Susiejant nervų sistemą su imunine sistema, ilgalaikis psichinis stresas silpnina imunitetą. Kad stresas nesikauptų, kiekvieną dieną turite skirti laiko atsipalaiduoti. Bet tai dar ne viskas.
Tai yraorganizmo atsparumasturite 5, paprastai pasirodo pavasarį arba rudenį. Šie sezonai ypač palankūs peršalimui. Tereikia skvarbaus šalčio lauke, čiaudinčio draugo darbe, pasivažinėjimo „bėgančiu“ autobusu ar kosinčio vyro namuose. Tačiau ne visi iš karto suserga peršalimu. Viskas priklauso nuo imuniteto. Organizmas turi neįprastą mechanizmą, leidžiantį apsiginti nuo iš visur puolančių kenksmingų mikroorganizmų. Jei ji veikia efektyviai, mes nesergame, bet kai nepavyksta – nuo vienos infekcijos vos nepakliūname į kitą. Laimei, tai galima pakeisti, nes imuninės sistemos (imuniteto) efektyvumas labai priklauso nuo mūsų.
Gauk pakankamai miego, gerink imunitetą
Tyrimai rodo, kad miego sutrumpinimas 40 proc. per pusę susilpnina imuninę sistemą (sumažėja natūraliais žudikais vadinamų ląstelių, atsakingų už kovą su virusais, skaičius). Po 2 bemiegių naktų organizmas nusilpęs kaip po gripo ir tada prasčiau nei įprastai toleruoja tai, kas vyksta už lango. Todėl atsisakykite televizoriaus žiūrėjimo ar darbo vėlai vakare. Neapsupkite iliuzijų, kad galite pakankamai išsimiegoti arba išmiegoti savaitę savaitgalio naktimis, ilsėdamiesi iki vidurdienio. Kad būtumėte žvalūs, turite miegoti bent 8 valandas per parą. Reguliarus miegas padės atgauti jėgas, nes sustiprins imuninę ir nervų sistemas. Jei jums sunku užmigti, prieš miegą negerkite gėrimų su kofeinu ir nepersivalgykite. Išeikite pasivaikščioti vėdindami miegamąjį.
Praleiskite laiką aktyviai, kad pagerintumėte imunitetą
Jau seniai įrodyta, kad sportuojantys žmonės peršalo rečiau – nes fizinis aktyvumas didina imuninių ląstelių skaičių. Mankšta gryname ore grūdina organizmą, o pasivaikščiojimas saulės spinduliuose – puiki proga gauti reikiamą vitamino D dozę, kuri palaiko imuninių ląstelių darbą, teigiamai veikia kaulus ir nervų sistemą. Sportas taip pat yra geras būdas sumažinti stresą. Štai kodėl verta sutelkti dėmesį į sistemingą judėjimą (cobent 3 kartus per savaitę) – tai gali būti plaukimas, bėgiojimas, treniruotės sporto salėje arba gimnastika su atviru langu. Tačiau net ir kasdienis greitas pasivaikščiojimas (pvz., pakeliui į darbą) turės teigiamos įtakos imunitetui.
