Atostogas praleidau Romoje. Be kalėdinio šėlsmo, susėdus prie stalo, bet su daugybe įspūdžių. Apžiūrinėjimams ir pasivaikščiojimams nebuvo galo.
2010 m. gruodžio 22 d. Varšuvoje buvo minus 16 laipsnių. Lėktuvas taksi į atitirpinimo stendą. Skamba įdomiai, tad žiūrime pro langus, kad nieko nepraleistų. Tuo tarpu „stendas“ pasirodė esąs du vagonai su vamzdžiais, per kuriuos lėktuvas buvo pilamas ledą naikinančiu skysčiu! Greitai kylame ir po 2 valandų esame Romos Fiumicino oro uoste. 14 laipsnių C.
Vėliau tą patį vakarą išeiname į miestą. Grožimės nuostabiai apšviestais paminklais – gyvename tarp Koliziejaus ir Sniego Dievo Motinos bazilikos (Santa Maria Magiore). Namuose valgydami vakarienę girdime karts nuo karto atvažiuojančius ir ūžiančius automobilius. Jie mus lydės iki viešnagės pabaigos – mūsų gatvė pasirodė kaip… viešnamių alėja. O, romėniška spalva. Tai taip pat apima visur skambantį greitosios pagalbos sirenų balsą. Girdėjome juos beveik nuolat.
Sarkofagas su gintaro rože
Vykstame į Vatikaną. Šių pasivaikščiojimų dėka išsiaiškinome, kad Roma tikrai guli ant septynių kalvų, o naudojantis žemėlapiu, norint įveikti šias kalvas, prie kiekvieno maršruto reikia pridėti keliolika minučių. Pavyzdžiui, eidami iš Vatikano į savo namus, tris kartus leidome žemyn ir patekome į įvairias depresijas.
Pirmieji žingsniai Vatikane žengia į Jono Pauliaus II kapą. Mums grėsė eilės, ir nieko čia! Roma ne sezono metu turi pliusų! Eikite pro vartus ir vadovaukitės rodyklėmis ir nusileiskite iki vadinamosios Naujoji grota. Jie yra po pagrindine bazilikos nava, senosios Konstantino Didžiojo šventyklos lygyje. Būtent čia palaidoti 147 popiežių kapai (iš 263 valdančiųjų) Šv. Petras, kai kurios „karūnuotos galvos“ ir kardinolai. Tarp jų yra ir viena moteris – Švedijos karalienė Krystyna, kuri atsisakė sosto, atsivertusi į katalikybę.
Jonas Paulius II palaidotas kape, kur kadaise buvo paguldytas Jono XXIII kūnas. Stovime priešais paprastą akmens plokštę su popiežiaus vardu ir gimimo bei mirties datomis. Šalia yra gintaro rožė. Tyla. Mūsų visų akyse ašaroja, o nugarą krečia šiurpuliukai. Niekas mūsų neskubina, neliepia eiti toliau. Galite atsiklaupti ir susimąstyti. Vienu metu prie kapo priartėjo jauna sutuoktinių pora su merginos nuotrauka. Jis prašo apsaugos (du ponai diskretiškai stovi prie turėklų, skiriančių kapą nuo koplyčios) juos paguldyti.diske. Žodžiai rodo, kad vaikas labai serga, ir jie tiki, kad mūsų popiežius jį išgydys. Jaunuoliai verkia, vaiko nuotrauka sekundę guli ant kapo (negalite nieko įrašyti į įrašą)
Gimimo scenos, ištikimos tradicijai
Gerą valandą praleidome urvuose. Žiūrime į gimimo sceną šoninėje koplyčioje. Ji stebina savo tradicija – ėdžiomis, šienu, klūpančiomis trijų karalių figūromis, gipso gyvuliais. Esame pripratę prie kitokių gimimo scenų – su žinute, o čia tradicijos rėkia!
