Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Nykštys yra pirmasis iš penkių rankos pirštų, skiriasi nuo kitų savo struktūra ir judesių diapazonu. Nykštis leidžia žmogui suimti ranką. Dažniausiai nykščio ligas sukelia sužalojimai. Per didelis nykščio įtempimas gali sukelti lėtinį uždegimą. Sužinokite, kokia nykščio struktūra, kokias funkcijas atlieka nykštys ir kaip diagnozuoti bei gydyti dažniausiai pasitaikančias nykščio ligas.
Nykštys(lot. pollex) daugeliu atžvilgių skiriasi nuo kitų rankos pirštų. Visų pirma, tai yra pirštas, priešingas kitiems rankos pirštams. Jis taip pat atlieka labai svarbias funkcijas, įskaitant rankeną. Be nykščio ranka negali visiškai funkcionuoti. Tačiau nykštis yra veikiamas tam tikrų sužalojimų, ligų, uždegiminių infekcijų ir net apsigimimų.
Nykštys – statyba
Nors nykščio dydis yra palyginti mažas, jo vidinė struktūra yra gana sudėtinga. Didelis nykščio judesių tikslumas įmanomas dėl daugelio raumenų ir nervų, kontroliuojančių jo judesius, bendradarbiavimo.
Yra nykščio ir kitų pirštų struktūros skirtumų. Pirmasis skirtumas yra jo vidinis skeletas. Nykščio viduje yra du maži kaulai, vadinami pirštakauliais (atitinkamai proksimalinės ir distalinės falangos). Visi kiti pirštai turi tris pirštakaulius (proksimalinius, vidurinius ir distalinius).
Lyginant su kitais pirštais, nykščio falangos pagal storį išsidėsčiusios „atvirkščiai“ – arčiau nykščio esanti pirštakalė yra plonesnė už distalinę. Dvi nykščio falangos yra sujungtos tarpfalanginiu jungtimi, kuri leidžia atlikti vyrių judesius. Nykštys jungiasi su likusia plaštakos dalimi per pirmąjį metakarpofalanginį sąnarį (visa ranka turi penkis tokius sąnarius).
Nykščio sąnarius supa sąnarinė kapsulė, pripildyta sinovinio skysčio. Papildomą sustiprinimą suteikia kolateraliniai raiščiai, užtikrinantys tinkamą sąnarių stabilumą. Nemažai raumenų yra atsakingi už visą nykščio mobilumą, leidžiantį atlikti net penkių tipų judesius. Tai apima:
- lenkimas,
- tiesinimas,
- pritraukimas,
- pagrobimas
- ir opozicija.
Nykščio raumenų pavadinimai kilę iš veiklos, kuri yra įmanoma dėl konkretaus raumens veikimo. Todėl nykštys turi du pagrobiklius, tiesiamuosius ir lenkiamuosius (atitinkamai -ilgas ir trumpas) ir po vieną priešininką ir pritraukiklį.
Kai kurie nykščio raumenys prasideda nuo dilbio – ilgi raumenys, kurie eina paviršutiniškai. Gilieji nykščio raumenys prasideda delne. Keturios iš jų: trumpas pagrobėjas, trumpas lenkiantis, priešininkas ir pritraukiamasis bendrai vadinami keteros raumenimis.
Kego raumenys sudaro raumenų „pagalvėlę“, lengvai apčiuopiamą ties nykščio pagrindu. Nykštys turi turtingą motorinę ir jutimo inervaciją. Yra trys dideli nervai, susiję su nykščio judesių valdymu: vidurinis, alkūninis ir radialinis nervai, atsakingi už visos rankos mobilumą.
Paviršinį pojūtį nykščio srityje užtikrina du iš jų: delno pusėje – vidurinis nervas, o nugarinėje – stipininis nervas. Nykščio audinių vaskuliarizacija kyla iš jo „savo“ kraujagyslės, kuri vadinama pagrindine nykščio arterija.
Pagrindinė nykščio arterija yra radialinės arterijos atšaka. Jo buvimas vaidina svarbų vaidmenį medikams, kurie atlieka fizinį pulso tyrimą. Matuodami paciento pulsą, niekada to nedarykite nykščiu (naudojami ir rodomieji, ir viduriniai pirštai).