Žiūrėkite 12 nuotraukų galeriją
Išmintingai sutvarkykite meniu
Racionali mityba, pagrįsta natūraliais produktais, yra būtina kuriant imunitetą. Ir atvirkščiai, maistinės vertės netekimas yra tiesus kelias į ligą. Todėl dabar jūsų valgiaraštyje turėtų dominuoti produktai, kuriuose gausu vitaminų ir mineralų, palaikančių organizmo gynybinę sistemą. Pasipriešinimo pagrindai yra:
- vitaminas A (sviestas, kepenėlės, morkos, brokoliai), C (erškėtuogės, kiviai, aronijos, pipirai)
- vitaminas E (aliejai, riešutai, saulėgrąžų sėklos)
- B grupės vitaminai (nesmulkinti grūdai, mielės, daigai)
- cinko (jūros gėrybės, sūris, sveiki grūdai)
- selenas (Brazilijos riešutai, saulėgrąžų ir moliūgų sėklos, žuvis)
- geležies (mėsa, kepenėlės, petražolės)
Be to, kasdien suvalgykite po 1-2 šaukštus medaus, nes jis turi antibiotikų savybių, taip pat svogūnai ir česnakai (1-2 gvazdikėliai) – mobilizuoja organizmo apsaugą ir veikia baktericidiškai. Į imuninę dietą taip pat įeina rauginto pieno produktai (jogurtas, kefyras), rauginti kopūstai, agurkai. Juose yra probiotikų – naudingų bakterijų, kurios aktyvina imuninę sistemą. Produktų su probiotikais verta griebtis ne tik infekcijos laikotarpiu, bet ir gydant antibiotikais. Gerųjų bakterijų taip pat galite vartoti tablečių pavidalu (pvz., Energy Probiotikai). Taip pat nepamirškite kasdien išgerti po 2 litrus skysčių, kad sudrėkintumėte gleivinę – radiatorių išdžiovintas oras sausina nosies ir gerklės gleivinę, kuri tampa jautri infekcijoms.
Mylėkis
Ilgus vakarus reikėtų skirti meilės linksmybėms. Sėkmingas seksualinis gyvenimas ne tik skatina ilgaamžiškumą, bet ir sumažina riziką susirgti širdies ligomis ir depresija. Moksliniai tyrimai taip pat įrodo, kad lytiniai santykiai teigiamai veikia imuninę sistemą. Todėl stambus planas yra puikus būdas apsisaugoti nuo peršalimo, jei tik jie kartojasi reguliariai – bent du kartus per savaitę. Lytinio akto metu 30 proc. padaugėja imuninių ląstelių, kurios yra pirmoji organizmo gynybos linija nuo virusinių infekcijų. Taip pat pakeliamas naudingųjų endorfinų – hormonų, mažinančių įtampą ir gerinančių nuotaiką – lygis. Seksas taip pat pagreitina medžiagų apykaitą, todėl organizmas apsivalo nuo toksinų
Palaikykite gerą nuotaiką
Nervų sistemos sujungimas su sistemapriežastys, dėl kurių ilgalaikis psichinis stresas silpnina imunitetą. Kad stresas nesikauptų, kiekvieną dieną turite skirti laiko atsipalaiduoti. Bet tai dar ne viskas. Tyrimai rodo, kad linksmi ir bendraujantys žmonės suserga 20 proc. rečiau nei niūrūs. Todėl galvokite pozityviai, sutelkite dėmesį į sėkmę, o ne į nesėkmes. Apsupkite save energija ir humoru trykštančiais žmonėmis, nes jie „užkrečia“ linksmumu. Bendravimas su tokiais žmonėmis taip pat sukelia pokyčius organizme – įrodyta, kad valandos trukmės socialinis susitikimas kartu su didele juoko doze skatina imuninių kūnų gamybą. Norėdami pagerinti nuotaiką, žiūrėkite komedijas, pramogines programas, klausykite energingos muzikos. Padovanok sau mažus malonumus. Pradžiuginkite ir savo garderobą – kai lauke pilka, dėvėkite spalvingus drabužius ar aksesuarus.
Švarus stalas
Tyrimai parodė, kad mikrobai, aptinkami darbo vietoje ant stalų, telefonų, pelių ir kompiuterių klaviatūrų, taip pat ant šviesos jungiklių, durų rankenų ir čiaupų, sukelia 80 proc. infekcijų, kuriomis užsikrečiame žiemą. 1 cm2 rašomojo stalo gali būti net 500 kartų daugiau mikrobų nei ant unitazo ir ten jie gali išgyventi 3 dienas. Tačiau po 24 valandų jų skaičius padvigubėja, o tada kiekvienas prisilietimas prie kompiuterio kelia pavojų, kad jie bus nunešti toliau. Todėl pasistenkite, kad darbo vieta būtų tvarkinga. Jei valgote prie savo stalo, tada nuvalykite juos (trupiniai yra bakterijų dauginimosi terpė). Reguliariai valykite indus ir stalviršį dezinfekavimo priemone. Dažnai plaukite rankas šiltame, muiluotame vandenyje 20-30 sekundžių, gerai jas nusausinkite.
