Shopaholizmas – nuo ​​jos kenčiantiems žmonėms išpardavimai kažkaip tęsiasi visą laiką ir jie nuolat daug perka. Patikrinkite, kas tiksliai yra šopoholizmas, perskaitykite, kokie gali būti jo simptomai ir sužinokite, koks yra šopoholizmo gydymas.

Turinys:

  1. Shopaholizmo priežastys
  2. Shopaholizmo simptomai
  3. Shopaholizmo gydymas

Shopaholizmasatrodo palyginti nauja sąvoka, tačiau praktiškai taip nėra. Tendencija „privalomai“ pirkti įvairius daiktus buvo aprašyta jau XX amžiaus pirmoje pusėje (šių aprašymų autoriai – Bleuler ir Kraepelin).

Shopaholizmas kartais vadinamas įvairiai – galite susidurti, be kita ko, su terminais oneomania (iš graikiškų žodžių "onemai", reiškiantis pirkti ir "mania", reiškiantis beprotybę), oniomanija (terminas, taip pat kilęs iš graikų kalbos, kuris yra žodžių "onios" - parduodu ir "mania" junginys “) arba pirkholizmas. Anglų kalba ir profesinėje literatūroje shopaholizmas dažniausiai vadinamas priverstiniu pirkimo sutrikimu.

Dviprasmiški ne tik apibrėžimai, bet ir priklausomybės nuo apsipirkimo atpažinimo kriterijai – pirmiausia dėl šios priežasties sunku gauti tikslią statistiką apie šios problemos paplitimą tarp gyventojų. Tačiau apskaičiuoti duomenys rodo, kad iki 15% visų žmonių gali susidurti su šiuo sutrikimu. Shopaholizmas dažniausiai prasideda gana anksti, antrąjį gyvenimo dešimtmetį. Ši problema daug dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.

Shopaholizmo priežastys

Shopaholizmas priklauso įpročių ir potraukių kontrolės sutrikimų grupei. Kitu požiūriu tai traktuojama kaip viena iš elgesio priklausomybių (šioje grupėje priklausomybė nuo apsipirkimo, be kita ko, yra ir priklausomybė nuo mobiliojo telefono, priklausomybė nuo interneto ar priklausomybė nuo sporto).

Kaip ir visų aukščiau paminėtų problemų atveju, taip ir šopoholizmo atveju negalima vienareikšmiškai pasakyti, kas lėmė jos atsiradimą konkrečiame asmenyje. Apskritai vyrauja požiūris, kad priklausomybės nuo pirkimo vystymąsi įtakoja bendradarbiaujantys biologiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai.

Kalbant apie pirmąjį iš šių,Pirmiausia kalbama apie įvairių neuromediatorių koncentracijos sutrikimus nervų sistemos struktūrose – įtariama, kad per mažas serotonino ir dopamino kiekis gali būti susijęs su šopoholizmo atsiradimu. Tarp kitų veiksnių, galinčių prisidėti prie apsipirkimo, paminėti šie:

  • bendras žmogaus polinkis į priklausomybes (kai kurie žmonės labai lengvai priklauso nuo psichoaktyvių medžiagų, interneto ar tiesiog apsipirkimo);
  • priklausomybės (shopaholizmo ar visiškai kitokios formos) atsiradimas tam tikro asmens šeimoje;
  • stengiamasi sekti artimiausioje aplinkoje vyraujančias tendencijas (kai žmogus juda tarp žmonių, kurie naudojasi tik firminiais drabužiais ar elektronine įranga – norėdamas juos pasivyti, toks žmogus gali pradėti pirkti vis daugiau, o ilgainiui išsivystys priklausomybė nuo pirkimo).

Būna atvejų, kai apsipirkinėjimas iš tikrųjų yra antrinė problema po visiškai kitokio pobūdžio sutrikimo. Žmonių atstumti ar su psichikai sunkiomis situacijomis kovojantys žmonės kartais bando pagerinti savo būklę pirkdami parduotuvėse įvairių prekių – dėl vėlesnio laikino pagerėjimo pacientas gali vis dažniau imtis tokios veiklos, galiausiai – priklausomybė nuo apsipirkimo.

Shopaholizmo simptomai

Shopaholizmas pirmiausia siejamas su perkamų daiktų pirkimu, neatsižvelgiant į tai, ar jie šiuo metu reikalingi, ar ne.

Gali atrodyti, kad tai, kad kažkas kartais perka per daug, neturėtų būti rimtesnė problema – tačiau praktikoje yra visiškai kitaip ir priklausomybė nuo apsipirkimo gali sužlugdyti ne tik su tuo kovojantį žmogų, bet ir visa jos šeima.

