Kelias yra vienas iš labiausiai perkrautų ir pažeidžiamų sąnarių, todėl dažnai sukelia skausmą ir rūpesčius. Yra būdų, kaip nuraminti kelio diskomfortą.

Kelisyra didžiausias ir sudėtingiausiassąnarysžmogaus kūne. Iš pažiūros paprastas kelio judesys susideda ne tik iš lenkimo ir tiesimo, bet ir iš nedidelių sukimosi judesių bei šlaunies sąnarinių paviršių slydimo blauzdikaulio atžvilgiu ir girnelės poslinkio. Be judėjimo, svarbi kelio funkcija taip pat yra išlaikyti kūno svorį. Nenuostabu, kad tokį tikslų mechanizmą, nuolat naudojant, gana lengva sugadinti.
Sąnarį formuojančių kaulų paviršiai padengti kremzliniu audiniu – kietu ir elastingu – kuris saugo kaulus nuo trinties ir užtikrina sklandų judėjimą sąnaryje. Tačiau su amžiumi kremzlė sensta (atsipalaiduoja jos pluoštinė struktūra) ir taip pat nusidėvi. Šis procesas vyksta greičiau, kai sąnariai patiria didesnį krūvį, pvz., dėl antsvorio ar kojų anatominių defektų (vadinamųjų valgus, varus, plokščiapėdystės keliai).
Kremzlę taip pat destruktyviai veikia bet kokie kelio sužalojimai, ir daugelis jų yra dažni mūsų gyvenime – mėlynės, patempimai. Kiekviena tokia trauma padidina degeneracinių pokyčių riziką. Kremzlės audinys neturi regeneracinių gebėjimų. Kūnas bando atitaisyti žalą, tačiau atkūrimo procesas veda tik prie rando audinio ir kaulų ataugų (vadinamųjų osteofitų) susidarymo.

Degeneracija paliečia įvairaus amžiaus žmones

Pokyčiaidegeneraciniai kelio sąnariaipaprastai prasideda nuo 40 iki 60 metų amžiaus. Bet ir jaunimui „serga“ keliai – dažnai dėl didelės perkrovos užsiimant tam tikromis sporto šakomis. Netinkama bėgimo technika (stovėjimas ant vidinės pėdos dalies) neigiamai veikia sąnarių kremzles, ypač avalynėse, kurios nesugeria smūgių. Bėgant nuokalne labiausiai apkraunami keliai, ypač iš viršaus į apačią. Efektas? Kremzlės daugiausia minta sinoviniu skysčiu: atsipalaidavusios kaip kempinę įsiurbia, o pakrautos – išspaudžiamos. Taigi, didelė ir dažna perkrova sukelia kremzlės „nepamaitinimą“, pakinta jos struktūra – minkštėja, deformuojasi, lūžta. Šis procesas vadinamaschondromaliacija arba purumas, nes serganti kremzlė iš lygi ir blizga tampa nuobodu, o tekstūra primena dėvėtą pliušą.

Svarbu

Chirurgas turi paskutinį žodį

Esant dideliems sąnario pakitimams (ir prastiems konservatyvaus gydymo rezultatams), gali prireikti chirurginiu būdu išlyginti sąnarių paviršių. Pažeistos kremzlės paviršinio sluoksnio pašalinimas leidžia geriau maitinti gilesnius jo sluoksnius. Gerėja kremzlės būklė, sumažėja skausmas. Procedūra atliekama artroskopiškai – per nedidelius pjūvius abiejose kelio pusėse įvedami mikro įrankiai ir kamera, kuri parodo operacijos lauką. Procedūra atliekama taikant vietinę ar juosmens anesteziją. Po kelių valandų galite grįžti namo. Deja, šio metodo poveikis nėra nuolatinis. Galutinis sprendimas – endoprotezo implantavimas.

Kelio ultragarsas ir rentgenas

Skausmas ir traškėjimas kelio sąnaryje lenkiant ir staigiai vaikštant (ypač leidžiantis laiptais) rodo, kad kažkas negerai su sąnariu.
Norint nustatyti degeneracinius pakitimus, dažniausiai pakanka ortopedinio tyrimo ir kelio echoskopijos arba rentgeno (dviejose plokštumose). Tačiau remiantis jais kartais sunku įvertinti, ar sąnario pakitimai yra paties degeneracinio proceso pasekmė, ar šis procesas sutampa su jau buvusiais uždegiminiais ar kitokio pobūdžio pokyčiais. Tokiais atvejais gydytojas taip pat gali paskirti kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją. O jei sąnaryje yra eksudato, taip pat naudinga patikrinti skystį, kuris iš sąnario pašalinamas švirkštu.