Taip pat atrodo darželis Šv. Petras priešais baziliką. Jis supa gyvą Kalėdų eglutę šalia obelisko. 36 m. Kaligulos atvežtas į Romą, jis daug metų stovėjo ant Vatikano kalvos. Pasak kai kurių legendų, jame buvo pažymėta Šv. Petras. Į aikštę ji buvo perkelta 1586 m. Šalia obelisko esanti eglutė yra bene vienintelė laisvai stovinti eglutė Romoje! Vis dar ieškome vietos, kur buvo pasikėsinta į mūsų popiežių nužudyti – Romos policininkai padeda mums rasti nedidelę plokštę grindinyje…
Vieta buvo pažymėta sniegu
Šią dieną vykstame į Sniego Dievo Motinos baziliką (Santa Maria Maggiore) ir Šv. Petras grandinėse (di San Pietro in Vincoli). Pasak legendos, 352 metais popiežius Liberijus ir romėnas Jonas sapne matė Mergelę Mariją, kuri jiems pasakė, kad toje vietoje, kur vidurvasarį iškrito sniegas, bus pastatyta bažnyčia. 352 m. rugpjūčio 4–5 d. naktį Eskvilino kalnas buvo padengtas sniegu. Popiežius, dalyvaujant Romos žmonėms, nubrėžė būsimos bažnyčios kontūrus.
Sniego Dievo Motinos bazilika yra 86 metrų ilgio. Jo lubas puošė Kristupo Kolumbo atneštas auksas. Po pagrindiniu altoriumi – Jėzaus darželio relikvijos. Galite eiti ten ir melstis.
Mozė su ragais
Netoli nuo čia iki Šv. Petras grandinėse su Mikelandželo išdrožta Mozės statula su ragais. Marmurinė skulptūra yra nebaigto statyti Juliaus II antkapinio paminklo dalis. Jis buvo pastatytas 1513–1516 m. Ji buvo viena iš šešių figūrų, vainikavusių kapą. Iš pradžių antkapinis paminklas su skulptūra turėjo būti pastatytas Šv. Petras Vatikane, pagaliau atsidūrė Eskviline. O kad Mozė turi ragus? Tai šešioliktame amžiuje neteisingo Biblijos vertimo rezultatas ("kai Mozė kalbėjo su Dievu ant Sinajaus kalno, jo veidas buvo raguotas", sako senasis vertimas. Šiandien mes žinome, kad tai buvo apie šviesos spindulius aplink galvą. , kurios kartais įgauna tokią formą). Po altoriumi matome ir šias „pančius“ arba grandines Šv. Petras. Pasak legendos, kažkada buvo dvi atskiros grandinės: viena buvo prirakinta Jeruzalėje, kita – Romoje. Abu atsidūrė Amžinajame mieste ir per stebuklą minios akivaizdoje susiliejo į vieną (ši scenarodo paveikslą ant navos lubų).
Valgome kaštonus, klausomės kalėdinių giesmių
Vakare sėdime ant Ispanijos laiptų (lytis nustojo) ir valgome karštus kaštonus (nors, matyt, valgymas ant laiptų atneša nesėkmę). Laiptai yra 138 laipteliai. Tai vienas ilgiausių ir plačiausių Europoje (antras po Potiomkino laiptų Odesoje). Jie – architektų Francesco de Sanctis ir Alessandro Specchi darbai, baigti 1725 m., vasarą puošiami gėlėmis, o žiemą terasoje įrengiama gimimo scena. Vėlgi, labai tradicinė ėdžia – medinė, su Jėzaus lėle ant šieno ir spalvingomis žvaigždėmis. Iš garsiakalbių skamba kalėdinė giesmė – „Tyli naktis“.
Kūčių vakaras paminkluose
Kūčių vakaro diena saulėta. Puikiai tinka aplankyti Koliziejų ir Romos forumą (galioja vienas bilietas). Pradedame nuo Koliziejaus. Anksčiau jis demonstravo Romos galią, o šiandien kelia pagarbą ir susižavėjimą. Šis nuostabus amfiteatras pradėtas statyti 72 m. po Kr., o baigtas 80 m. Pavadinimas kilęs nuo didžiulės 36 metrų aukščio Nerono (koloso) statulos, kuri stovėjo netoli amfiteatro
Įeiname į vidų. Koliziejus yra ovalus, 527 metrų apimties, 188 metrų ilgio ir 156 metrų pločio statinys, turintis 15 aukštų ir 2,5 hektaro ploto areną. Žiūrovų tarpe buvo per 50 000 sėdimų vietų ir keli tūkstančiai žmonių. Nors šiandien liko nedaug, bet vis tiek daro didelį įspūdį.