Shopaholizmo simptomai yra šie:

  • nuolatinis buvimas parduotuvėse ir prekybos centruose (gali atsitikti taip, kad pacientas apsipirkimui skiria tiek daug laiko, kad tiesiog negalės tinkamai atlikti savo šeimos ar profesinių pareigų);
  • nuolatinis vis daugiau pirkinių planavimas (mintis apie daiktų pirkimą gali būti apsėsta);
  • pirkti daiktus, kurių apsipirkinėjančiam narkomanui iš esmės nereikia (pvz., keliolika porų to paties megztinio);
  • skirkite visas savo lėšas apsipirkimui (neretai apsipirkinėjimo mėgėjas nustoja mokėti sąskaitas arba atsisako savo mėgstamiausiopamokos, pvz., kalbos kursai arba kelionės, kad galėtumėte nusipirkti daugiau daiktų);
  • apsipirkimą traktuoja kaip būdą pagerinti blogą nuotaiką;
  • į euforiją panašių potyrių atsiradimas perkant šiuos daiktus ir gėdos ar k altės jausmas įsigijus šiuos daiktus.

Shopaholiko gyvenime svarbiausia gali tapti tik viena veikla: pirkimas. Priklausomas nuo apsipirkimo žmogus gali net įsiskolinti – kai galiausiai sąskaitoje baigiasi nuosavos lėšos, dažniausiai nesipriešina nei imti paskolas iš banko, nei skolintis pinigų iš draugų.

Pirkinių mėgėjas taip pat gali neįvertinti savo šeimos poreikių, pirkiniams skirdamas net visą namų biudžetą. Kaip priklausomo žmogaus įsigytus daiktus jie gali paslėpti, taip ir šeimos turto trūkumus nuslėpti daug sunkiau.

Galiausiai apsipirkimas gali tapti įtampos ir kivirčų šeimoje priežastimi, bet netgi gali nutrūkti apsipirkimo santykiams.

Taip pat skaitykite

Pagalbos linija žmonėms, turintiems priklausomybę nuo elgesio

Protingas apsipirkimas arba kaip išvengti apsipirkimo spąstų

Ar priklausomybė priklauso nuo lyties?

Atpažįstant šopoholizmą

Shopaholizmo pasekmės gali būti labai rimtos, todėl neabejotina, kad šią problemą tiesiog reikia gydyti. Tačiau prieš skiriant pacientui bet kokį gydymą, pirmiausia reikia atpažinti problemą. Asmuo, patiriantis galimus šopoholizmo simptomus, turėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą – psichologą arba psichiatrą.

Kaip minėta anksčiau, nėra vieningų konkrečių kriterijų, kaip nustatyti priklausomybę apsipirkti. Diagnozuojant šią problemą svarbu nustatyti anomalijas, paprastai susijusias su priklausomybėmis, pvz tai, kad bandant susilaikyti nuo pirkimo, pacientui atsiranda dirglumas ar nerimas, arba kad vyras, anksčiau turėjęs aistrų ir turėjęs sėkmingą karjerą, staiga jas visiškai nepaiso ir vienintelis dalykas, kuo jis pradeda domėtis, yra pirkimas.

Shopaholizmas taip pat gali būti patvirtintas praradus kontrolę leisti pinigus ir pirkti naujus daiktus, nepaisant iškilusių sunkumų padengiant išlaidas (t. y. paprasčiausiai tariant, norint tęsti apsipirkimą reikia skolintis).

Jei įtariate shopaholizmą, pirmiausia verta kreiptis į psichiatrą. Pasitaiko, kad priklausomybė nuo pirkimo yra tik viena iš paciento problemų -su shopaholizmu gali egzistuoti, inter alia, depresija, nerimo sutrikimai ir valgymo sutrikimai. Esant tokiai situacijai, kai apsipirkinėjęs žmogus turi kurią nors iš šių problemų, psichiatras gali ją diagnozuoti ir pasiūlyti tinkamą gydymą.

Shopaholizmo gydymas

Gydant priklausomybę nuo pirkimo, psichoterapija atlieka svarbiausią vaidmenį. Įvairios psichoterapijos rūšys gali padėti pacientui susidoroti su šia problema, tačiau apskritai shopaholizmo atveju akcentuojamas kognityvinės-elgesio psichoterapijos efektyvumas

Šopaholizmo gydymas nėra tik psichoterapija – pacientui taip pat reikalinga (o gal ir svarbiausia) artimųjų parama. Neretai tenka pasinaudoti finansiniais patarimais – priklausomybė nuo apsipirkimo, ypač jei tai trunka ilgai, ilgainiui gali privesti prie jau minėtos rimtos pirkėjo skolos

Pirkimo elgesys turi būti pakeistas gydymo metu ir po jo. Tai, be kita ko, gali apimti apie tai, kad apsipirkinėtojas į parduotuves eitų ne mokėjimo kortelėmis, o tik grynaisiais – tai akivaizdžiai leidžia apriboti perkamų prekių skaičių. Gera situacija, kai priklausomas nuo pirkimo žmogus eina į prekybos centrus su perkamų daiktų sąrašu, be to, geriausia, kai apsiperkant visada kas nors būna su juo.

Išsivaduoti iš apsipirkinėjimo procesas ir taip, tai gali užtrukti ilgai. Tačiau kai pacientas yra motyvuotas įveikti priklausomybę apsipirkti ir jis gali tikėtis artimųjų palaikymo, tikimybė, kad pirkimas nebedominuos jo gyvenime, egzistuoja.

Kategorija:

Psichologija