Jutimų trūkumas leidžia nutraukti dirgiklių srautą iš vieno ar kelių pojūčių į žmogų. Ši tema tikrai gali sukelti susidomėjimą: viena vertus, teigiama, kad jutimų nepritekliaus dėka galima visiškai atsipalaiduoti ar numalšinti skausmą. Kita vertus, yra požymių, kad jutimų trūkumas gali sukelti įvairių psichikos sutrikimų.

Jutimų atėmimastarnauja „atplėšti nuo pasaulio“. Turbūt kiekvienas žmogus – po įspūdžių ir įsipareigojimų kupinos dienos – yra pasakęs, kad norėtų bent akimirkos ramybės ar galimybės visiškai atitrūkti nuo realybės. Kai kuriems žmonėms tai atrodo nerealu, betjutimų nepritekliausdėka tai tikrai įmanoma.

Kaip jutimo nepriteklius suprantame būseną, kai žmogaus neveikia vienas ar keli jutimo organai. Paprastą jutimų atėmimą galima pasiekti net namuose – tam pakanka, pavyzdžiui, gerai uždengti akis (regos trūkumas) arba užsikimšti ausis (klausos trūkumas). Taip pat galima atimti jausti dirgiklius iš daug didesnių pojūčių dalies – tam reikalui galioja vadinamoji. atėmimo kameros.

Jutimų trūkumas yra įdomi problema ir kartu kelia daug ginčų. Jausmingo atskyrimo šalininkai pabrėžia, kad juslinis nepriteklius leidžia jiems patekti į išskirtinio atsipalaidavimo būseną. Jos priešininkai savo ruožtu atkreipia dėmesį į tai, kad juslinis nepriteklius gali sukelti net… beprotybę. Taigi kuo tikėti?

Jutimų trūkumas: istorija

Sensorinio nepritekliaus sampratos kūrimo pradžia siekia šeštąjį dešimtmetį. Pirmieji eksperimentai, kaip žmogaus protą veikia atkirtimas nuo išorinių dirgiklių, buvo atlikti su studentais, o jiems vadovavo psichologas Donaldas Hebas. Tiriamieji didžiąją laiko dalį praleido nejudėdami gulėdami savo lovose. Patalpose, kuriose jie buvo, buvo minimalus apšvietimas. Mokiniams buvo nutrūkę regos ir klausos pojūčiai: jie dėvėjo specialius akinius, o ausis izoliavo specialios pagalvės. Eksperimente buvo panaudotas ir lytėjimo atėmimo pojūtis – tiriamiejijie mūvėjo specialias pirštines su pailgintais pirštais, kurių dėka taip pat buvo pašalintas lytėjimo dirgiklių pojūtis.

Studentai tyrime nedalyvavo kaip savanoriško darbo dalis – gavo atlyginimą. Taisyklė šiuo atveju buvo paprasta: kuo ilgiau jie atlaikys šias specifines sąlygas, tuo daugiau gaus atlyginimą. Suprantama, kad tiriamieji stengėsi išsilaikyti kuo ilgiau. Deja, paaiškėjo, kad ne visi gali ilgai patirti jutimų nepritekliaus: jų protas tiesiog neatlaikė.

Panašiu laikotarpiu, 1954 m., neurofiziologas Johnas Lilly nagrinėjo juslinio nepritekliaus temą. Jis sukūrė metodą, vadinamą Riboto aplinkos stimuliavimo technika, REST (išvertus į lenkų kalbą „Riboto aplinkos stimuliavimo terapija“). Lilly metodo atveju juslinis deprivacija atsirastų žmogui atsidūrus specialioje deprivacijos kameroje. Tokio prietaiso dydis leido jame laisvai tilpti suaugusiam žmogui. Atskyrimo kamera buvo užpildyta magnio sulfato tirpalu, kurio temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. Būdamas nepritekliaus kameroje žmogus nejaučia klausos, regos ir lytėjimo dirgiklių ir dėl magnio sulfato savybių praranda gravitacijos pojūtį

Jutimų trūkumas: galima nauda

Sensorinio nepritekliaus ir nepritekliaus kamerų šalininkai pabrėžia daugelį galimų jų pranašumų. Anot jų, jutimų deprivacija yra puikus atsipalaidavimo būdas, jis gali būti naudojamas meditacijai, bet ir įvairių sveikatos problemų (tokių kaip, pavyzdžiui, lėtinių skausmo sindromų) eigai palengvinti.

Mechanizmas, kuriuo jutimų trūkumas turėtų tokį teigiamą poveikį žmogaus organizmo funkcionavimui, būtų pagrįstas, be kita ko, vienos iš autonominės nervų sistemos dalių – parasimpatinės sistemos – aktyvumo stimuliavimu. Šio mechanizmo sukeliami padariniai:

  • stimuliuojantis T limfocitų vystymąsi (tai pagerina organizmo imuninę būklę),
  • kraujagyslių išsiplėtimas (dėl ko, pavyzdžiui, sumažėja kraujospūdis),
  • lėtas širdies ritmas.

