Brolių ir seserų santykiai niekada nebus tobuli. Tų pačių tėvų vaikai yra du individai, kurių reakcijos tėvai negali 100% tiksliai numatyti. Neįmanoma užkirsti kelio konfliktams ar užtikrinti, kad niekas niekada nenukentėtų. Taigi ką gali padaryti tėvai? Padėkite vaikams įveikti įprastas problemas.

Kai vaikas sužino, kad bus brolių ir seserų, tai pažadina daugybę – dažnai visiškai prieštaringų – emocijų. Tai gali būti smalsumas, baimė, nekantrumas. Tarp jų yra ir džiaugsmo, bet dažniausiai tai tik vienas iš daugelio jausmų. Laukdamas brolių ir seserų, vaikas turi labai daug kalbėtis su suaugusiuoju. Jam be galo svarbu mokėti pasidalyti savo baimėmis ir lūkesčiais, pasakoti apie juos persekiojančias abejones, o ne būti už jas teisiamam. Kad galėtumėte laimingai laukti savo brolių ir seserų, turite skirti jiems daug dėmesio, daug dirbti santykių kūrimo, kalbėtis ir žaisti.

Dideli pokyčiai

Kai pasaulyje atsiranda dar vienas vaikas, tėvai susiduria su problema, kaip suderinti mažo vaiko poreikius su vyresnio vaiko poreikiais, kuris, be to, dažnai pavydi kiekvienos akimirkos, skirtos savo broliams ir seserims . Kūdikiui daugiausia reikia trijų dalykų – maisto, švarių vystyklų ir buvimo šalia mamos. Kita vertus, vyresnis vaikas reikalauja dėmesio ir patikinimo, kad tėvai nenustojo jo mylėti, o jaunesnysis šeimos narys neužėmė jam priklausančios vietos. Tačiau vien žodžių neužtenka. Vaikas bus laimingas, kai tikrai matys tėvų susidomėjimą ir kai pastarieji tikrai skiria jam laiko. Kai žindote gulint, galite pasiūlyti senoliui atsigulti šalia jūsų ir kartu paskaityti knygą. Renkantis sėdimąją maitinimo vietą galite sėdėti pakankamai patogiai, kad viena ranka būtų laisva. Tai leis jums žaisti stalo žaidimus arba daryti bet ką, ką sugalvoja senas moksleivis. Vyresniam vaikui „pasidalyti“ mama lengviau, kai nereikia atiduoti viso savęs. Tačiau tai nereiškia, kad jam patiks, kad kiekviename žaidime dalyvauja jaunesni broliai ir seserys.

Tas kvailas kūdikis!

Kūdikio atsiradimas šeimoje taip pat gali sukelti daug keistų,sunkus, kartais erzinantis, kartais sukeliantis nerimą pagyvenusio vaiko elgesys. Jie turi du š altinius. Pirmoji – smalsumas ir noras mėgdžioti. Daugelis vaikų nori žinoti, ką reiškia būti mažu vaiku, ir čia jiems kyla keisčiausios idėjos. Smagu, kad jie dažnai pagrįsti vaiko suvokimu, kaip kūdikis turėtų elgtis. Antroji priežastis gali būti pavydas ir konkurencija dėl vienodai mylinčios tėvų priežiūros. Kad ir koks keistas ar apsunkinantis būtų vyresniojo vaiko elgesys, jis neturi kelti nerimo tėvams ar paskatinti „ugdomosios veiklos“ pagausėjimą. Geriau žiūrėti į tai kaip į vaiko siunčiamus signalus – ką jis jaučia, ko jam reikia ir ko tikisi iš mamos ir tėčio. Tai padės įveikti pyktį, kurį tokiose situacijose jaučia kone kiekvienas pavargęs tėvas. Geriausia, kad susierzinimą paversti noru veikti, o tai yra kažkas kita, nei drausminimas ir „niekšo“ auklėjimas. Tada vaikas tėvams nebebus mažas erzinimas, o bejėgis padaras, kuris bet kokia kaina stengiasi bendrauti su artimaisiais vienintele mokama kalba.

