Histopatologija – medicinos šaka, užsiimanti mikroskopiniu audinių tyrimu, siekiant nustatyti patogeninius procesus organizme. Histopatologiniai tyrimai turi didelę reikšmę diagnozuojant navikines ligas, uždegimus ir degeneracines sąlygas.
Histopatologijayra patomorfologijos šaka, kuri pradeda vaidinti vis svarbesnį vaidmenį diagnozuojant, klasifikuojant ir gydant ligas. Tai ypač svarbu vėžio diagnostikos atveju – histopatologas gauna mėginius, paimtus tyrimų, pvz., kolonoskopijos, ir po nerimą keliančius pakitimus, pvz., apgamus, metu. Histopatologas tiria audinius, ar nėra neoplastinių ląstelių ir kitų patologinių pakitimų.
Koks yra histopatologo darbas?
Histopatologas mikroskopu apžiūri biopsijos metu paimtus audinius, išpjautus organus ar jų fragmentus, tikrina juose vykstančius ligos reiškinius. Šiuo pagrindu jis gali:
Skirtingai nei kitose medicinos srityse, histopatologas tiesiogiai nesusitinka su pacientu. Tam tikros specialybės gydytojas gali nukreipti jus histopatologiniams tyrimams
- atpažinti neoplastinį procesą organizme,
- atpažinti uždegimines ir degeneracines ligas,
- stebėti gydymo eigą,
- aptikti pakitimų mėginiuose, paimtuose iš mirusio asmens, ir taip palengvinti mirties priežasčių diagnozę
Dažnai tik histopatologinių tyrimų dėka galima nustatyti vėžį ir paskirti tinkamą gydymą ar jo modifikavimą, kad jis duotų laukiamus rezultatus. Remdamasis histopatologiniu rezultatu, gydantis gydytojas įvertina naviko dydį, ar jis nėra piktybinis ir nusprendžia, ar būtina operacija.
Histopatologinių tyrimų metodai
Histopatologas gali rinkti medžiagą tyrimams keliais būdais, priklausomai nuo audinio tipo, jo vietos ir įtariamo naviko tipo. Tarp dažnai pasitaikančių metodų galima išskirti šiuos:
- smulkios adatos biopsija (punkcija)
- šerdies adatos biopsija
- atvira biopsija
- intraoperacinė biopsija
- gręžimo biopsija
- šveitimo citologija.
Histopatologiniai tyrimai – tipai
TyrimaiHistopatologinių organų gali būti tiek, kiek organų, kuriems gresia vėžys. Histopatologinių tyrimų pavyzdžiai yra biopsija:
- storoji žarna (ypač svarbu diagnozuojant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį),
- gimda,
- kiaušidės,
- krūtų,
- skydliaukė,
- kepenys,
- kasa,
- inkstai,
- prostata,
- čiulpai,
- plaučiai,
- apendicitas,
- tulžies pūslė,
- limfmazgiai,
- pigmentinės žymės.