Nekontroliuojamas svorio kritimas gali būti signalas, kad organizme vyksta kažkas trikdančio. Taip pat manoma, kad svorio metimas gali būti vėžio vystymosi simptomas. Ar visi vėžiai iš tikrųjų veda prie sistemos sunaikinimo? Kaip turėtume maitintis vėžio gydymo metu, kad išlaikytume esamą svorį?

Visuomenės sąmonėje paplitusi klaidinga nuomonė, kad bet kokio vėžio diagnozavimas prilygsta dideliam svorio metimui. Tačiau realybė pasirodo daug sudėtingesnė. Labai dažnaineoplastinė liga daugelį metų gali būti praktiškai besimptomė . Tačiau kai kurios vėžio formos progresuos labai greitai ir su jais pasireikš šalutinis poveikis.

Svorio mažėjimas dažnai nėra tiesioginis paties vėžio rezultatas, o invazinis gydymo procesas. Apskaičiuota, kad30–70 % vėžiu sergančių pacientų gydymo metu numeta svorio , tačiau kiek ar apskritai tai dažnai yra individuali organizmo savybė.

Kuris vėžys sukelia svorio mažėjimą labiausiai?

Laipsnišką svorio mažėjimą ir laipsnišką organizmo destrukciją medikai vadina kacheksija (gr. kakos – blogai, hexis – būsena). Šis reiškinys yra susijęs su bendro kūno riebalų ir liesos masės sumažėjimu, bet taip pat su raumenų masės sumažėjimu ir anemija.

Ši problema dažniau pasitaiko pacientams, kenčiantiems nuo tam tikrų specifinių vėžio rūšių. Dažniausios yra:

  • kasos vėžys (beveik 95 % pacientų),
  • virškinamojo trakto vėžio, pvz., stemplės vėžys, skrandžio vėžys, kepenų vėžys, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys (apie 70–90 %),
  • plaučių vėžys (60–80 %),
  • galvos ir kaklo vėžio (50–80 %).

Viena iš pagrindinių valgymo proceso sutrikimų atsiradimo priežasčių yra neoplastinio naviko atsiradimas tiesiogiai organuose, susijusiuose su virškinimu ar maistinių medžiagų įsisavinimu.

Virškinimo trakto neoplazmomis sergantys pacientai dažnai skundžiasi skrandžio negalavimais, viduriavimu ar skausmu pilvo srityje.

Dėl to šie pacientai valgo mažai ir nenori valgyti, kartais visiškai atsisako valgyti, bijodami dar daugiau kančių.

Navikai, esantys šalia galvos, nors nebūtinai tiesiogiaisutrinka absorbcija arba virškinimas, daugeliu atvejų pasireiškia stiprus skausmas. Jie gali veiksmingai slopinti apetitą ir atgrasyti pacientą nuo tinkamos mitybos.

Svorio metimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai, susiję su neoplastiniu procesu

Neoplastinės ląstelės, kurios formuoja navikus, siekdamos efektyviai dalytis ir prisitaikyti prie supančios aplinkos, gali keisti ne tik savo, bet ir šeimininko medžiagų apykaitą.

Jų išskiriamos medžiagos ir b altymų faktoriai sukels lėtinį uždegimą, taip pat b altymų, angliavandenių ir riebalų apykaitos sutrikimus.

Svarbiausi iš jų yra:

  • naviko nekrozės faktorius(TNF) – citotoksiškas ląstelėms, mažina riebalų gamybą ir skatina b altymų skaidymosi procesą raumenų audinyje (proteolizę),
  • lipolizę skatinantys veiksniai(LMF – lipidus mobilizuojantys faktoriai) – veikia riebalinio audinio irimą ir laisvųjų riebalų rūgščių išsiskyrimą,
  • proteolizę skatinantys faktoriai(PMF – b altymus mobilizuojantys faktoriai) – lemia b altymų, daugiausia iš dryžuotų raumenų, skilimą
  • įvairūs citokinai , pvz., interleukinas 1 (IL-1) ir interleukinas 6 (IL-6) – yra priešuždegiminiai ir keičia imuninės sistemos atsaką.

Be to, daugelis solidinių navikų kartu su jų dydžio padidėjimu ir su tuo susijusia hipoksija energiją gauna per anaerobinį gliukozės deginimą. Palyginti su deguonies apykaita, šis procesas yra labai neefektyvus, todėl vėžinėms ląstelėms dalytis reikia daug gliukozės kaip specifinio „kuro“.

Jo dalis yra paimta iš kepenų atsargų, bet taip pat sintetinama iš kitų junginių, tokių kaip laktatas, glicerolis ir aminorūgštys.

Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad tam tikri vėžiai gali sumažinti organizmo gebėjimą įsisavinti gliukozę normaliose ląstelėse.

Dėl to vėžio ląstelėms lieka daugiau gliukozės. Visi šie mechanizmai yra netiesiogiai atsakingi, jau ląstelių lygmeniu, už laipsnišką paciento svorio mažėjimą ir kacheksijos atsiradimą.

Psichikos įtaka lieknėjimui sergant vėžiu

Įdomu tai, kad daugelis pacientų numeta svorio tik gavę galutinę vėžio diagnozę. Kodėl tai vyksta?

Ne mažiau svarbi svorio metimo priežastis gali būti blogėjanti depresija. Apskaičiuota, kad maždaug 20–40 % vėžiu sergančių pacientų kenčia nuo depresijos sindromų, pasireiškiančių, inter alia, apatija, disgeuzija ir apetito stoka.Skausmas gali apsunkinti maisto rijimą.

Kai kurie pacientai, sergantys sunkia depresija (pasunkėja, pavyzdžiui, kai vėžys atsinaujina), gali visiškai atsisakyti valgyti.