Atliekant nykščio pulso testą kyla pavojus, kad pulsas ateina iš jo paties arterijos, o ne iš paciento arterijų. Kalbant apie nykščio anatomiją, verta prisiminti ir apie jo išorinį sluoksnį – odą su priedais.
Kai kurias nykščio sveikatos problemas gana dažnai sukelia pažeista oda arba netinkama nagų higiena. Taip sukuriami infekcijos vartai, kurie gali apsiriboti nykščio piršto galiuku arba išplisti į likusį pirštą.
Nykštys – funkcijos
Visas nykščio judesių diapazonas yra labai svarbus tinkamam mūsų rankos funkcionavimui. Manoma, kad nykščio nebuvimas sukelia net 40 proc. Pagrindiniai nykščio judesiai apima lenkimą, tiesimą, pagrobimą, pritraukimą ir priešinimąsi.
„Unikaliausias“ nykščio judesys yra opozicija – šis įgūdis yra vienintelis iš visų pirštų. Priešingas – tai judesys, sujungiantis nykščio piršto galiuką su kitų pirštų pagalvėlėmis.
Priešprieša leidžia tiksliai sučiupti objektus (vadinamoji pinceto rankena), o tai yra viena iš pažangiausių žmogaus motorinių veiklų. Išugdyti gebėjimą pasipriešinti nykščiui užtrunka – pilnas pincetas paprastai pastebimas maždaug 10 mėnesių kūdikiams.
Priešingybė sudaro maždaug 60 % visų nykščio funkcijų. Toliau seka didelis nykščio miklumastaip pat su galimybe vienu metu judėti keliose plokštumose.
Nykštys – diagnostika
Nykščio sutrikimų diagnostika prasideda nuo paprasto fizinio patikrinimo, kuris gali suteikti vertingos informacijos. Ypač nykščio sužalojimo atveju nykščio anatomijos žinios leidžia apytiksliai numatyti pažeidimo vietą. Žinodami, kurios nykščio funkcijos yra apribotos, galime daryti išvadas apie galimus raumenų ir nervų pažeidimus.
Vaizdo testai naudojami pažangesnei nykščio ligų diagnostikai. Tyrimo pasirinkimas visada priklauso nuo klinikinių duomenų: paciento pateiktų simptomų ir istorijos.
Paprastai pirmiausia atliekama nykščio rentgeno nuotrauka (rentgenas) arba ultragarsinis tyrimas (USG). Abiem jiems būdingas didelis prieinamumas ir vykdymo greitis, tačiau jų programos skiriasi.
Rentgeno nuotrauką darome įtarus kaulų pažeidimą (dažniausiai - lūžius) arba jų tarpusavio poslinkį (sąnario išnirimą). Ultragarsinis tyrimas yra vertingesnis tiriant minkštuosius audinius – raumenų sausgysles, sąnarių raiščius, taip pat sąnario kapsulės turinį.
MRT naudojamas pažangiam rankos ir nykščio vaizdavimui. Šis tyrimas atliekamas tais atvejais, kai standartiniai vaizdo tyrimai nepateikė pakankamai informacijos apie negalavimų priežastis.
Nykštys - ligos
Didžioji dauguma nykščių ligų atsiranda dėl traumų ar per didelio krūvio. Netgi iš dalies praradus nykščio funkciją, labai pablogėja visos rankos funkcija.
Dėl šios priežasties, esant nykščio traumoms ir uždegimams, stengiamasi atkurti visą nykščio judesių diapazoną. Infekcijos taip pat gali plisti nykščio audiniuose. Vaikų populiacijoje yra nykščio apsigimimų, atsirandančių prenatalinio vystymosi metu.
Nykščio sužalojimai
Nykščio sužalojimai gali apimti įvairias anatomines struktūras:
- kaulų (lūžių),
- sąnarių (patempimų),
- taip pat raumenų sausgyslės,
- raiščiai,
- patiekalai
- ir nervai.
Nykščio sužalojimų gydymo metodas priklauso nuo jų masto ir dėl sužalojimo atsiradusios nenormalios nykščio anatomijos laipsnio. Daugeliui nykščio sužalojimų reikia laikinai imobilizuoti, kad išgydytų pažeistus audinius.
