Glaukoma paprastai išsivysto metų metus ir neduoda jokių signalų. Kartais praeina 30 metų ir staiga paaiškėja, kad liga beveik visiškai sunaikino regos nervą. Paciento regėjimas negrįžtamai prarandamas. Ir jums nereikia daug, kad išlaikytumėte regėjimą, nepaisant ligos.
Kodėl glaukoma diagnozuojama taip vėlai ir ar gali būti kitaip? Kokios yra sergančio žmogaus galimybės išsaugoti regėjimą? Kalbamės suprof. Marekas Rękas , Varšuvos Karo medicinos instituto Oftalmologijos klinikos vadovas, taip pat nacionalinis oftalmologijos konsultantas
Kas tiksliai yra glaukoma?
Prof. Marekas Rękas : Tai ligų grupė, kuriai būdinga progresuojanti regos nervo atrofija, kuri palaipsniui praranda regėjimą. Yra du pagrindiniai glaukomos tipai – atviro kampo ir uždaro kampo glaukoma. Jei kampas užsidaro, vandeninio skysčio nutekėjimas gali staiga užsikimšti. Smarkiai pakyla akies spaudimas, stipriai skauda galvą ir akis, regėjimas miglotas, net pykina. Tai pagreitina diagnozę, jei, žinoma, pacientas kreipiasi į oftalmologą ar greitosios pagalbos skyrių. Tai pasakytina apie 20% pacientų, likusiais 80% atvejų kampas yra atviras, tačiau jame progresuojantys pažeidimai apsunkina vandeninio humoro pašalinimą. Akies spaudimas kyla lėtai – pasekmes dažnai pastebime tik po daugelio metų, kai regos nervas beveik visiškai suardomas.
Ar sergate pažengusia glaukoma ir to nežinote?
M.R.:Pradėkime nuo klausimo: ką vadiname matymu? Pirmiausia išskiriame centrinį matymą – matome daiktus, spalvas, raides. Tačiau turime ir periferinį bei periferinį regėjimą, kurį, be kita ko, užtikrina orientacija erdvėje. To pirmiausia reikia glaukomai. Žmonės mano, kad mato gerai, nes moka skaityti ir pan. Periferinio regėjimo defektai gali būti nepastebėti daugelį metų arba jie nesieja tam tikrų įvykių su progresuojančiu aklumu. Tai taikoma, pavyzdžiui, senjorams, kurie vis dažniau už ko nors suklumpa. Visų pirma, glaukoma atima pirminį, „nesąmoningą“ detalių periferijoje regėjimą, kurio neregistruoja centrinis regėjimas, bet, pavyzdžiui, perspėja apie pavojų.
Kokie yra glaukomos rizikos veiksniai?
M.R.:Pirma, glaukoma dažnaijis vystosi šeimose, t. y. gali turėti genetinę būklę. Svarbi rasė (azijiečiams dažnesnis uždarymo kampas) ir trumparegystė (anatomiškai silpnesnėms akims). Tam įtakos turi ir amžius, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai bei daugelis kitų sveikatos problemų. Tačiau dabartinė nuomonė yra tokia, kad glaukomos priežastys slypi skleros ir kitų akių struktūrų struktūroje.
Liga progresuoja, nes negydomas aukštas spaudimas naikina regos nervą?
M.R.:Taip. Todėl vienas iš gydymo būdų yra lašinti lašus, kurie sumažina vandeninio humoro gamybą. Kai jo yra mažiau, akispūdis krenta. Tačiau tokio tipo konservatyvi terapija turi ir šalutinį poveikį, pavyzdžiui, silpnesnę akių struktūrų mitybą. Tai viena iš priežasčių, kodėl glaukoma sergantiems pacientams dažniau išsivysto katarakta. Be to, lašai ne visais atvejais veiksmingai reguliuoja akispūdį visą dieną. Ir dar vienas dalykas - jie veikia akies paviršių ir ilgai juos naudojant dažnai išsivysto lėtinis akies uždegimas, kuris ateityje gali turėti įtakos operacijos efektyvumui.
Taigi yra ir kitų akių spaudimo mažinimo būdų…
M.R.:Štai ir viskas. Antrasis gydymo kursas – padidinti vandeninio humoro nutekėjimą ir taip išlyginti akispūdį. Tam naudojami lazeriai arba operacijos. Šiuo metu vyrauja tendencija juos įvesti kuo greičiau – net prieš gydymą nuo narkotikų.
