Savoir-vivre taisyklės reikalauja taktiškai elgtis ne tik naujoje kompanijoje, bet ir artimoje bei plačioje šeimoje. Nemalonumų gali sukelti santykiai su tolimais giminaičiais ir uošviais, kuriuos pažįstame mažiau nei savo namiškius arba kuriuos matome tik per šeimos šventes. Kaip priartėti prie artimų ir tolimų šeimos narių, kad jie taptų gero būdo žmogumi?

Savoir-vivretaisyklės, susijusios su šeimos nariais, priešingai nei atrodo, nėra lengvas klausimas. Viena vertus, jie reikalauja išlaikyti tinkamą atstumą, kita vertus, jie turėtų padėti palaikyti artimus, nuoširdžius santykius. Šis dvilypis šeimos santykių pobūdis skatina nesusipratimus ir nepatogumus. Kyla klausimai: ką daryti kilus konfliktui? Kaip elgtis per ceremonijas, tokias kaip vestuvės, krikštynos, laidotuvės?

Gerų manierų demonstravimas minėtose situacijose yra ypač svarbus, nes tai lemia bendrus santykius su mūsų artimaisiais. Dažnai net ir nedidelę klaidą šeimos nario atžvilgiu jis jaučia kaip rimtą įžeidimą. Jei laiku neištaisysime klaidos, šis nepatogumas gali virsti ilgalaikiu pasipiktinimu.

Tėvai ir vaikai

Anksčiau buvo įprasta kreiptis į tėvus trečiuoju asmeniu. Šiandien to jau niekas nereikalauja, o šis paprotys išliko tik tarp vyresnės kartos. Tačiau vaikai vis tiek privalo rodyti pagarbą ir paklusnumą savo tėvams. Jauniausi turėtų gerbti jiems taikomus draudimus ir įsakymus. Geriausia, jei nuo mažens jie padėtų atlikti buities darbus – iš pradžių smulkius, tokius kaip skalbimas, o su laiku vis labiau įsitraukia į namų priežiūrą. Išeidamas į draugą ar į vakarėlį vaikas visada turėtų informuoti tėvus, kur važiuoja ir kada grįš – net jei jiems 20 metų. Kol jaunuolis gyvena šeimos namuose, apie tai, kur jis išvažiuoja, būtina informuoti artimuosius. Kai vaikas parsiveda namo draugą ar kolegą, jis privalo supažindinti juos su savo tėvais. Tai pagarbos išraiška ne tik prižiūrėtojams, bet ir svečiui

  • Suaugęs vaikas namuose. Nesubrendimo ženklas ar nauja tendencija?

Žinoma, suaugusieji taip pat turėtų tinkamai elgtis santykiaujantvaikams. Savo valios primetimas jėga nieko gero neduoda, tačiau gali padidinti vaiko maištingus polinkius. Užuot šaukus, patartina kalbėtis ramiai, o jei, nepaisant paaiškinimo, paguoda nenori vykdyti mūsų prašymų, reikia pritaikyti racionalią bausmę – pavyzdžiui, pasiimti kišenpinigių. Taip pat svarbu kasdien skirti šiek tiek laisvo laiko vaikui ir domėtis jo reikalais – ir čia kalbama ne apie atsitiktinius klausimus, kaip „kas vyksta mokykloje?“, o apie tikrą atsidavimą vaiko reikalams.

Turite žinoti šias savoir-vivre taisykles!

Seneliai

Vyresni žmonės nusipelno pagarbos ir supratimo. Todėl nerodykime nekantrumo ar susierzinimo, kai močiutė ar senelis eilinį kartą skundžiasi prasta sveikata. Tikriausiai jie turi mažai galimybių pasikalbėti su artimu žmogumi ir ieško susidomėjimo. Tada turėtume parodyti jiems rūpestį, guosti, parodyti, kad jie mums svarbūs, net jei mums sunku. Jei neturime laiko pas mus užsukti, reikėtų bent retkarčiais paskambinti. Ignoruoti pagyvenusius žmones ir rūpintis tik savo reikalais mums rodos labai blogai.

  • Kam reikalingi seneliai? Kokie yra geriausi seneliai?

Kalbantis su seneliais visada verta pasiteirauti, ar jiems ko nors reikia, ar galima ką nors padaryti už juos. Labai tikėtina, kad, pavyzdžiui, apsipirkti patiems jiems yra didelė problema.