Chirurginis gydymas nurodomas esant kaulų fragmentų poslinkiui, nuolatiniam sąnarių nestabilumui arba kraujagyslių ir nervų vientisumo sutrikimui.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nykščio traumų yra vadinamasis slidininko nykštys kyladažniausiai sportuojant. Šios ligos esmė yra raiščių pažeidimas sąnaryje, jungiančiame nykštį su likusia plaštakos dalimi (metakarpofalangealinis).
Dažniausiai tai įvyksta dėl slidinėjimo avarijos – kritimo metu pagrobimo padėtyje staigiai paspaudžiamas nykštys. Slidininko nykščio gydymas paprastai yra konservatyvus (imobilizacija, po kurios atliekama reabilitacija).
Jei sąnariui nepavyksta atkurti normalios funkcijos arba raiščių pažeidimą lydi papildoma trauma, gali prireikti operacijos. Ekstremalus nykščio sužalojimo pavyzdys yra visiška nykščio dalies arba viso jo amputacija. Amputuoto nykščio atsodinimas (persiuvimas) yra sudėtinga procedūra, kurios sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių.
Vienas iš pagrindinių žingsnių yra pritvirtinti, atvėsinti ir greitai pervežti amputuotą nykštį, o tai padidina galimybę pailginti audinių gyvenimą. Nykščio persodinimas yra pažangi operacija, naudojant mikrochirurginius metodus.
Net ir po sėkmingos operacijos visiškai atkurti nykščio funkciją dažnai neįmanoma. Galutiniam gydymo efektui įtakos turi ir ilgalaikė reabilitacija, kuri gali pagerinti nykščio judesius ir pojūtį
Uždegimas
Nykštys gali būti pažeistas ne tik dėl staigių traumų, bet ir dėl ilgalaikio pertempimo. Dažni monotoniški nykščio judesiai gali sukelti nykščio audinių uždegimą. Tokios ligos pavyzdys yra vadinamasis motinos nykštis, techniškai žinomas kaip de Quervain sindromas.
Uždegimas daugiausia pažeidžia minkštuosius audinius – nagrinėjamos ligos atveju tai yra nykščio tiesiamųjų raumenų sausgyslių apvalkalai (veikia, pavyzdžiui, gesto „Gerai“ metu).
De Quervain liga paprastai suserga jaunoms motinoms, kurių rankos dažnai pakeliant kūdikį anksčiau nebuvo įtemptos. Gydant nykščio uždegimą reikia palengvinimo (dažnai naudojant ortozę) ir tinkamos reabilitacijos.
Vaistų terapija pagrįsta steroidiniais ir nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
Infekcijos
Bakterinės infekcijos gali atsirasti nykščio srityje, kaip ir likusioje plaštakos dalyje. Dažniausiai jie atsiranda dėl odos tęstinumo pažeidimo ir bakterijų įsiskverbimo į gilesnius audinius. Du dažniausiai pasitaikantys tokių infekcijų tipai yra paronichija ir kauliukai.
Parnozė yra pūlingas aplink nagą esančių audinių uždegimas. Nykščio įtvaras yra jo vidinio paviršiaus infekcija, kuri gali plisti nenutrūkstamai, o kraštutiniais atvejais taip pat apimti sausgysles ar kaulus.
Infekcijos nykščio srityje visada reikalauja gydymo antibiotikais. Kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų išvalyta infekcijos vieta ir ištekėtų pūliai.
Gimimo defektai
Įgimti nykščio defektai yra gana retos būklės. Paprastai jie neatsiranda kaip pavieniai anomalijos – daug didesnė tikimybė, kad jie lydės kitus sudėtingus vystymosi defektus.
Dažniausiai pasitaikantys apsigimimai yra nykščio aplazija (visiškas nebuvimas) arba hipoplazija (dalinis neišsivystymas). Kadangi nykštys yra pagrindinis tinkamo plaštakos funkcionavimo elementas, tikslas yra visada jį atkurti esant tokiems apsigimimams.
Vienas iš tokio gydymo būdų yra policijos priežiūra, t. y. procedūra, kai vienas iš pirštų (dažniausiai rodomasis) perkeliamas į nykščio, kurio nėra, vietą.
- Telefonininko nykštis
- Polidaktilija (papildomi pirštai): priežastys, rūšys, gydymas
- Skausmas pirštuose: priežastys ir gydymas
- Strypų pirštai – priežastys. Kokias ligas rodo pirštai?