Migrena yra lėtinė liga, kuri pirmiausia pasireiškia pasikartojančiais stipriais galvos skausmais. Nors migrenos priežastys nėra aiškiai nustatytos, buvo pastebėta, kad įvairūs gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip stresas, mankšta ir mityba, gali sukelti migrenos galvos skausmą. Dėl šios priežasties taip pat verta remti farmakoterapiją nefarmakologiniais metodais, įskaitant gyvenimo būdo pokyčius, kurių metu gali būti naudingas apsilankymas pas dietologą ar mitybos specialistą.
Migrena yra lėtinė liga, kuriai būdingi priepuoliniai galvos skausmai. 30% ligonių vadinamasis aura, t.y. simptomai, atsirandantys prieš galvos skausmą, pavyzdžiui, regos sutrikimai, jautrumas šviesai, garsui ir kvapams, pykinimas ir vėmimas. Auros buvimas ar nebuvimas yra svarbus migrenos klasifikavimo kriterijus:
- migrena be auros
- migrena su aura
Apie 12% pasaulio gyventojų kenčia nuo migrena ir ji dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Didžiausias migrenos dažnis yra tarp 35 ir 39 metų amžiaus.
Kokios yra migrenos priežastys?
Tiksli migrenos išsivystymo priežastis ir mechanizmas vis dar lieka paslaptis. Labiausiai tikėtina, kad migrena yra įgimto polinkio pernelyg reaguoti į įvairius dirgiklius, kurie gali atsirasti dėl daugelio intrakranijinių ir ekstrakranijinių neuronų sutrikimų, pasireiškimas.
Paveldimumas taip pat turi įtakos, nes buvo dokumentuota, kad migrenos rizika pacientų artimiesiems yra 3 kartus didesnė nei sveikų žmonių giminaičiams.
Įrodyta, kad įvairūs aplinkos veiksniai sukelia migrenos priepuolius, o kai kurie geriausiai aprašyti yra susiję su gyvenimo būdu.
2007 m. Kelman ir kt. atliktas retrospektyvinis tyrimas parodė, kad 76 % pacientų gali nustatyti veiksnius, sukeliančius migreninį galvos skausmą.
Dažniausi paleidikliai yra:
- stresas (80 %),
- hormoniniai pokyčiai moterims (65%),
- valgio praleidimas (57 %),
- orų pasikeitimas (53 %),
- miego trūkumas (50%),
- intensyvūs kvapai (40%),
- kaklo skausmas (38%),
- poveikiošviesa (38 %),
- alkoholio vartojimas, ypač vynas (38 %),
- rūkymas (36 %),
- vėlai miegoti (32 %),
- aukšta temperatūra (30 %),
- maisto (27 %),
- fizinis aktyvumas (22 %).
Kaip gydyti migreną?
Migrenos gydymui daugiausia naudojami farmakologiniai preparatai, tokie kaip vaistai:
- priešuždegiminiai ir analgetikai, pvz., ibuprofenas,
- antiemetikas, pvz., metoklopramidas,
- raminamieji, pvz., diazepamas,
- specifinių vaistų nuo migrenos, pvz., kurie veikia receptorius, susijusius su migrenos priepuoliais,
- pagalbiniai vaistai, pvz., kodeinas.
Be farmakoterapijos migrenos gydymui taikomi nemedikamentiniai metodai, apimantys paciento gyvenimo būdo keitimą, įskaitant jo maitinimo būdą. Tai ypač svarbu žmonėms, kuriems gydymas vaistais yra neveiksmingas, pvz., dėl atsparumo vaistams, neveiksmingas arba nepateisina paciento lūkesčių dėl šalutinio vaistų poveikio.
Migrenos dieta
Tyrimai parodė, kad įvairios dietos gali būti veiksmingos mažinant migrenos galvos skausmų dažnį. Manoma, kad tam tikros dietos gali palengvinti migrenos eigą, paveikdamos signalizuojančių medžiagų, tokių kaip serotoninas, azoto oksidas, adiponektinas, leptinas, mitochondrijų funkciją, kiekį ir žarnyno mikrobiotos sudėtį.
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ketogeninei dietai, kuri tam tikru būdu imituoja įvairias kalorijų ribojimo formas. Ketogeninė dieta yra terapinė intervencija, skirta smegenų metabolizmui ir siekiant padidinti ketoninių kūnų koncentraciją organizme.
Nors tikslus šios dietos veikimo mechanizmas gydant migreną nežinomas, manoma, kad ketoniniai kūnai gali būti alternatyvus energijos š altinis mūsų smegenims ir todėl gali apeiti kai kuriuos gliukozės kiekio sutrikimus. medžiagų apykaita ir transportavimas stebimi žmonėms, sergantiems migrena.
Kitos dietos, galinčios palengvinti migrenos eigą, yra mažai angliavandenių turinčios arba žemo glikemijos indekso dietos. Tačiau verta pabrėžti, kad daugeliu atvejų pakanka įvesti keletą sveikos mitybos taisyklių, kad būtų veiksmingai sumažintas priepuolių dažnis