Išsiblaškymas yra yda, kurią mes visi kartais patiriame. Tačiau kartais tai tampa katastrofiška ir apsunkina gyvenimą jums pačiam ir visiems aplinkiniams. Iš kur jis ateina? Ir kaip su tuo kovoti?

Yra situacijų, kaiišsklaidytigali būti naudinga. Pavyzdžiui, dėl išsiblaškiusio vaiko ar neblaivaus darbuotojo kiti padarys daug, tarsi išsiblaškęs žmogus laikosi principo: „Niekada nebūkite geras to, kas jums netinka.“

Trumpuoju laikotarpiu išsiblaškymas padeda sutaupyti energijos ir pastangų, o tai gali užgožti ilgalaikę žalą. Chaotiškas ir nenuoseklus elgesys taip pat gali turėti evoliucinį pranašumą! Tokie žmonės elgiasi ne taip šabloniškai, todėl (bent jau kartais) gali susiformuoti naujas, labiau prisitaikantis atsakas. Chaosas, priešingai nei užsakymas, yra kūrybiškesnis.

Taigi sumušimas čia panašus į genetinę mutaciją: mutacija yra klaida, tačiau ši klaida kartais lemia naują, geresnį elgesį. Tai gali turėti didelį skirtumą rūšies evoliucijai. Galbūt todėl gamta nepanaikino tokios savybės kaip spoksojimas.

Neigiamas sumušimo poveikis

Tačiau kasdieniame gyvenime blaškymasis yra prakeiksmas. Gal tai miela 5-mečiui, gal tiesiog erzina 15-mečiui, bet tikrai žalinga 25-erių. Išsiblaškęs, netvarkingas partneris, verslo partneris ar partneris yra tikra problema. Net kai ką nors daro teisingai, jis visus priprato, kad po jo reikia tikrintis.

Vis dėlto daugiausia rūpesčių sukelia išsiblaškęs žmogus – tai materialinės išlaidos (pvz., pamesti daiktai, prašymai sumokėti) ir socialiniai kaštai (pvz., konfliktai su aplinkiniais, nesutvarkyti reikalai). Pirmasis psichologas, rimtai pabandęs paaiškinti išsiblaškymą, buvo Sigmundas Freudas. Būtent jis į psichologiją įvedė analinės asmenybės sampratą. Freudas tikėjo, kad nuo vienerių iki trejų metų susiformuoja charakterio bruožai, kurie vėliau atsiskleidžia kaip tvarkingi arba netvarkingi.

Freudo pažiūros yra prieštaringos, nes jis manė, kad pagrindinis veiksnys, formuojantis asmenybę šiame amžiuje, yra vadinamasis švaros lavinimas – vaiko mokymas puoduko. Kai, tėvų įtakoje, 2 metų vaikas nustoja kaktis į vystykląiš karto ir eina prie puoduko, tai formuoja svarbią jo charakterio savybę: gebėjimą valdyti refleksus, stiprią valią. O ugdydamas ją, sugebės suvaldyti ir savo impulsus, todėl, pavyzdžiui, susitvarkys po saves, pasiims reikalingus daiktus, prisimins savo pareigas, kol nebėgs ko nors naujo. Deja, gali būti ir taip, kad tėvai leidžia savo kūdikiui bėgti su vystyklais iki penkerių metų ir pasirūpina savimi, kada tik nori.

Toks vaikas nesugebės pasipriešinti savo impulsams: pradės kažką daryti, bet nebaigs, nes akimirksniu padarys ką nors kita, padarys netvarką, paskleis (taip pat pinigų), gyventi chaose, tarsi jie būtų dirgikliai ir impulsai, kurie juos vedė, o tai jų nevadovavo.

Dvejų metų vaiko asmenybė taip pat gali iškreipti skirtingai. Jei tėvai per anksti pradės mokyti švaros arba mokymas bus per griežtas, vaikas bus pernelyg linkęs į impulsų kontrolę. Tokie vaikai užaugs pedantiškais, perfekcionistais ir formalistais suaugusiais, kurie turi būti itin tvarkingi, suvaldomi ir struktūrizuoti aplink save, būti šykštūs ir nepastovūs. Menkiausias nukrypimas nuo nustatytos tvarkos juose sukelia baimę, todėl kelis kartus tikrina, ar durys uždarytos, lygintuvas išjungtas ir pan.

Problema

Visada kažkas nukrenta, išsilieja, sulūžta ar sulūžta. Tiesiog nematau, kad dedu puodą ant marlės ar stiklinę kreivai ant stalo krašto. Mano atmintis tragiška: parduotuvėje palieku pirkinių krepšį, pamirštu, kur pritvirtinau dviratį, tikriausiai pamečiau šimtus akinių. Kreditinę kortelę galiu palikti parduotuvėje ant prekystalio, todėl kortelės blokavimo telefono numeris yra užkoduotas „mėgstamiausiuose“. Tik tiek, kad telefoną pametu taip pat dažnai, kaip ir kortelę… o gal tai ir gerai, nes nuvažiavus naujo, dažniausiai paaiškėja, kad turiu kelias neapmokėtas sąskaitas. Raginimas sumokėti yra mano duona ir sviestas, o vėluojantys yra mano antrasis vardas. Milijoną kartų sau žadėjau nedėti kavos ant sąskaitų-faktūrų krūvos ant rašomojo stalo, daryti tuos darbus, kuriuos reikia padaryti iš karto. Bet vis tiek elgiuosi kaip paskutinė našlaitė.

Sklaida ar maištas?