Brolių ir seserų santykių kūrimas

Prisirišimo jausmas iškelia šeimos santykius aukščiau kitų santykių tipų. Natūralus prieraišumas prie mamos ir tėčio iki pat gyvenimo pabaigos suteikia saugumo jausmą santykiuose su aplinkiniais, taip pat prieraišumas prie brolių ir seserų gali tapti pagrindu, kuriuo remdamasis vaikas kurs santykius su bendraamžiais, ieškos draugų ir bus draugas kitiems. . Dėl šios priežasties svarbu puoselėti šį ryšį tarp brolių ir seserų. Prisirišimo jausmas padidina tikimybę, kad nepaisant konfliktų, broliai ir seserys sugebės bendrauti tarpusavyje ir bus pasirengę vienas kitą palaikyti. Išoriškai tokie broliai ir seserys sudaro darnią grupę, kuri, nepaisant nuomonių skirtumų, gins vienas kitą nuo visų formų agresijos.

Vaikų surišimas

Pagrindinė sąlyga norint sukurti ryšį tarp vaikų yra buvimas kartu, nes ilgalaikių santykių negalima sukurti per atstumą. Tad nedera atskirti vyresnį vaiką nuo jaunesniojo taip, kad vyresniajam darželyje mažyliu rūpintųsi mama; kai grįžta, jaunesni broliai ir seserys perduodami tėčiui, o mama savo laiką skiria tik vyresniajam. Pirmąsias dienas po to, kai naujagimis atvyksta iš ligoninės, vyresnįjį vaiką patartina palikti namuose. Tada bus lengviau prisitaikyti prie naujos situacijos. Ji turės laiko priprasti prie sesers ar brolio ir pabūti su mama. Pirmosiomis savaitėmis, kai mažylis dar daug miega, gali daugiau laiko praleisti su vyresniu berniuku, vėliaujų tikrai bus mažiau.

Ilgainiui tai yra naudingas sprendimas, nes tarp vaikų užsimegs artimi santykiai, nors neverta savęs klaidinti, kad būdami tėvais užkirsime kelią daugeliui jų tarpusavio konfliktų. Tačiau būti kartu namuose neužtenka. Vaikai turi turėti fizinę prieigą vienas prie kito. Kad su ką tik gimusiu kūdikiu susiformuotų ryšys, vyresnis kūdikis turi turėti galimybę jį liesti, paglostyti ir pabučiuoti. Čia svarbūs visi jutiminiai išgyvenimai – žvilgsnis į sesers ar brolio veidą ar liesti gležną odą. Brolių ir seserų ryšiams stiprinti gali trukdyti tai, kad gimęs kūdikis yra per mažas, kad galėtų bendrauti su aplinka. Tačiau jei sesuo/brolis dažnai būna šalia, mažylis jį greitai atpažins iš kvapo, balso ir išvaizdos, taigi – entuziastingai reaguos į jų buvimą. Tai sustiprins ryšį: kaip pagyvenusiam žmogui gali nepatikti žmogus, kuris taip džiaugiasi jį matydamas? Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – tokiuose artimuose santykiuose vien vyresnio vaiko buvimas gali nuraminti jaunesnįjį ir bent iš dalies veikti kaip tėvų buvimas. Dėl to vyresnis jaučiasi svarbus, reikalingas ir labiau nori rūpintis.

Kaip nestatyti sienos tarp vaikų?

Tam tikri žodžiai ir lūkesčiai gali prisidėti prie brolių ir seserų santykių pablogėjimo. Jie dažnai yra susiję su vaikų elgesio ir konkrečių vaidmenų skyrimo skirtumais. Ir tai ne apie vienodą elgesį su kiekvienu vaiku, o apie vienodą vaikų poreikių atradimą ir tenkinimą, nepaisant amžiaus ar lyties. „Tu privalai dalintis“, „Tu turėtum pasiduoti“ – verčiant dalytis ar pasiduoti, neugdomas teigiamas jausmas žmogui, kuriam teko atsisakyti vertingo daikto. Priešingai, vaikas, išgirdęs, kad turi dalintis, jaučiasi apgautas. Pasirodo, kažkas, kas jam buvo duota, staiga nustoja toks būti ir negali būti laisvai juo disponuojama. Be to, prievarta neugdo pagarbos kitam žmogui. Todėl vyresni gali jausti nemeilę jaunesniems ir kitą kartą stengsis brangų daiktą paslėpti kuo giliau.

