Piltuvo formos krūtinė (iš lot. pectus excavatum), dar vadinama „batsiuju“, yra dažniausiai pasitaikantis įgimtas krūtinės ląstos defektas. Kokia šios deformacijos priežastis? Kokios gali būti jos pasekmės sveikatai? Ar turime jo taisymo metodus?

Piltuvo formos krūtinė(batsiuvio krūtinė, lot.pectus excavatum ) susideda iš „piltuvo formos“ krūtinkaulio įdubos, kurią dažniausiai lydi gretimų šonkaulių deformacija. Paprastai jis yra krūtinkaulio apačioje. Įdubimas gali būti įvairaus ilgio ir gali būti simetriškas arba asimetriškas. Piltuvo formos krūtinė sudaro net 90% įgimtų krūtinės sienelės anomalijų. Manoma, kad jos dažnis yra maždaug 1 iš 300–400 gimimų. Berniukams tai pasireiškia vidutiniškai 3 kartus dažniau.

Piltuvo formos krūtinė: priežastys

Batsiuvio krūtinės etiologija nėra iki galo suprantama. Kol kas nėra vieno dokumentais pagrįsto priežastinio veiksnio, nors genų, galinčių dalyvauti jo patogenezėje, sąrašas palaipsniui plečiasi. Jo paveldimumą įrodo faktas, kad apie 40% pacientų, sergančių šiuo defektu, bent vienas šeimos narys turi tą patį defektą. Piltuvo formos krūtinė taip pat gali lydėti tokias ligas kaip:

  • Marfano sindromas
  • Lenkijos komanda
  • Noonan grupė
  • Ehlers-Danlos sindromas

Tai gali būti ir ilgalaikio rachito pasekmė – liga, kurią sukelia vitaminų trūkumas. D.

Piltuvo krūtinė: simptomai

Įdubimas priekinėje krūtinės ląstos sienelėje dažniausiai pastebimas gimus (90 % atvejų diagnozuojama per 1 gyvenimo metus). Laikui bėgant defektas gali pablogėti. Tai susiję su intensyviu skeleto augimu paauglystėje.

Daugeliu atvejų piltuvo formos krūtinės ląsta nerodo reikšmingų klinikinių simptomų ir yra tik kosmetinė problema, kurios vis dėlto nereikėtų nuvertinti. Nepasitikėjimas savimi, kūno nepriėmimas, gėdos jausmas ir žema savivertė gali sukelti psichologinių problemų ir netgi sukelti depresiją ateityje. Tai galioja ir paaugliams, ir suaugusiems pacientams.

Kai kurie pacientai gali skųstis diskomfortu ar skausmu krūtinėje ir nugaroje. Turijis yra raumenų ir kaulų sistemos. Verta paminėti, kad batsiuvio narvas gali egzistuoti kartu su stuburo defektais, pvz., skolioze arba per didele kifoze.

Defektas kartais būna toks reikšmingas, kad dėl ertmės atsiranda spaudimas krūtinės ląstos organams – plaučiams ir širdžiai, kurių dešinysis skilvelis yra visai šalia jo priekinės sienelės. Sunkios formos gali turėti rimtų klinikinių pasekmių ir sukelti, pavyzdžiui,

  • sumažėjęs gyvybinis plaučių pajėgumas ir dėl to pablogėjęs fizinio krūvio toleravimas
  • sunku kvėpuoti
  • pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos
  • širdies vožtuvų disfunkcija - mitralinio vožtuvo prolapsas; retesnis triburio ir mitralinio vožtuvo regurgitacija

Laimei, tokie pažengę atvejai aptinkami sporadiškai.

Piltuvo krūtinė: diagnozė

Piltuvo formos narvelio diagnozę galima nustatyti ir plika akimi, tačiau norint nustatyti jo sunkumą ir įgyvendinti reikiamas terapines priemones, būtina atlikti išsamesnius tyrimus. Pagrindas – radiologinis tyrimas – krūtinės ląstos rentgenograma ir tyrimas kompiuterine tomografija (KT). Būtent KT testu galime nustatyti vadinamąjį Hallerio indeksas – krūtinės ląstos pločio ir jos gylio santykis (trumpiausias atstumas tarp krūtinkaulio ir stuburo). Tai leidžia objektyviai įvertinti defekto sunkumo laipsnį – didesnis nei 3,25 indeksas leidžia sergant sunkia forma, kurią reikia operuoti (standartas yra 2,5). Taip pat svarbu įvertinti kvėpavimo ir kraujotakos sistemų funkcionavimą – būtina atlikti širdies spirometriją, EKG ir ECHO. Jei įtariamas įgimtas sindromas, lydimas batsiuvio narvelio, gali prireikti atlikti genetinius tyrimus.

Piltuvo krūtinė: gydymas

Visiškai ištaisyti defektą gali tik operacija! Šiuo metu Nuss metodas yra standartinė krūtinės chirurgijos procedūra. Ši procedūra apima vieną ar dvi išgaubtos formos metalines plokštes po tiltu. Patraukus į kitą pusę, kontroliuojant fotoaparatą, jie pasukami 180 laipsnių išilgai savo ilgosios ašies, o tai stumia krūtinkaulį į priekį. Tokiu būdu gauname norimą efektą. Ištaisius iškraipymus, plokštės pašalinamos. Paprastai tai įvyksta po 2-3 metų. Nuss metodas yra mažiau invazinis ir yra susijęs su mažesne pasikartojimo rizika nei anksčiau taikyta klasikinė Ravitch procedūra. Jis buvo susijęs su visų deformuotų šonkaulių kremzlių pašalinimu, xiphoid proceso nutraukimu ir stabilizavimu.tiltas tinkamoje padėtyje su plokšte arba strypu.

Gydant piltuvinę krūtinę, galime išskirti ir nechirurginius metodus. Be korekcinių pratimų, yra nemažai pažangesnių veiklų. Vienas iš jų yra vadinamųjų naudojimas vakuuminis varpelis - siurblys, sukuriantis vakuumą, kad pakeltų krūtinkaulį ir sumažintų defekto laipsnį. Kitas eksperimentinis metodas yra naudoti lauką, kurį sukuria dviejų magnetų masyvas – vienas implantuotas negiliai šalia krūtinkaulio dugno, o kitas nešiojamas ant specialaus diržo. Nechirurginių metodų naudojimo prielaida yra krūtinės ląstos skeleto atitiktis ir lankstumas, ypač jauniausiems pacientams. Tačiau nereikia turėti omenyje, kad nė vienas konservatyvaus gydymo metodas vis dar nėra moksliškai įrodytas veiksmingas.

Santykinai nauja procedūra esant mažoms, besimptomėms deformacijoms yra plastinės chirurgijos procedūros. Siekiant užpildyti defektą, ty ertmę priekinėje krūtinės ląstos sienelėje, be kita ko, naudojami šie. specialiai sumodeliuoti silikoniniai implantai arba riebalinis audinys, „persodintas“ iš kitų kūno dalių. Tačiau tai yra kosmetinės procedūros. Jie gali būti naudojami, pavyzdžiui, esant likutiniam defektui po tinkamos chirurginės korekcijos. Gydymo pagrindas – taisymo procedūra.