Kai imuninė sistema, turinti apsaugoti nuo infekcijų, neveikia tinkamai, ji negali atsispirti virusams ir bakterijoms, kurios šiuo metų laiku yra itin įkyrios. Ir jūs pereinate nuo vienos infekcijos prie kitos.
Nenuostabu, kad kai kurie žmonės serga net kelis kartus per sezoną. Kai tik jie išgyvenaperšalimo ligas , jie iškart suserga faringitu arba bronchitu. Dažnai susergama ir herpesu. Bet tai neturi būti taip. Jei nenorite vėl susirgti, turite pataisyti susilpnėjusią apsaugą. Pradėkite!
Visada gydyk iki galo
Gydytojai pabrėžia, kad nėra geresnio būdo gydyti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, kaip apšilimas. Todėl nemėginkite susirgti ar grįžti į darbą iškart po to, kai karščiuojate ir pasijusite geriau. Pasaulis nesugrius, jei būsite namuose keletą dienų. Kai atsigausite, pamažu įsitraukite į savo kasdienybę. Priešingu atveju galite lengvai susirgti komplikacijomis ar kita infekcija, nes nusilpęs organizmas lengvai pasigaunavirususirbakterijas . Tada liga ilgesniam laikui atitrauks jus nuo kasdienės veiklos.
Eikite pasivaikščioti žiemą
Po ligos daugelis žmonių vengia vaikščioti, kad vėl neperš altų. Tai klaida! Judėjimas gryname ore puikiai prisotina organizmą deguonimi ir gerina imunitetą – skatina b altųjų kraujo kūnelių gamybą, didina limfocitų gebėjimą dalytis patekus į organizmą mikrobams, todėl lengviau juos įveikti, palaiko termoreguliacijos procesą, kuris grūdinimosi pagrindas.ir š altomis dienomis. Nebijokite patogeninių virusų ir bakterijų, nes jiems labiau patinka uždaros patalpos. Kai atsigausite (ne anksčiau!), apsirenkite tinkamai, nes perkaitus, kaip ir sušalęs, nusilpsta imunitetas, ir eikite į parką. Nepamirškite apie kepurę (daug šilumos išbėga per galvą), šiltus, neperšlampamus batus (peršalus kojoms gali nusilpti imuninė sistema ir perš alti, kuris pasireiškia po 4-5 dienų), o kaklą apvyniokite skarele. Suteikite savo plaučiams deguonies dozę energingai vaikščiodami. Lėtai įkvėpkite per nosį ir iškvėpkite per burną. Palaipsniui didinkite maršrutą ir ėjimo intensyvumą. Venkite didelių sankaupų, pvz., prekybos centrų, atidėkite ėjimą į kiną ar teatrą. Kur daug žmonių, ten knibždėte knibžda mikrobų, nesdaugelis žmonių čiaudi ir kosi, todėl lengva užsikrėsti.
Poilsis skatina atsigavimą
Niekas taip nestiprina organizmo apsaugos kaip poilsis. Todėl pasveikę nesimeskite į kasdienių pareigų sūkurį, bandydami susigaudyti, nes taip nusilpęs jūsų imunitetas. Pagalvokite, kurie dalykai yra tikrai svarbūs ir kas gali palaukti. Stenkitės suplanuoti savo užsiėmimus taip, kad neskubėkite ir kiekvieną dieną skirkite laiko sau. Pusvalandį pagulėkite su knyga, klausykite muzikos. Svarbus poilsio elementas – sveikas miegas, 7-8 val. Kai miegame per mažai, sutrinka organizmo gynyba. Todėl, kai jį nusilpsta ligos, nenuimkite nakties. Kad lengviau užmigtumėte, gerai išvėdinkite miegamąjį ir nevalgykite per naktį. Negulėkite, kol neatsipalaiduosite po darbo – organizmui reikia bent 2 valandų, kad nusiramintų.