Tinkama profilaktika, t. y. reguliarūs regėjimo lauko tyrimai ir akispūdžio tyrimai, taip pat vis tobulesni gydymo būdai leidžia pakankamai sulėtinti glaukomos vystymąsi, kad regėjimas išliktų visą likusį ilgą gyvenimą.
Kas lemia gydymo pasirinkimą?
M.R.:Visų pirma, jos efektyvumas ir saugumas. Deja, glaukomos atveju didelis efektyvumas dažnai eina koja kojon su padidėjusia komplikacijų rizika. Atminkite, kad glaukomos gydymo tikslas yra išlaikyti jūsų regėjimą kuo ilgiau ir kuo geresnės kokybės. Šios ligos esmė ta, kad ji progresuoja, o pokyčiai yra negrįžtami. Todėl negydoma glaukoma laikui bėgant visiškai netenka regėjimo.
Kokie gydymo būdai naudojami Lenkijoje?
M.R.:Tas pats kaip pasaulyje. Prie saugesnių priskiriama, pavyzdžiui, sklerektomija, kurią supaprastinus sudaro išorinės Šlemmo kanalo sienelės atidengimas, o tai pagerina vandeninio humoro nutekėjimą. Trabektulektomija – tai akies angos paruošimas, per kurią po jungine nutekamas vandeninis skystis. Kanaloplastika apima drenažo įvedimą į Schlemmo kanalą, per kurį įvedama speciali medžiagadidinant jo apimtį. Pirmieji Lenkijoje tai atlikome savo klinikoje. Tai procedūra, panaši į trabektulektomiją, tačiau jos saugumo lygis yra daug didesnis. Naujovė yra mikroinvazinės procedūros – pvz., stento įvedimas į Šlemo kanalą (kaip ir kardiologijoje, tik mikroskopiniame variante), prailginant vandeninio humoro nutekėjimo vietą.
Pasaulyje 60 milijonų žmonių serga glaukoma, iš kurių 7 milijonai yra akli. Dėl šios ligos pagreitėjęs regos nervo senėjimas yra XXI amžiaus epidemija.
Kas mūsų laukia ateityje?
M.R.:Ateitis yra spaudimo akies obuolio viduje valdymas naudojant elektroninius jutiklius, pvz., įdedamus į akies lęšius. Tai vyksta, pavyzdžiui, kas tris minutes. Toks matavimas yra neįkainojamas oftalmologui. Akispūdžio padidėjimas yra vienintelis patvirtintas glaukomos rizikos veiksnys, todėl jį stebėti taip svarbu. Netgi atsitiktinis slėgio padidėjimas (pvz., kai akių vokai trina ar suspaudžia) akies obuolyje gali sukelti degeneracinius regos nervo pokyčius. Telediagnostika taip pat yra ateitis, pavyzdžiui, matymo lauko tyrimas namuose prieš kompiuterį ir surinktos medžiagos siuntimas analizei elektroninėmis priemonėmis, neišeinant iš namų
Kaip išmintingai atlikti profilaktiką?
M.R.:Jums reikia sistemos, kurią sukūrė AMD (dėmės degeneracija). Amerikiečiai yra geras pavyzdys. 2% gyventojų yra gydomi, t. y. diagnozuojami, tačiau net 10% atliekama patikra (reguliarių patikrinimų programa). Tai dažnai taikoma ištisoms šeimoms dėl genetinio faktoriaus. Esmė yra parodyti regėjimo lauko pokyčių progresavimą, t.y. pagreitėjusį regos nervo senėjimą. Tai būtina sąlyga norint pradėti gydymą pakankamai anksti.
Kaip turėtų atrodyti vizitas pas oftalmologą?Vieno vizito metu oftalmologas turėtų patikrinti ne tik regėjimo aštrumą. Jis turi ištirti priekinį akies segmentą, ištirti dugną, įvertinti tinklainės ir regos nervo būklę, išmatuoti spaudimą akies obuolyje. Tai tyrimai, kurie, be kita ko, leidžia nustatyti rizikos laipsnį glaukoma, katarakta arba AMD.
Jei įtariate glaukomą, turite papildomai atlikti regėjimo lauko testą. Svarbiausias dalykas yra stebėjimas, t.y. reguliarūs patikrinimai: akispūdžio matavimas kas 2-3 mėnesius ir regėjimo lauko tyrimas kas šešis mėnesius, jei įtariama glaukoma.
„Zdrowie“ mėnesinis