Vienoje arenos pusėje yra didelis kryžius. 1744 metais popiežius Benediktas IV pašventino Koliziejų ir paskelbė krikščionių kankinystės vietą. Tačiau kryžių padėjo tik Benediktas XIV, kai Didįjį penktadienį jis čia nuėjo Kryžiaus kelią (nuo tada jis vyksta kasmet, sunku pamiršti 2005 m., kai meldėsi sergantis Jonas Paulius II. savo privačią koplyčią Vatikane, o prie Koliziejaus susirinkusi minia prisijungė prie jo maldoje). Kryžius buvo greitai nuimtas, bet atstatytas 1926 m.
Išeiname iš Koliziejaus keistai nusiteikę. Tai nėra laiminga vieta. Vykstame į Romos forumą – pagrindinį senovės Romos centrą. Gražiai šviečia saulė, 17 laipsnių šilumos! Katės klaidžioja tarp griuvėsių. Žmonių nedaug.
Emocija pakelk balsą …
Vidurnakčio Mišios Vatikane 23 val., išvykstame 21.30 (metro važiuoja iki 22 val.). Minia eilėje, visi važiuoja į Vatikaną. Tai linksma. Daugiakalbė minia greitai užpildo aikštę. Ištraukiame b altą ir raudoną vėliavą. taip pažymime savo teritoriją. Šalia mūsų yra grupė etiopų. Vaikai laksto, ginčijasi, valgo ledus. Suaugusieji dainuoja. Pikniko atmosfera, kur mūsų švenčių rimtumas! Bet spėju… geriau, juk džiaukimės, nes Gelbėtojas gims akimirksniu! Bazilikos vidų galime matyti dideliuose ekranuose. Taip pat greitai prisipildo -išrinktųjų su kvietimais eilė eina aplink aikštę (iš lenkų piligrimų sužinome, kad kvietimai gaunami … Lenkijoje. Matyt, kiekviena bažnyčia gauna po kelis gabalus ir jų parapijos kunigai jais disponuoja! Gaila, kad mes apie tai nežinojo…). At. 11 skamba varpai. Ekranuose pasirodo popiežius. Minia siaučia, mes taip pat mojuojame vėliava ir kažką šaukiame. Staigus judesys, ekranai akimirkai nublanksta. Po kelių minučių viskas grįžta į savo vėžes – prasideda vidurnakčio mišios (tik antrą dieną sužinojome apie popiežiaus puolimą). Masė baigiasi po dviejų valandų.
Naktį žygiuosime per Romą. Mes ne vieni, gatvės pilnos žmonių. Visos kavinės ir barai dirba Venecijos aikštėje, šalia Viktoro Emanuelio II paminklo.
Lenkų palaiminimas
Pirmąją Kalėdų dieną vėl žygiuojame į Vatikaną. Šviečia saulė, 17 laipsnių šilumos Stovime aikštėje, dainuojame lenkiškas kalėdines giesmes, mojuojame vėliavėlėmis. Lenkai artėja, mūsų daugėja. At. 12 valandą bazilikos balkone pasirodo šventasis tėvas. Po Urbi et Orbi (miesto ir pasaulio) palaiminimo Benediktas XVI keliomis kalbomis sveikina susirinkusius aikštėje. Ir staiga išgirstame: „Tebūna pagirtas…“. Mus apima euforija. Mojuojame vėliavomis, šokinėjame, rėkiame. Mes dar netylame, o šalia stovintys ispanai pradeda mojuoti vėliavomis. Ir taip retkarčiais iš kitos aikštės dalies pasigirsta plojimai ir šūksniai. Popiežius dingsta, o minia persikelia į atvirą baziliką. Mes irgi ten žiūrime. Deja, grotos uždarytos. Kaip gerai, kad pirmą dieną nuėjome prie Jono Pauliaus II kapo!
Važiuojam ledų ir į miestą. Palei Tibrą stovi prekystaliai – ten kalėdinis turgus. Stenduose antikvariniai daiktai maišomi su kičiniais suvenyrais.
