Židininė segmentinė glomerulosklerozė yra patologinis pažeidimas, pažeidžiantis glomerulus. Ši sklerozė yra susijusi su proteinurija, kuri ilgą laiką sukelia inkstų pažeidimus ir jų pagrindinės funkcijos, t. y. filtravimo, sutrikimą. Ligos priežastis vis dar neaiški, tačiau manoma, kad tai visų pirma imuninės sistemos sutrikimai.
Židininė segmentinė glomerulosklerozėdaugiausia paveikia jaunus vyrus. Ligos pavadinimas siejamas su morfologiniu paveikslu. Mikroskopinis tyrimas rodo glomerulų fibrozę ir glazūravimą, taip pat kai kuriuos ištisų kraujagyslių kilpų fragmentus. Visa tai blogina filtravimą, todėl žymiai sumažina susikaupusių toksinų pasišalinimą iš organizmo.
Glomerulinė sklerozė: simptomai
Ligos simptomai pasireiškia palaipsniui, o jų sunkumas griežtai priklauso nuo pažeistų glomerulų laipsnio. Daugelis simptomų nebūtinai siejami tik su šia liga, bet gali lydėti kitus, kuriuos sunku diagnozuoti. Svarbiausi yra:
- nefrozinis sindromas, kuris yra simptomų kompleksas, kurį sukelia per didelis b altymų netekimas šlapime (daugiau nei 3,5 gramo per dieną); be to, yra lipidija, hiperlipemija ir edema
- hematurija, t.y. raudonųjų kraujo kūnelių buvimas šlapime
- esant ilgalaikiams simptomams, išsivysto hipertenzija, kuri dar labiau susilpnina inkstų veiklą
- patinimas, ne tik periferinis, bet ir aplink vokus
- atliekant bendrą šlapimo tyrimą, svarbiausia nustatyti neselektyvią proteinuriją, o tai reiškia, kad šlapime atsiranda įvairių b altymų, ne tik albumino; po kurio laiko pastebimi kiti junginiai, tokie kaip aminorūgštys, gliukozė ar fosfatai - visa tai rodo inkstų kanalėlių pažeidimą
Glomerulosklerozės diagnozė
Ligai diagnozuoti būtina atlikti atitinkamą diagnostiką. Labai svarbu atlikti išsamų paciento pokalbį ir nustatyti pagrindinius nusiskundimus. Pirmiausia gydytojas paskiria bendrą šlapimo tyrimą, kuris parodo neselektyvią proteinuriją, kartais – hematuriją. Kai liga progresuoja, ji stebimapolinkis į aukštesnes kraujospūdžio vertes.
Galutinei diagnozei nustatyti būtina inkstų biopsija su histopatologiniu įvertinimu. Kadangi simptomatika neaiški, diferencijuojant reikia atsižvelgti į skirtingas ligas, kurios gali sukelti panašius morfologinius pokyčius glomeruluose. Turėtumėte atsižvelgti į: antrines glomerulosklerozės formas, pvz., sergant sunkiu nutukimu arba narkomanams, kurie reguliariai vartoja heroiną.
Glomerulosklerozės gydymas
Glomerulosklerozės terapinis valdymas griežtai priklauso nuo diagnozuotos ligos progresavimo. Atsižvelgiama ne tik į klinikinę paciento būklę, bet ir į proteinurijos sunkumą. Mažą proteinurijos laipsnį galima kontroliuoti keičiant mitybą – ribojant b altymų ir druskos tiekimą. Kartais prireikia farmakoterapijos – konvertazės inhibitoriai yra pirmos eilės vaistai. Pacientams, sergantiems sunkia proteinurija, taikomas pažangesnis gydymas, būtent gydymas gliukokortikoidais (vartojami steroidais), kartais kartu su imunosupresiniu gydymu.
Prognozė rimta, beveik pusei pacientų po 10 metų išsivysto galutinė inkstų liga. Ligos eiga yra skirtinga ir, kaip minėta pirmiau, ji, be kita ko, priklauso nuo dėl proteinurijos sunkumo.
Deja, kiekvienas farmakologinis veiksmas kelia šalutinio poveikio riziką, ypač pacientams, kuriems taikoma steroidų terapija. Labai dažnai yra infekcijos, skrandžio opos, diabetas ar kitoks riebalinio audinio pasiskirstymas, kuris paprastai vadinamas buivolo kaklu. Dėl viso to sumažėja gydomoji dozė, o tai, deja, lėtina glomerulopatijos gydymo veiksmingumą.