Taigi ką daryti, kai jaunesnis vaikas rūpinasi tuo, kas yra vyresni? Pirmiausia paklauskite vyresniojo vaiko, ar jis nori pasidalinti, tada leiskite jam priimti sprendimą ir jį gerbti. Dėl to vyresnysis išmoks savarankiškumo jausmą. Jis supranta, kad sprendimas yra jo ir ką jis priims, bus priimtas. Taigi, jei tėvai tikisi, kad vyresnis vaikas neišsiskirsžaislai jaunesniajam, verta įvesti simetrijos principą – jaunesniajam taip pat nebus leista. Jei vyresnysis brolis ir sesuo neturi triukšmauti, kai jaunesnis užmiega, tai jaunesniajam taip pat reikėtų paaiškinti, kad jis nerėktų, kai vyresnieji broliai ir seserys užsiima kažkuo svarbaus. Nesvarbu, kad pirmaisiais gyvenimo metais jaunesnysis nesupras taisyklių ir jų nepaisys. Esmė ta, kad jie kreipiasi ir kad vyresnis vaikas žinotų, kad juos saugo taip pat, kaip ir jaunesnįjį, todėl turi prasmę. Praktiškai tokio principo įgyvendinimas gali pasirodyti keistas, o kartais ir juokingas. Tačiau tai suteikia teisingumo jausmo, viena vertus, ir supratimo, kita vertus.

Kiekvienas yra skirtingas

Stebint savo atžalas, dažnai norisi kam nors pasakyti, kuo vienas vaikas skiriasi nuo kito, kuo šie skirtumai stebina arba kiek vienas turi pranašumą prieš kitą. Tokio elgesio reikėtų vengti, nes tėvų nuomonė turi įtakos tai, ką apie savo vaikus galvoja jų seneliai ar globėjai, ką apie save galvoja broliai ir seserys, o tam tikru mastu ir tai, kaip jie interpretuoja savo mažylių tėvų veiksmus.

Dažnai atsitinka taip, kad tėvai lygindami yra vienodai nesąžiningi abiejų vaikų atžvilgiu. To pasekmė – ne tik jų abiejų negalavimas, bet ir nepasitikėjimo sienos tarp jų pastatymas; broliai ir seserys varžosi, kas gaus daugiau pliusų. Vaikai – kiekviename žingsnyje vertinami ir lyginami – žino, kad tik vienas iš jų gali pasirodyti geresnis. Tai neleidžia jiems bendradarbiauti vieni su kitais, palaikyti vienas kitą, kurti artumą ir pasitikėjimą.

Kelias į jūsų tikslą gali būti padėti savo seseriai ar broliui vaikščioti ir parodyti jiems blogą šviesą, o ne padėti jiems įgyvendinti savo svajones ir pagrindinius poreikius. Jie taps priešais, kurie kurs koaliciją su vienu iš tėvų prieš savo brolius ir seseris, o ne gins vienas kitą.

Straipsnis parengtas remiantis knyga „Suderinami broliai ir seserys. Kaip padėti vaikams užmegzti ilgalaikį ryšį "Natalija ir Krzysztofas ​​Minge, išleido Samo Sedno leidykla.

Jums tai bus naudinga

Knyga " Suderinami broliai ir seserys. Pagalba vaikams užmegzti ilgalaikius santykius " skaitoma visiems, kurie augina daugiau nei vieną vaiką arba planuoja išplėsti savo šeimą. Nesvarbu, kokio amžiaus yra jūsų vaikai, čia yra keletas patarimų, kaip išmintingai palaikyti savo vaikus ir neišprotėti!

Skaitydami šį vadovą sužinosite:

  • kaip pranešti savo vaikui, kad jis turės seserį ar brolį;
  • patinkapalaikyti vaiką, kai kūdikis yra namuose;
  • , kuri gali suartinti brolius ir seseris;
  • kaip reaguoti į agresiją ir smurtą;
  • kaip būti sąžiningais tėvais ir ką tai iš tikrųjų reiškia;
  • kodėl reikalingi kivirčai ir prie ko jie veda;
  • kaip supažindinti vaikus su namų ruošos darbais;
  • kaip pagirti, kad nepakenktų

Vadovo autoriai Natalija ir Krzysztofas ​​Minge – ilgametę patirtį turintys psichologai. Jų klinikoje „Hipokampus“ organizuoja seminarus vaikams ir tėvams. Profesionaliai domisi raidos psichologija, intymiąja tėvyste, vaikų vystymosi palaikymu ir suaugusiųjų pažinimo funkcijų gerinimu. Jie yra šešių Samo Sedno serijos vadovų autoriai. Privačiai, trijų vaikų tėvai.

Kategorija:

Psichologija