Freudo pažiūros ėmė tikėti, kad abejingumas taip pat gali būti maišto apraiška. Netvarka paauglio kambaryje – ne tik blaškymasis, bet ir plakatas: „Tu negali manęs priversti, aš tavęs neklausysiu ir ką tu man padarysi? Tai išmėtytų drabužių, pamestų pieštukų, į virtuvę neišneštų lėkščių ir nepaklotos lovos žinutė: „Aš nebūsiu dresuotas šuo.“

Jei chaosas yra maišto išraiška, jis kyla iš konfliktų tarp suaugusiųjų irvaikai. Vaikas, kuris negali, bijo ar nesugeba išreikšti savo prieštaravimo brandžiau (pvz., kalbėdamasis su tėvais ir kurdamas kompromisus) arba atviruose susirėmimuose ir visada pralaimi su tėvais, maištaus paslėptu būdu: a. netvarka, rūkymas, priešlaikiniai lytiniai santykiai, keiksmažodžiai ir kitų suaugusiųjų standartų laužymas. Bėgant metams šie įpročiai įsitvirtins, jie taps asmenybės dalimi. Kaip sakė vienas iš psichoterapijos kabineto klientų: „Gerti alkoholį vairuojant automobilį yra dvigubai maloniau, o aš nekenčiu valymo.“

Jums tai bus naudinga

Šiuo metu yra vadinamųjų mada dėmesingumas – įvairių rūšių mokymai, skirti ugdyti dėmesingą ir sąmoningą pasaulio suvokimą. Šios technikos buvo žinomos ir praktikuojamos ilgą laiką, pvz., medituojantys jogai.

Išsiblaškę žmonės taip pat turėtų žinoti, kaip veikia smegenys – kada joms reikia pertraukos, kiek laiko jos gali dirbti be nuovargio, kas duoda signalus, kad jos išsekusios ir pradeda gesti. Naudinga žemiškesnė veikla: kalendorių naudojimas, sveikesnių įpročių kūrimas (pvz., neatidėliojimas, įprotis po to patikrinti užduotį, susidėti daiktus atgal), su savimi nešiojamų daiktų skaičiaus ribojimas, darbų sąrašų kūrimas. tt Šie įpročiai lengviausiai susiformuoja vaikams. Vaikams tinka ir kita strategija: „Dukra karts nuo karto ką nors pamesdavo mokykloje. Galų gale sutarėme, kad mokslo metų pradžioje nupirksime jai viską, ko jai reikia, bet jei vėliau dėl savo neatidumo ką nors praras, atpirks iš kišenpinigių. Vieną dieną ji grįžo namo be kepurės. Pastebėjusi, ji nubėgo į mokyklą ir ją rado. Šiandien ji pameta daug mažiau dalykų. "

Asmenybės pasikeitimas keičiant aplinką veikia gana gerai. Remiantis šiuo įsitikinimu, jei norite sutvarkyti savo mintis, pirmiausia sutvarkykite jus supantį pasaulį ir jūsų interjeras prie jo prisitaikys. Jei gyvensite gerai, jūsų vidinis pasaulis taip pat bus tvarkingas; jei gyveni chaose, tavo galvoje taip pat bus chaosas.

Sutrikusi asmenybė

Išsiblaškymas gali turėti priežasčių, nepriklausančių nuo auklėjimo. Jei pažvelgtume giliai į žmogaus sielą, paaiškėtų, kad kai kurios asmenybės savybės turi biologinį pagrindą ir yra priklausomos nuo temperamento, potraukių ir pan., o ne nuo auklėjimo. Sąžiningumas yra tokia genetiškai nulemta asmenybės savybė. Dėl biologinių priežasčių vieniems žmonėms ši savybė būdinga labai, o kitiems – mažai. Pirmieji yra organizuoti, patikimi,Drausmingi, punktualūs, kruopštūs ir įpareigojantys, o kiti – nedėmesingi, silpnavaliai, tingūs, neorganizuoti, nepraktiški, nerūpestingi ir nerūpestingi. Tyrimai rodo, kad ši savybė kinta su amžiumi: kai žmonės bręsta, žmonės tampa sąmoningesni. Tai nuteikia optimistiškai, nes psichologai nustatė, kad aukštas sąžiningumo lygis yra susijęs su ilgesniu gyvenimu.

Problema

Dėmesio

Viename eksperimente žmonių buvo paprašyta pažvelgti į raides, kurios greitai pasirodė ekrane. Jų užduotis buvo aptikti, ar tarp juodaodžių yra mėlyna raidė ir ar iškart po jos yra raidė K.

Kai kurie respondentai turėjo problemų dėl to: jie galėjo teisingai pastebėti mėlyną raidę, bet nežinojo, kas po to. Psichologai tai vadina dėmesio mirksėjimu – kai kurie žmonės, susitelkę į vieną dalyką, „išbraukia“ iš sąmonės kitus dirgiklius. Ir taip veikia išsibarstę žmogus: pamiršta apie savo kreditinę kortelę, nes dar tik pakuoja pirkinius, nebent susitelkia į kortelės prisiminimą, bet paskui pamiršta lagaminus.

Deja, spaudžiant laikui ir emocinei įtampai, šis mechanizmas gali sustiprėti. Tai reiškia, kad jei kas nors tikrai nori prisiminti, ką išgirdo telefonu, jis pamirš, kur tą telefoną padėjo.

Reikalą apsunkina tai, kad chaosas sukelia stresą, todėl išsiblaškę žmonės gyvena padidintame įtampoje, dėl to gali padidėti jų polinkis pamiršti įvairius dalykus… Ratas užsidaro

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichologija