turėti neigiamos įtakos vėlesnei jūsų šuns sveikatai. Vienas iš negalavimų, atsirandančių dėl lytinių liaukų ekscizijos, yra šlapimo nelaikymas – tai dažniau pasitaiko kalėms, ypač nutukusioms.

Gydytojai taip pat pažymi, kad kastruoti šunys dažniau kenčia nuo kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimų, hipotirozės ir sarkomų. Kastracija taip pat skatina patinų veisimąsiprostatos vėžys, priešingai nei liga, kurios ji užkerta kelią. Čia verta paminėti, kad šios sąlygos yra dažnesnė problema nei prostatos vėžys.

Svarbu

Ir kalių, ir šunų kastravimas yra būdas sustabdyti jų nekontroliuojamą dauginimąsi. Tai sumažina beglobių gyvūnų, užpildančių prieglaudas ir naminių gyvūnėlių prieglaudas, skaičių ir neleidžia užmigdyti šuniukų.

Šuns kastracija – prieš ir po procedūros

Prieš atlikdamas procedūrą, veterinaras turėtų paskirti pagrindinius tyrimus, kurie leis šuniui atlikti operaciją ir įvertinti, ar galima atlikti anesteziją. Tai morfologija, širdies ir inkstų tyrimai ir t.t.. Kalėms svarbi kastracijos data – operaciją geriausia atlikti praėjus 3-4 mėnesiams po karščio. Šuo turi būti sveikas, o ne iškart po vakcinacijos.

Gyvūnėlis neturi nieko valgyti ir negerti 24 valandas prieš procedūrą. Kastracijos procedūra netrunka ilgai, tačiau šunį reikia palikti veterinarijos gydytojo priežiūrai, kol jis pabus iš narkozės. Pirmąsias valandas po gydymo negalima duoti savo augintiniui maisto ar vandens. Taip pat reikia prižiūrėti, kad nebraižytų žaizdos – tam uždedamas speciali striukė ar apykaklė. Šuo bus nusilpęs, todėl nereikėtų jo vesti į lauką – bet kokius fiziologinius poreikius geriau leisti spręsti namuose. Taip pat verta apriboti gyvūno aktyvumą kelioms dienoms, o tvarstį pakeisti praėjus 1-2 dienoms po procedūros

Kastracijos kaina yra keli šimtai zlotų

Verta žinoti

Jei žaizda po operacijos negyja, o šuo labai nusilpęs, ja nesirūpina, nors po operacijos praėjo daugiau nei para, būtinai kreipkitės į veterinarijos gydytoją jam.

Skaitykite daugiau adresu Se.pl/dolinazwierzat

Apie autoriųMonika MajevskaŽurnalistas, besispecializuojantis sveikatos klausimais, ypač medicinos, sveikatos apsaugos ir sveikos mitybos srityse. Naujienų, vadovų, interviu su ekspertais ir pranešimų autorius. Asociacijos „Žurnalistai už sveikatą“ organizuojamos didžiausios Lenkijos nacionalinės medicinos konferencijos „Lenkė Europoje“, taip pat asociacijos organizuojamų specialistų seminarų ir seminarų žurnalistams dalyvė.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Naminiai gyvūnai