Einame į Cosmedin Santa Maria bažnyčią apžiūrėti garsiosios Tiesos burnos.
Pakeliui pravažiuojame … Šv. Nikolajus. Apsivilkęs raudoną striukę, su maišu ant nugaros kažkur skuba. Vaizdas kaip iš kosmoso!
Bažnyčios prieškambaryje yra apvalus, apie 175 cm skersmens marmurinis medalionas, vaizduojantis barzdotos dievybės veidą. Turite stovėti eilėje, bet niekas neprieštarauja. Žmogus stovi šalia bareljefo ir ima mokestį už tai, kad įkišo ranką į savo garsiąją burną! Įsimetame, nusifotografuojame ir laikas vakarienei. Renkamės nedidelę užeigą pl. Navona. Ant stalo nukrenta didžiulė pica. Skanus! Plius vynas, kava ir tiramisu. Atostogos Romoje!
Užsukame į Šv. Liudvikas Karalius (San Luigi dei Francesi) pamatyti garsiausio Romos tapytojo – Caravaggio darbus. „Šventojo Mato pašaukimas“, „Šventojo Mato įkvėpimas“ ir „Šv. Mateuszas “, kaip visada, jie mus džiugina. Dar labiau pabrėžia aštrus vaizdų chiaroscuropuiki (tamsi) ekspozicija (paveikslai yra šoninėje koplyčioje ir juos apšvies tik taškiniai halogenai).
Apsilankymas Kopernike
Ieškome Mikalojaus Koperniko statulos už Ispanijos laiptų. Yra! Jis įspraustas į kampą, bet mes randame puikų astronomą. Mikalojaus Kopernikas su broliu Andžejumi atvyko į Romą 1500 m. pavasarį. Jis dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse. Lapkričio 6 dieną jis stebėjo Mėnulio užtemimą, o metų pabaigoje atliko skaičiavimus, kad pasiruoštų stebėti kažkokį neįprastą reiškinį. Astronomo statula stovi Prisikėlimo bažnyčios kieme (via Sebastianello 11). Jis buvo atidengtas 1873 m., minint astronomo 400-ąjį gimtadienį.
ul. Babuino, 165 numeriu, matome labai apgadintą lentą, skirtą J. Słowackiui (poetas čia atvyko 1836 m. vasario 22 d.). Greco kavinėje geriame espresą, šalia čia besilankančių lenkų portretų (Mickevičius, Norwid, Krasiński, Słowacki, Konopnicka, Sienkiewicz, Miłosz).
Grįžtame namo vėlai vakare. Eismas prasideda gatvėse.
Antroji Kalėdų diena italams yra įprasta darbo diena. Taigi vykstame į Paweł Outside the Walls (San Paolo fuori le Mura), Šv. Pauliaus laidojimo vietą
Tai antra pagal dydį bažnyčia Romoje (po Šv. Petro bazilikos). Prieš jį yra kiemas, apsuptas granito kolonada. Figūra šv. Paulius su kardu. Grožimės durimis – Šventaisiais vartais, pagamintais Konstantinopolyje 1070 m., sunaikintais per gaisrą ir rekonstruotais 1967 m. Interjere yra 80 kolonų. Palei viršutinį sienų kraštą yra medalionų juosta su popiežių portretais – iš Šv. Petras po prožektorių nušviesto Benedikto XVI (sakoma, kai nebeliks vietos atvaizdams, pasaulio pabaiga). Šventojo kapas yra po arka pagrindinėje navoje. Jis dengtas 1285 m. stogeliu… Atsiklaupiame prieš kasinėjant rastas grotas. Tokia grotele ankstyvosios krikščionybės laikais buvo įprasta uždengti kankinių kapus
Vakare išvykstame iš Romos. Raktus paliekame ant stalo, užtrenkiame duris. Paskutinis žvilgsnis į mūsų „damus“ ir puikiai apšviestą Koliziejų. Įvažiuojame į metro ir po 1,5 val. esame oro uoste. Dar 3 valandos ir nusileidžiame apsnigtoje Varšuvoje. Čia – 10 laipsnių C. Taksi klausomės kalėdinių giesmių, gatvėse galima pamatyti kalėdinių dekoracijų…