Deja, netinkama mityba drastiškai silpnina pacientą, todėl ne tik krenta svoris, bet ir sumažėja jėgos bei imunitetas. Jie būtini ilgalaikio ir sekinančio vėžio gydymo metu.

Todėl nepaprastai svarbu ne tik palaikyti pacientą per visą gydymo laikotarpį, bet ir tinkamai sureguliuoti mitybą

Svorio metimas ir vėžio terapija

Nors tinkamai parinkta priešvėžinė terapija gali veiksmingai sunaikinti vėžines ląsteles, jos toksiškumas dažnai sukelia daug varginančių šalutinių poveikių ir papildomai ardo žmogaus organizmą.

Apskaičiuota, kadapie vėmimą ir pykinimą praneša beveik pusė vėžiu sergančių pacientų, kuriems taikomas gydymas . Be akivaizdaus paciento diskomforto ir išsekimo, šalutinis chemoterapijos poveikis sukelia dehidrataciją, elektrolitų sutrikimus, anoreksiją ir net aspiracinę pneumoniją.

Deja, dauguma šiandien naudojamų natūralios ir sintetinės kilmės citostatikų yra susiję su galima aprašytų simptomų rizika ir ilgalaikiu vartojimu – sunkia katecheze.

Kai kuriais atvejais, ypač jautriems pacientams, pablogėję skrandžio sutrikimai gali būti gydymo arba chemoterapijos nutraukimo priežastis.

Populiarūs vaistai, susiję su didele vėmimo, pykinimo ar viduriavimo rizika, yra šie:

  • doksorubicinas,
  • tamoksifenas,
  • paclitakcel,
  • 5-fluorouracilas,
  • cisplatina.

Šiuo metu, skiriant chemoterapinius preparatus, kurių vėmimą mažinantis poveikis įrodytas, taip pat įvedami privalomi vaistai nuo vėmimo, kurie dažniausiai leidžia įveikti nemalonius simptomus

Svorio netekimas taip pat gali būti šalutinis spindulinės terapijos poveikis. Pykinimas ir vėmimas yra gana dažni epigastrinio apšvitinimo metu. Tačiau daug rečiau apšvitinus krūtinę, galvą, kaklą ir galūnes.

Mityba sergant vėžiu

Tinkamai parinkta vėžiu sergančių pacientų dieta yra vienas iš labai svarbių visos terapijos elementų. Pagrindinis jos tikslas – sumažinti šalutinį chemoterapijos ar radioterapijos poveikį ir paskatinti imuninę sistemą kovoti su liga.

Naviko augimas yra viso kūno procesas ir poveikisbesitęsiantis uždegimas ir padidėjęs imuninių ląstelių darbas kovojant su įsibrovėliu yra natūralus energijos poreikio padidėjimas.

Todėlvėžiu sergantiems pacientams kalorijų poreikis gali būti apie 20 % didesnis nei sveiko žmogaus .

Praktikoje, kai suaugusio organizmo vidutinis dienos poreikis yra apie 2000–2200 kcal, tai reiškia apie 400–500 kcal perteklių, palyginti su būkle prieš ligą.

Mitybos normos rodo, kad tokiu atveju dienos kalorijų norma turėtų būti:

  • nuo 25–35 kcal vienam kūno svorio kilogramui
  • 35–45 kcal vienam idealaus kūno svorio kilogramui labiau nusilpusiems pacientams, kuriems taikomas ilgalaikis gydymas.

Reikalingas svoris (N bw) apskaičiuojamas pagal formulę:N bw=ūgis [cm] - 100

Nepakankamas maisto suvartojimas, atsižvelgiant į organizmo poreikius, sukels netinkamą mitybą ir svorio mažėjimą, o ilgainiui - kacheksiją

Apskaičiuokite savo KMI

Kokios turėtų būti patiekalų ypatybės vėžiu sergančio paciento mityboje?

Kad nesumažėtų paciento svoris, meniu pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į:

  • Didelis b altymų kiekis- intensyviai dirbančiam pacientui reikia daug b altymų, kad būtų atkurta žala, palaikoma raumenų funkcija ir tinkamai stimuliuojama imuninė sistema. B altymų dalis dietoje turėtų būti apie 20%, svarbu, kad jie būtų kiekvieno valgio dalis. Geriausi š altiniai yra liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai ir liesi pieno produktai.
  • Paprastų cukrų ribojimas- kai energijos tiekimas iš angliavandenių turėtų siekti 35-50%, vėžio metu labai svarbu riboti paprastus angliavandenius - tipiškus saldumynus, užkandžius, vaisių perteklių . Atminkite, kad vėžio ląstelės energiją gauna iš gliukozės, todėl per „saldi“ dieta gali sumažinti vėžio gydymo veiksmingumą.
  • Aukštos kokybės riebalų naudojimas- riebalų suvartojimas turėtų sudaryti nuo 30 iki 50 % energijos poreikio. Pagrindinis jų š altinis turėtų būti augalinis aliejus ir žuvis (turi daug vertingų omega-3 riebalų rūgščių).

Norėdami išlaikyti vėžiu sergančio paciento svorį, venkite kepto maisto ir įprasto greito maisto, kad be reikalo neapsunkintumėte virškinimo sistemos.

Specialūs preparatai, vadinamiejispecialus maistasmedicininės paskirties .

Jie turi skanių, skystų kokteilių formą. Jie ne tik padeda visiškai patenkinti paciento kalorijų poreikį, bet ir dažnai turi nedidelį kiekį b altymų, vitaminų ir mineralų.

  • Staigus svorio kritimas – dėl svorio metimo [TESTAS]
  • Dieta sergant vėžiu

Kategorija:

Onkologija