Taip pat nepamirškite apie kultūringą elgesį viešose vietose – pagyvenusiam žmogui sėsti į autobusą arba paspausti ranką įlipant ar išlipant iš autobuso

Santykiai su uošviais

Tradicija ragina vyro ar žmonos šeimą laikyti savo šeima, tačiau natūralu atsiriboti nuo uošvių. Tokiuose santykiuose nesunku peržengti familiarumo ribą, nors dažnai nutinka ir taip, kad žentas ar marti turi per daug rezervo, o tai irgi nepalengvina kontaktų. Čia pateikiami pavyzdžiai, kaip išsisukti iš gėdingiausių situacijų.

Kaip kreiptis į savo uošvius?

„Mama“, „Tėtis“, „Ponas“, „Ponia“, o gal pagal vardą? Panašu, kad nei vienas, nei kitas sprendimas nėra tobulas: „mama“ ir „tėtis“ daugeliui atrodo dirbtiniai ir gėdingi, nes su uošviais jie nėra taip artimi, kaip su savo šeima. Kita vertus, „lordas“, „dama“ skamba per daug formaliai, o kalbėjimas vardu – per daug tiesiai. Geriausia, jei uošviai patys nuspręs, kaip į juos nori būti kreiptasi – tada lengviausia išvengti nepatogumų. Jei jie nepasiūlo konkretaus sprendimo, niekas netrukdo jų apie tai paklausti. Tačiau tai turi būti padaryta gražiai, taktiškai. Ne jokiu būduturėtum pereiti prie „tu“ su uošviais be išankstinio susitarimo.

  • Jūsų nauja ŠEIMA – kaip užmegzti gerus santykius su vyro šeima

Ką daryti, kai kyla nesutarimų?

Uošiniai gali turėti kitokį supratimą apie namų ruošą ar vaikų auginimą. Dažnai jie nedvejodami atvirai kritikuoja mūsų idėjas ir nurodo mums. Kaip tokioje situacijoje išvengti konflikto?

Pirma, klausykite savo uošvių. Jų patarimai gali būti tikrai naudingi arba bent jau verti dėmesio. Jei juos griežtai atmetame, tai turi būti komunikuojama konkrečiai, bet ramiai ir kultūringai. Taip pat verta nuraminti, kad, nepaisant skirtingų nuomonių, vertiname kiekvieną patarimą. Uošiniai turėtų gerbti mūsų nuomonę ir nesileisti į tolimesnes diskusijas. Šioje situacijoje būtų rimtas apsimetimas įsižeisti ir teisintis.

Ką atsiminti kasdieniuose kontaktuose?

Kasdien verta reguliariai skambinti uošviams ir karts nuo karto pasikviesti juos pas save. Tai gera proga pasidalyti tuo, kas vyksta namuose, ir geriau pažinti vieni kitus. Susitikimo proga verta ką nors pasigaminti patiems ir pasirūpinti tvarka. Jei lankomės pas anytą, gerai pagirti uošvės kulinarinį talentą. Taip pat bus įvertinta pastaba apie gražią suknelę ar naują šukuoseną.

Svarbu

Gerbti vaiko teisę į privatumą

Kiekvienas šeimos narys, nepaisant amžiaus, turi teisę į privatumą. Vyresnių vaikų tėvai neturėtų įeiti į uždarą savo vaikų kambarį be įspėjimo. Nepriimtina skaityti asmeninį vaiko susirašinėjimą, peržiūrėti kompiuterio ar telefono turinį (nebent tai susiję su saugumu, o ne mūsų pačių smalsumu).

Mėgaukitės gyvenimu šeimos šventėse

Tokiose ceremonijose kaip vestuvės, priėmimai, krikštynos ar laidotuvės sutinkame seniai nematytus šeimos narius. Esant tokioms aplinkybėms, norint padaryti gerą įspūdį, verta žinoti etiketą. Štai svarbiausios savoir-vivre taisyklės šeimos šventėms.

Vaiko gimimas

Naujo šeimos nario atsiradimas yra įvykis, kurio negalima ignoruoti. Kai mama ir mažylis jaučiasi gerai, verta paskambinti ir įteikti sveikinimus. Kai jie bus namuose, galite apsilankyti, tačiau turite susitarti iš anksto. Nedera susitikime pasirodyti tuščiomis – padovanoti vaikui nedidelę dovanėlę, pavyzdžiui, barškutį ar meškiuką, tikrai bus malonu.