Buvimo nepritekliaus kameroje metu taip pat turėtų padidėti endorfinų, kurie paprastai laikomi laimės hormonais, išsiskyrimas. Endorfinai padeda sumažinti nuovargio lygį, bet taip pat turi skausmą mažinantį poveikį. Savo ruožtu sumažėtų streso hormonų, t. y. kortizolio ir adrenalino, sekrecija.

Stebėta perseansų deprivacijos kameroje, reiškinys yra ir smegenų bangų pobūdžio pasikeitimas – jutimų nepritekliaus sąlygomis esantys žmonės gali patirti vadinamąjį. θ bangos (teta). Tai nėra kažkokios nenormalios smegenų bangos – jos fiziologiškai atsiranda žmogui prieš užmiegant ir pabudus. Egzistuoja nuomonė, kad atsiradus teta bangoms, žmonių koncentracija gali padidėti, lengviau įgyti naujų žinių arba būti daug kūrybingesni.

Netekties kameroje, kaip jau minėta, gravitacijos egzistavimas nejaučiamas. Toks reiškinys turėtų teigiamą poveikį osteoartikulinei sistemai – tokios sąlygos lemtų žmogaus raumenų ir sąnarių atsipalaidavimą, o tai būtų naudinga žmonėms, sergantiems ortopedinėmis ar reumatologinėmis ligomis.

Sensorinio nepritekliaus pagalba taip pat buvo bandoma gydyti tokias problemas kaip priklausomybė nuo nikotino ar alkoholio, taip pat depresija ir nerimo sutrikimai. Tyrimus apie galimybę panaudoti jutimo nepriteklius gydant nikotinizmą praeitame amžiuje atliko Peteris Suedfeldas. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni patyrė tik jutimų nepriteklius, kiti, savo ruožtu, karts nuo karto buvo transliuojami pranešimai, informuojantys apie rūkymo kenksmingumą. Mokslininko gauti rezultatai gana nustebino – būtent abiejų grupių tiriamiesiems, pasibaigus eksperimentui, gerokai sumažėjo noras surūkyti cigaretę. Tačiau kaip tai lėmė jutimų trūkumas – tai nenustatyta.

Jutimų atėmimas: grasinimai

Atrodytų, kad laikinas atskyrimas nuo pasaulio gali atnešti tik naudos. Na, o šis aspektas išlieka gana diskutuotinas – tai išplaukia iš to, kad per ilga dirgiklių pauzė gali tiesiog pakenkti žmogaus nervų sistemai. Žmogaus smegenys apdoroja milžiniškus informacijos kiekius – greičiausiai daugiau nei apdoroja pažangiausi kompiuteriai. Esant situacijai, kai smegenys gauna ženkliai sumažintą dirgiklių kiekį (kai kurių autorių teigimu, buvimas nepritekliaus kameroje sumažina informacijos naštą smegenims iki 90 proc.), šis žmogaus organas tiesiogine to žodžio prasme pradeda… kraustytis iš proto nuobodulys. Tada ateina taškas, kad menkiausi neurotransmiterių koncentracijos svyravimai sukelia labai stiprią nervinių ląstelių reakciją. Šis atsakas gali būti toks stiprus, kad jutiminio nepritekliaus sąlygomis žmogus gali patirti psichikos sutrikimų.

Tai, kad jutimų nepriteklius gali sukelti psichikos veiklos sutrikimus, jau įrodė pirmieji patyrimaišiuo aspektu. Pastebėta, kad žmonėms, kurie per ilgai buvo jutimų nepritekliaus sąlygomis, be kita ko, pasireiškia skirtingas haliucinacijų ar kliedesių turinys. Be to, kai kurie iš šių žmonių turėjo tokio pobūdžio problemų kurį laiką po to, kai jie patyrė jutimų nepriteklius. Kitos galimos psichikos problemos, kurias gali sukelti per didelis jutimų trūkumas, yra depresija, antisocialių minčių ar elgesio netvarka.

Jutimo nepriteklius taip pat domino kinematografijos pasaulį. Devintajame dešimtmetyje sukurtas filmas „Pasikeitusios sąmonės būsenos“ buvo apie mokslininką, kuris norėjo išbandyti visas įmanomas sąmonės būsenas. Jis, be kita ko, pasinaudojo nuo jutimų nepritekliaus – filme galiausiai paaiškėjo, kad eksperimentų rezultatas buvo tas, kad vyras atsidūrė ant beprotybės ribos. Toks neigiamas jutimų nepritekliaus vaizdavimas buvo priežastis, dėl kurios buvo įvestas kitoks šio reiškinio terminas, kuris buvo minėtasis REST.

Verta žinoti

Jutimų nepriteklius Lenkijoje

Lenkijoje yra nepritekliaus kameros – seansai naudojant šiuos įrenginius gali būti naudojami didesniuose šalies miestuose, tokiuose kaip Varšuva ar Poznanė. Ar verta išbandyti šį būdą atsipalaiduoti? Aprašytos galimos psichikos problemos, atsirandančios per ilgai išbuvus jutimų nepritekliaus sąlygomis, gali būti bauginančios, tačiau siūlomų užsiėmimų atveju rizika yra gana maža. Šios sesijos netrunka per ilgai – populiariausias laikas, kai reikia atsiriboti nuo išorinių dirgiklių, yra apie 60 minučių.

Kategorija:

Psichiatrija