- Sumažinkite streso poveikį
- Rūpinkitės gerais santykiais
- Laikykitės atstumo, būkite optimistiški
- Įsimylėkite ir puoselėkite jausmą
- Raskite prasmę
Stresas neigiamai veikia širdį. Sveika mityba, protingas gyvenimo būdas, žalingų priklausomybių vengimas – tik viena, labiau „fizinė“ rūpinimosi širdimi pusė. Tačiau norint nesusirgti, ne mažiau svarbu ir gera psichinė būklė. Sužinokite, kaip išvengti streso.
Širdis nėra tik raumuo, kuris pumpuoja kraują. Anksčiau buvo manoma, kad jis yra jausmų židinys, nes baimė, pyktis ir pyktis, taip pat džiaugsmas ir laimė daro įtaką jo darbui. „Mano širdis sudaužyta“ arba „man skauda širdį, kai į ją žiūriu“ yra ne tik metafora, bet ir fizinės kančios išraiška. Todėl rūpindamiesi psichine gerove galime prisidėti prie savo širdies.
Sumažinkite streso poveikį
Stresas – svarbi gyvenimo funkcija: padidina adrenalino sekreciją ir antinksčių žievės hormonus, kurie mobilizuoja organizmą veikti pavojingose situacijose. Jie verčia labai intensyviai dirbti kraujotakos sistemą, dėl ko, be kita ko, atsiranda pagreitėjęs širdies plakimas ir padidėjęs kraujospūdis.
Dažnas šio mechanizmo įsijungimas yra neišvengiamas, nes stresą sukelia ne tik gyvybei pavojingos situacijos, bet ir stovėjimas kamštyje ar ginčai su viršininku. Lėtinį stresą sukelia, pavyzdžiui, baimė prarasti darbą dėl artimųjų sveikatos.
Nuolatinis organizmo bombardavimas streso hormonais po daugelio metų kelia kraujospūdį, blogojo cholesterolio lygį ir pagreitina širdies ritmą ramybės būsenoje. Jei streso visiškai išvengti nepavyksta, turite išmokti išmintingai nuimti įtampą.
Lengviausias būdas yra fizinė veikla, kai suskaidomi streso hormonai. Darbe ne visada įmanoma sau leisti bėgimą ar pritūpimų seriją, tačiau gali padėti net raumenų įtempimas ir atpalaidavimas ar guminio kamuoliuko suspaudimas. Taip pat veikia skaičiuojant iki dešimties ir lėto, gilaus kvėpavimo vienu metu – taip sustabdome minčių bėgimą ir galime pažvelgti į save iš šalies, analizuoti, kas vyksta, rasti problemos sprendimą ar ateiti į išvada, kad nieko pavojingo nevyksta. .
Kitas geras būdas yra „išsikalbėti“ – užuot slopinus ir kaupus pyktį ar nervingumą, verta pasakyti patikimam žmogui, kas mums nutiko – tai atneša palengvėjimą ir atitolina nuo problemos, sukėlusios nervingumą.
Tai taip pat veiksmingai veikiameditacija – jei vartojama reguliariai, ji atpalaiduoja, normalizuoja širdies ritmą ir mažina kraujospūdį. Verta registruotis į jogos užsiėmimus, pritaikytus žmonėms, norintiems kovoti su kasdieniu stresu.
Rūpinkitės gerais santykiais
Stresas neturi mums absoliučios galios, jei kasdien jaučiamės saugūs. Ir niekas taip nesukuria saugumo jausmo, kaip artimų ir malonių žmonių grupė. Neturi būti labai daug, svarbu, kad gerai suprastumėte, bendrautumėte, reguliariai susitiktumėte ar pasikalbėtumėte telefonu.
Gera palaikyti draugiškus santykius su kaimynais, o bent jau teisingi - su kolegomis. Tam, žinoma, reikia šiek tiek pastangų – draugystę reikia puoselėti, o aplinkinių gerumą lengviausia laimėti, jei esi geras kitiems.
Tačiau atsivėrimas kitiems žmonėms tikrai apsimoka, nes mūsų teigiamos emocijos grįžta pas mus užuojautos pavidalu, o tai padeda ugdyti optimizmo požiūrį į gyvenimą ir sumažina žalingą streso poveikį.
Laikykitės atstumo, būkite optimistiški
Jei galime ką nors pakeisti, pabandykime tai padaryti, o jei ne – paleisk ir neleisk miegoti per naktį. Taip pat neverta iš anksto nervintis. Yra žinoma, kad ne viskas gyvenime pavyksta, bet kam nerimauti dėl nesėkmės, kuri dar neatėjo.
O gal viskas susitvarkys? Išmokime planuoti, organizuoti prioritetus – tada mums bus lengviau kontroliuoti savo gyvenimą ir tai neišmuš mūsų iš pusiausvyros.
Padarykime tai, kad galėtume pasakyti sau: padariau viską, ką galiu. Jei kas nepasiseks – sunkiai, rytoj pagalvosiu. Atstumas iki problemų, su kuriomis susiduriame, leidžia jas lengviau išspręsti ir gyventi taikiau, o tai tarnauja širdžiai.
Įsimylėkite ir puoselėkite jausmą
Meilė yra vienas pozityviausių jausmų ir ji ne veltui asocijuojasi su širdimi. Sėkmingi santykiai kiekvienoje fazėje yra naudingi gerai širdies būklei ir sveikatai apskritai – ne tik todėl, kad laiminguose meilės santykiuose išskiriame laimės hormonus – endorfinus, bet ir todėl, kad mylėdami rūpinamės vienas kitu.
Tai ypač svarbu toje stadijoje, kai „galvoje jau šerkšnas, sveikatos nebeliko“. Įrodyta, kad sėkmingus santykius palaikantys partneriai rečiau kenčia nuo hipertenzijos ir gyvena ilgiau nei vieniši, o likę toksiškuose santykiuose daug labiau kenkia partnerių sveikatai nei vieniši, nes su atstūmimo jausmu susijusios neigiamos emocijos sukelia stresą yra žalingas širdžiai. Verta pridurti, kad laimingos poros kasdien yra jautresnės vienas kitam ir užsiima seksu iki senatvės. IRSeksas yra ne tik didelis malonumas ir meilės išraiška, bet ir puiki širdies bei kraujotakos sistemos treniruotė.
Raskite prasmę
Prasmė yra varomoji jėga, kuri skatina mus gyventi. Mes juos randame meilėje, darbe, suvokime, kad esame reikalingi, aistringoje, kuriai atsiduodame. Praradus prasmės jausmą gali išsivystyti depresija, o depresija padidina širdies ligų riziką.
Taigi jei jaučiame, kad prarandame pozicijas – verta pagalvoti, kam esame svarbūs, kam mums gali prireikti, ką norėtume veikti savo gyvenime. Sprendimas statyti namą, atkurti ryšį su senu draugu ir priimti šunį iš prieglaudos gali padėti suprasti. Pasitenkinimas, kurį jausime tada, bus geriausias širdžiai palankių emocijų š altinis.
7 mitai apie DRAUGYSTĘ
Šuns įvaikinimas: 5 taisyklės, kaip elgtis su augintiniu pirmosiomis dienomis namuose
„Zdrowie“ mėnesinis