Laikykite kelius tvirtus

Kremzlės irimo procesas savaime nesustos, priešingai – progresuos vis greičiau. Kodėl? Nes instinktyviai, vengiant skausmingų judesių ir pozicijų, kojos dedamos kiek kitaip, o tai savo ruožtu lemia dar didesnį sąnario perkrovimą ir skausmingų raumenų kontraktūros formavimąsi. Deja, nėra jokio būdo ar vaistų, galinčių pakeisti kremzlės naikinimo procesą, tačiau jį galima sustabdyti arba bent jau sulėtinti.

  • Gydymas be vaistų

Sergantys sąnariai turi būti palengvinti, nes tai pašalina svarbiausią ligos priežastį. Taigi jei turite antsvorio – numeskite jį. Venkite kelti didelių krūvių, klūpėjimo padėties, staigių kelių lenkimo, įtemptų bėgimų, kojų siūbavimo ir svorio nešimo pratimų. Tačiau norint, kad sąnariai būtų tinkami, reikia mankštintis. Tai ypač svarbu stiprinti keturgalvius raumenis (šlaunis), kurie palaiko kelių sąnarius teisingoje padėtyje. Izometriniai pratimai gali būti labai naudingi pradžioje, nes padeda greitai pagerinti kelių mechaniką. Puikiai veikiastacionarus dviratis - aukštai pastatykite balną, pradžioje nustatykite mažiausią apkrovą ir ramiai minkite pedalą.
Gydytojas taip pat gali patarti vaikščiojant naudoti lazdą – bent jau tol, kol pagerės keliai.

  • Fizinė terapija

Tinkamai parinktos procedūros malšina skausmą ir lėtinį uždegimą, atpalaiduoja raumenis. Nėra vieno aukso vidurio, kuris tiktų kiekvienu atveju. Vienam pacientui padeda vadinamoji gilus karštis, pvz., parafino kompresai arba kaitinimas aukšto dažnio elektromagnetiniais laukais. Priešingu atveju gydymas kriokameroje arba gydymas žemo dažnio impulsiniu magnetiniu lauku gali pasirodyti veiksmingesnis. Ir dar kitoje – terapinis ultragarso bangų panaudojimas arba švitinimas biostimuliaciniais lazerio spinduliais. Tačiau visada svarbu atlikti keletą procedūrų – nenutraukite gydymo, kai tik pasijusite geriau.

  • Farmakologinis gydymas

Esant nedideliems negalavimams, gali užtekti į sergantį sąnarį įtrinti (4-5 kartus per dieną) nuskausminamųjų ir priešuždegiminių preparatų. Gerų rezultatų pasiekiama fizine terapija (pvz., ultragarsu), naudojant priešuždegiminius gelius. Geriamieji malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai – ypač paracetamolis, dikofenakas ir ibuprofenas – labiau padeda kovojant su stipresniu sąnarių skausmu. Deja, jie neigiamai veikia virškinimo sistemą, ypač skrandį. Saugiausias šiuo atžvilgiu yra paracetamolis; tik pasirodžius neveiksmingam, galima vartoti kitus vaistus
Esant dideliems sąnarių uždegimams – skausmui, paraudimui, patinimui, padidėjus kelio karščiui – taikomas agresyvesnis gydymas. Kartais labai efektyvu pažeistą sąnarį išskalauti fiziologiniu natrio chlorido tirpalu. Gliukokortikosteroidų grupės priešuždegiminio vaisto suleidimas į sąnarį turi stipresnį poveikį – jei sąnaryje yra efuzija, gydytojas pirmiausia ištraukia susikaupusį skystį, kuris iš karto atneša palengvėjimą. Tačiau tokia terapija neturėtų būti atliekama dažniau nei 3-4 kartus per metus, kad nesustiprėtų kremzlės irimo procesas
Su hialurono rūgštimi siejamos didelės viltys. Tai savotiškas lubrikantas – labai lipni medžiaga, kurią gamina sinovija ir kuri leidžia sklandžiai judėti sąnaryje (be trinties). Natūrali hialurono rūgštis sunaikinama uždegiminio proceso metu. Jis pakeičiamas sintetine rūgštimi, kuri švirkštu įvedama į sąnarį. Jis švirkščiamas kartą per metus 3–5 injekcijų serijomis kas savaitę
Be to, gydytojas gali rekomenduoti homeopatines ir homeostatines priemones, taip pat vartoti preparatągerinti sąnarių kremzlių struktūrą (pvz., avokadų ir sojų ekstraktas, gliukozamino sulfatas, ryklio kremzlės ekstraktas).

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Stuburas, kaulai, sąnariai