Stresas silpnina organizmą
Gyvenimas skubant ir esant lėtiniam stresui yra imuniteto priešas. Kortizolis mažina b altųjų kraujo kūnelių skaičių ir organizmo gebėjimą gaminti antikūnus. Sumažėjęs imunitetas, o kartu ir streso hormonų perteklius, sutrikdo natūralią gleivinių bakterinę florą ir dauginasi mikrobų. Štai kodėl žmonės, kurie negali susidoroti su stresu, dažniau suserga infekcijomis, o kad taip nenutiktų, reikia išmokti numalšinti įtampą, ypač sveikimo laikotarpiu. Kiekvienas žmogus turi savo būdą, kaip susidoroti su stresu. Tai gali būti masažas, sūkurinė vonia, joga, mezgimas, lankymasis pas kosmetologą. Verta į savo gyvenimą įnešti daugiau optimizmo. Juokas sukelia teigiamas emocijas, kurios padidina imuninių ląstelių ir endorfinų – natūralių priešuždegiminių medžiagų – gamybą. Štai kodėl linksmo nusiteikimo žmonės rečiau serga.
Pradėkite praktikuoti
Kai atgausite jėgas, įtraukite į savo užsiėmimus mėgstamą sporto šaką – plaukiokite, eikite į sporto salę, užsiimkite aerobika ar tenisu. Pratimai pagreitina kraujotaką, ląstelės gauna daugiau deguonies, imuninė sistema veikia efektyviau ir gali efektyviai apsaugoti mus nuo mikrobų. Pradėkite nuo tempimo, kvėpavimo pratimų, važiavimo stacionariu dviračiu, palaipsniui didindami treniruočių trukmę ir intensyvumą. Atsiminkite, kad per didelis pratimas veikia priešingai – padidina streso hormonų išsiskyrimą, mažėja imunitetas, tada dažniau užsikrėskime infekcijomis. Po treniruotės pailsėkite ir išdžiovinkite plaukus, nes staigus temperatūros pokytis išėjus į š altą orą garantuoja staigų imuniteto kritimą ir gali sukelti ligos pasikartojimą
Praturtinkite savo mitybą probiotikais
Įtraukti į meniurauginto pieno produktai, kuriuose yra probiotikų – vartojant reikiamą kiekį gyvi organizmai suaktyvina imuninę sistemą ir stiprina natūralią žarnyno florą. Be to, sandariai uždengdami žarnyno gaureles, jie neleidžia ten įsitvirtinti patogeniniams mikrobams. Jie yra veiksmingi, jei juos valgote reguliariai. Valgykite kukurūzų dribsnius, rupių miltų duoną, tirštas kruopas, bananus – jie gerina vitaminų ir mineralų pasisavinimą bei turi prebiotikų – vertingos terpės probiotikams.. Įprasti jogurtai, kefyrai, silosas taip pat vertingi sveikatai – aprūpina pieno rūgšties bakterijomis, kurios skatina imunitetą. . Žmonėms, kurie dažnai serga ar vartoja antibiotiką, vien probiotikų gėrimo neužtenka – gerųjų bakterijų reikėtų pasiimti preparato pavidalu (iš vaistinės). Antibiotikas naikina ligą sukeliančias bakterijas, bet ir natūralią virškinamojo trakto florą, kuri palaiko imuninę sistemą kovojant su patogeniniais mikrobais (neleidžia įsitvirtinti mikrobams ir gamina medžiagas, stabdančias jų augimą). Probiotikų preparatus reikia vartoti kartu su antibiotikais ir praėjus kelioms dienoms po vaisto vartojimo nutraukimo.
Atostogauti
Jei dažnai sergate, padarykite savaitės pertrauką. Tai labai geras būdas sustiprinti imunitetą, jei tik jo nepraleidžiate namuose. Vien tik klimato kaita skatina imuninės sistemos funkcionavimą. Pajūryje naudinga natrio, kalio, kalcio, cinko ir jodo druskų turinti jūros dulksna, kuri drėkina kvėpavimo sistemos gleivinę, pasižymi antialerginėmis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. Poilsis kalnuose, kur suretėjusiame ore mažiau deguonies, suaktyvėja kvėpavimo ir kraujodaros sistemos. Aktyviai ilsėdamiesi - slidinėdami, čiuoždami ar tiesiog vaikščiodami - įgysite jėgų kovoti su virusais ir bakterijomis.
„Zdrowie“ mėnesinis