Pasisemkite jėgų iš augalų
Jie jau seniai naudojami kaip natūralūs vaistai organizmo imunitetui palaikyti. Daugelyje jų yra vertingų medžiagų, kurios stimuliuoja gynybos mechanizmus ir padeda palaikyti gerą fizinę ir psichinę būklę. Štai kodėl verta pasinaudoti jų galia. Vaistinėje rasite, be kita ko preparatai su alaviju (alavijo sultimis), purpurine ežiuolė, aronija, česnaku, kalnine rože, greipfrutu, ženšeniu. Taip pat organizmą stiprins aviečių ir erškėtuogių arbatos bei naminiai sirupai, pvz., iš svogūnų ar česnakų.
Česnakų sirupas: nuvalykite 3 česnako galvutes ir įtrinkite. Įdėkite į stiklainį, supilkite 3 citrinų sultis ir litrą virinto š alto vandens. Uždarykite stiklainį ir palikite 3-4 dienas tamsioje vietoje. Išgerkite šaukštą sirupo vakare.
Rekomenduojamas straipsnis:
Kaip valgyti česnaką, kad išgydytumėte gripą ir peršalimą?Rengkitės protingai
Tiek atvėsimas, tiek perkaitimas silpnina organizmą. Taigi, apsirenkite pagal orą, geriausia ant kaušelio (visada galite ką nors nusiimti ar ką nors pridėti). Žieminiai apatiniai yra svarbūs – jie turi būti pasiūtinatūralūs pluoštai (medvilnė, vilna). Nepamirškite apie pirštines, nes jūsų rankos labai jautrios šalčiui ir išemijai, taip pat šalikas ir kepurė – beveik 30 proc. per galvą prarandame šilumą iš kūno. Ir būtinai avėkite šiltus, neperšlampamus batus, pageidautina plačiais pirštais ir storesniu padu – jie izoliuoja pėdas nuo š altos žemės, nespaudžia jų ir leidžia pirštams judėti.
Kai jauti, kad kažkas tave traukia
Ar jaučiatės niūriai, nosis pradeda kutenti, o gerklė braižytis? Vis tiek galite „išsklaidyti“ infekciją. Išsimaudyti karštoje vonioje – tai padidins kūno temperatūrą ir sustabdys virusų dauginimąsi. Po maudynių krūtinę patepkite šildančiu tepalu (pvz., Pulmonil) arba Amol ir apsivilkite šiltą pižamą. Taip pat išgerkite vitamino C papildų (pvz., Cerutin) arba priešuždegiminių ir šildančių medžiagų (pvz., Coldrex) ir eikite miegoti anksčiau nei įprastai. Tai turėtų sustabdyti infekcijos plitimą. Jei kitą dieną savijauta nepagerėja, pasisaugokite ir idealiu atveju pabūkite namuose 1-2 dienas, kad išvengtumėte peršalimo. Per tą laiką pasiekite namų vaistinėlę su žolelėmis, kurios padės palengvinti ligos simptomus, įskaitant liepų žiedai (šildantis antpilas), šalavijas (skalauti), ramunėlės (įkvėpimui). Taip pat pravers šiltas megztinis, šalikas, kojinės, antklodė, karšto vandens butelis.
Papildomas palaikymas
Skiepijimas yra būdas padidinti imunitetą. Verta pasiskiepyti nuo gripo, o vaikus ir pagyvenusius žmones – nuo pneumokokų (vakcina apsaugo nuo gyvybei pavojingų pneumokokinių infekcijų). Varginamų, pasikartojančių kvėpavimo takų infekcijų atveju gydytojas gali rekomenduoti vadinamąją nespecifinė vakcina, kuri stimuliuoja natūralius organizmo imuninius mechanizmus (įskaitant Luivac, Ribomunyl, Broncho-Vaxom, Polyvaccinum). Gydymas paprastai yra ilgalaikis (iki kelių mėnesių), tačiau veiksmingas ligų prevencijai
„Zdrowie“ mėnesinis