- Suragėjusių ląstelių karcinomos antigenas (SCC-Ag) – indikacijos tyrimui
- Suragėjusių ląstelių karcinomos antigenas (SCC-Ag) – rezultatų interpretacija
Suragėjusių ląstelių karcinomos antigenas (SCC-Ag) yra naviko žymuo, medžiaga, kuri randama vėžiu sergančių pacientų kraujyje. Suragėjusių ląstelių karcinomos antigenas (SCC-Ag) gali rodyti gimdos kaklelio vėžį ir kitas vėžio formas, bet tuo neapsiribojant. Patikrinkite, ar įtariamos ligos, nustatoma SCC-Ag antigeno koncentracija, kokie yra šio tyrimo standartai ir kaip interpretuoti jo rezultatus.
Plokščialąstelinės karcinomos antigenas -SCC-Agyra neoplastinis žymeklis, t. y. plokščiųjų ląstelių karcinomos detektorius, t. y. piktybinis navikas, turintis polinkį infiltruotis, t.y. prasiskverbia į aplinkinius audinius ir gali metastazuoti į kitus organus, dažniausiai į aplinkinius limfmazgius.
Suragėjusių ląstelių karcinomos antigeną gamina ir normalios, ir neoplastinės suragėjusios ląstelės. Sveiko žmogaus organizme jo pasitaiko nedideliais kiekiais. Jo lygis didėja tik tada, kai vystosi navikas. Taip yra todėl, kad SCC antigenai iš vėžinių ląstelių išsiskiria daug intensyviau nei iš sveikų ląstelių, o augliui progresuojant SCC antigeno koncentracija pacientų kraujyje didėja.
Deja, tai nespecifinis naviko žymeklis. Tai reiškia, kad jo padidėjęs lygis pasireiškia ne tik sergant vėžiu, bet ir sergant kitomis ligomis, tokiomis kaip psoriazė.
Suragėjusių ląstelių karcinomos antigenas (SCC-Ag) – indikacijos tyrimui
SCC antigeno lygio nustatymas dažniausiai atliekamas siekiant nustatyti ir įvertinti ankstyvą plokščialąstelinės karcinomos, daugiausia gimdos kaklelio, gydymo poveikį.
Nors plokščialąstelinės karcinomos antigenas nėra specifinis gimdos kaklelio vėžiui (jo buvimas gali rodyti ir kitas vėžines ligas), jo specifiškumas šiam vėžiui yra didžiausias. Sergant gimdos kaklelio vėžiu, SCC-Ag specifiškumas – kai kurių specialistų teigimu – siekia iki 98 proc. Todėl jo koncentracijos nustatymas padeda ne tik diagnozuojant, bet ir stebint moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, gydymo poveikį, taip pat atliekant kontrolę po gydymo. SCC-Ag koncentracijos nustatymas pasibaigus gydymui leidžia anksti nustatyti vėžio pasikartojimą. SCC-Ag koncentracija gali padidėti net likus 2-5 mėnesiams iki ligos pasikartojimovėžys.
SvarbuPlaukų ląstelių karcinomos antigenas (SCC-Ag) – standartinis
2 - 2,50 ng / ml; T1/2 – apie 20 minučių.
Tačiau reikia pažymėti, kad tai yra sutartinės normos (dauguma tyrėjų gavo šiuos verčių diapazonus). Neįmanoma priimti griežto standarto, nes kai kurių pacientų, sergančių plokščialąsteline karcinoma, kraujyje yra mažas SCC antigeno kiekis (žemiau priimtos viršutinės normos ribos), nepaisant to, kad jų organizmas kenčia nuo šios ligos. Ir atvirkščiai, ne kiekvienam pacientui SCC antigeno kiekis padidėja virš normos, o tai įrodo, kad yra neoplastinės ligos.
Suragėjusių ląstelių karcinomos antigenas (SCC-Ag) – rezultatų interpretacija
Padidėjusi šio žymens koncentracija nustatoma moterims, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu. Reikia pažymėti, kad plokščiųjų ląstelių karcinomos antigeno aptikimas priklauso nuo naviko stadijos. Sergant neinvaziniu vėžiu, padidėjusi žymenų koncentracija nustatoma 5-10 % pacientų. pacientų, sergančių IA stadija, apie 30 proc., III stadija apie 70 proc. o IV stadijoje net daugiau nei 88 proc sergančios moterys.
Padidėjusi SCC-Ag koncentracija ne visada rodo vėžį
Be to, per didelis SCC-Ag lygis gali rodyti:
- plokščialąstelinė makšties ir vulvos karcinoma
- plokščialąstelinė plaučių karcinoma
- galvos ir kaklo srities plokščialąstelinė karcinoma (įskaitant stemplę, gerklas ir burną)
Padidėjusi jo koncentracija taip pat gali rodyti gerybinius galvos ir kaklo navikus ir daugybę neoplastinių ligų, pvz., psoriazę ar inkstų ligas. Šiek tiek padidėjusi koncentracija taip pat gali atsirasti pacientams, sergantiems uždegiminėmis plaučių ligomis.
Be to, SCC-Ag koncentracija taip pat gali padidėti radioterapijos metu.
SvarbuPadidėjusi SCC antigeno koncentracija paciento kūne suteikia blogą prognozę. Tyrimas rodo, kad žymiai mažesnis procentas pacientų, kurių pradinė žymenų koncentracija viršija 10 ng/ml, išgyvena 5 metus.