Krikštas

Rinkdamiesi krikštynas nepamirškite tinkamai apsirengti. Tai neturėtų būti vakarinė suknelė ar kažkas ekstravagantiško, nes tokio tipo šventėje dalyvaujama mišiose bažnyčioje. Geriausia rinktis klasikinę, elegantišką švelnių spalvų aprangą.

Krikštatėviai turėtų padovanoti ypatingą dovaną, kuri primins vaikui tą svarbią jo gyvenimo akimirką – krikštą ateityje. Tai gali būti auksinė grandinėlė su medalionu ar kitas papuošalas, nebūtinai religinio pobūdžio. Pavyzdžiui, labai madinga dovanoti apyrankes ar pakabučius su išgraviruotu vaiko vardu.

Vestuvės ir priėmimas

Jei gavome kvietimą į vestuves, nedelsdami patikrinkime, ar ceremonijos data neprieštarauja kitiems mūsų įsipareigojimams. Jei negalime pasirodyti vestuvėse, būtinai iš anksto informuokite organizatorius

Nėra aiškiai apibrėžtų taisyklių, susijusių su apranga vestuvėms ir priėmimams. Tačiau verta atsiminti keletą pagrindinių taisyklių:

  • moteriai ceremonijoje nedera pasirodyti b alta suknele – ši spalva laikoma skirta nuotakai;
  • drąsios žemo kirpimo suknelės, blizgučiai ir stiprus makiažas labiau tinka diskotekai nei vestuvėms - geriau apsivilkti ką nors nepaprasto, bet su klase;
  • liudininkai turėtų iš anksto suderinti savo aprangą su nuotaka ir jaunikiu, kad jie savo išvaizda neužgožtų jaunuolių, o jų drabužiai derėtų vienas prie kito pagal spalvą ir stilių.

Turėtumėte būti laiku bažnyčioje ir, jei vėluojate, atsisėskite kuo tyliau, kad nekeltumėte triukšmo. Pasibaigus vestuvių ceremonijai, prieiname prie nuotakos ir jaunikio ir palinkime geriausio linkėjimo. Taip pat tinkamas metas dovanoti gėles ir vestuvinę dovaną. Jei minioje atpažįstame ką nors iš šeimos, nedvejodami ateikite, pasisveikinkite ir pasikalbėkite.

Vestuvių metu nedera persistengti su alkoholiu – jis gali mus diskredituoti ne tik nuotakos ir jaunikio, bet ir likusių svečių akyse, kurių didelė dalis yra mūsų savo šeima. Kelioms valandoms taip pat išskirkime refleksą viską kritikuoti, net jei turime išlygų dėl vestuvių organizavimo. Labai nemandagu komentuoti nuotakos išvaizdą, skundžiantis maistu ar muzika.

Ruošdamiesi išvykti nepamirškite dar kartą išsiųsti linkėjimų ir padėkoti jaunavedžiams bei jų tėveliams už pakvietimą. Palikti vestuves „slaptai“ nepranešus organizatoriams – didžiulis vargas.

Laidotuvės

Per laidotuves privalome dėvėti tamsius, geriausia juodus drabužius. Šią spalvą dėvime kaip gedulo ženklą ir gerbdami velionio artimųjų jausmus. Ryškūs drabužiai yra nepriimtini, todėl net jei neturime nieko tinkamo garderobe, geriau įsigyti ar pasiskolinti kito asmens aprangą, tinkamą tokiai ceremonijai.

Į laidotuves turėtumėte atsinešti gėlių puokštę. Jo dydį lemia mūsų ir mirusiojo santykiai – jei tai buvo žmogus, su kuriuo menkai bendravome, prabangių vainikų nešimas gali būti suvokiamas kaip perdėto išaukštinimo apraiška.

Labai svarbu, kad po ceremonijos prieitumėte prie velionio artimųjų ir išreikštumėte užuojautą. Nemėginkite savęs guosti, o tai tokiose situacijose gali nuskambėti dirbtinai ir, užuot padrąsinusi, gali įžeisti netektį patiriančius šeimos narius. Vietoj to verta būti sąžiningam ir pasakyti ką nors iš savęs – tai, kas kyla iš mūsų širdies dugno. Jei tikrai nieko negalvojame ir bijome nepatogumų, visada galite tiesiog pasakyti „labai gailiuosi“ arba „priimk mano nuoširdžią užuojautą“.

Kategorija:

Psichologija