Į klausimą: „Ar pasidarėte ŽIV testą“, lenkės pasipiktinusios atsako: „Kodėl? Aš juk ne prostitutė“. – Moterys Lenkijoje retai tikrinasi dėl ŽIV, nes nemato tokio poreikio. Jie taip pat retai ragina savo partnerius išbandyti. Darome viską, kad tai pasikeistų, nes per 50 proc. viso pasaulio ŽIV užsikrėtusių gyventojų yra moterys, – sako dr. Magdalena Ankiersztejn-Bartczak, Socialinio švietimo fondo, remiančio ŽIV užsikrėtusius žmones ir jų artimuosius, prezidentė.

Galite turėti vyrą ir ŽIV, bet ir vyrą, užsikrėtusį ŽIV

Mes, kaip visuomenė, ŽIV suvokiame lygiai taip pat, kaip… prieš 30 metų, tai yra 1990. Esame įsitikinę, kad tik homoseksualūs vyrai, abiejų lyčių narkomanai ir dirbantys žmonės pasaulyje seniausia profesija, t.y. teikianti seksualines paslaugas. Heteroseksuali, ištekėjusi moteris, užsikrėtusi ŽIV, mums yra tokia pat mita kaip vienaragis.

Tuo, kad jos gali užsikrėsti ŽIV, netiki ir pačios moterys. Konsultacijų ir diagnostikos centruose, kurie atlieka ŽIV tyrimus, jie sudaro apie 30 proc. visų pretendentų. Ir kuo vyresnės moterys, tuo labiau jos įsitikina, kad joms nereikia ŽIV testo.

Nors pagal paskutinę ŽIV ir AIDS epidemiologinę ataskaitą (2022 m. gruodžio 31 d.), kurią pateikė Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas-Nacionalinis higienos institutas, didžiausias ŽIV infekcijos atvejų skaičius buvo susijęs su lenkų amžiaus moterimis. nuo 30 iki 59. Tuo tarpu …

– brandesnės kartos moterys, ypač turinčios ilgalaikius santykius, neišbando nei savęs, nei savo partnerių. Jie aiškina: „Todėl, kad jis toks padorus vaikinas ir niekada manęs neapgaudinėtų“. Jaunos moterys į tai ima žiūrėti kiek kitaip. Ir kuo jie jaunesni, tuo dažniau užmezgę naujus santykius jie prašo savo partnerio pasitikrinti dėl ŽIV. Tai mūsų laikų ženklas. Tiesiog vis rečiau nutinka, kad pirmasis mūsų seksualinis partneris yra ir paskutinis, toks visam gyvenimui, – aiškina dr. Magdalena Ankiersztejn-Bartczak.

ŽIV turėtų būti garsus ne tik gruodžio 1 d.

87 proc moterų Lenkijoje mano, kad ŽIV jų neturi. Nors veiksnių ir situacijų, lemiančių infekciją, sąraše, seksualiniai kontaktai (taip pat ir heteroseksualūs asmenys) vis dar yra pirmoje vietoje. Ir ištikimų partnerių procentas nėra toks didelis.

– nuo ​​ŽIV epidemijos pradžiosLenkijoje, tai yra nuo 1985 m., ŽIV užsikrėtusių žmonių skaičius nuolat auga. 2022 metais pasiekėme naują rekordą. ŽIV infekcija buvo diagnozuota daugiau nei 1 700 lenkų, o 2022 m. apie 1 300, sako dr. Ankiersztejn-Bartczak.

ŽIV ir AIDS sergančių žmonių statistika auga tyliai. Apie ŽIV ir AIDS kalbama taip mažai, lyg su ŽIV kovotume taip, lyg epidemijos nebūtų.

– Kadangi ŽIV ir AIDS mums yra tabu, kaip ir kitos lytiniu keliu plintančios ligos. O apie ŽIV ir AIDS kiek garsiau pasigirsta apie gruodžio 1 d., kai minima Pasaulinė AIDS diena, ir taip neturėtų būti – žmonės neužtikrintus kontaktus palaiko visus metus. Jei norime sustabdyti epidemiją, reikia atitinkamo švietimo ir profilaktikos, o tai negali būti atliekama tyliai“, – sako Ankiersztejn-Bartczak prezidentas.

Galbūt mažai kalbama apie ŽIV ir AIDS, nes …

Užkrėstų ir sergančių žmonių pasirodo itin retai. ŽIV ir AIDS stigma yra tokia stipri, kad ŽIV užsikrėtę žmonės neprisipažįsta nei savo artimiausioje šeimoje, nei darbe.

Lenkai taip pat bijo prašyti savo partnerio atlikti testą, pasitikrinti vyksta į kitus, dažnai labai tolimus miestus, būdami tikri, kad ši informacija jų gyvenamojoje vietoje nebus viešinama.

- Deja, medicinos personalo, pvz., tarp odontologų, diskriminacijos ŽIV ir AIDS sergantiems žmonėms taip pat yra labai gyvas. Dar visai neseniai buvo taip, kad 99 procentai ŽIV užsikrėtusių moterų pagimdė sveiką, seronegatyvų vaiką. ŽIV užsikrėtusių moterų nėštumų, būtent akušeriai į vaiko sveikatos įrašą įrašė informaciją, kad ji užsikrėtusi ŽIV kaip mama. Galite įsivaizduoti, kaip ši nuostata neigiamai paveikė paties vaiko medicininę priežiūrą, – aiškina dr. Magdalena Ankiersztejn-Bartczak.

Nebijok – išbandyk save!

Dr. Magdalenos Ankiersztejn-Bartczak valdomas Socialinio ugdymo fondas nuo pat įkūrimo, t. y. nuo 2002 m., remia ŽIV užsikrėtusius ir AIDS sergančius asmenis bei jų artimuosius. Fondas, vykdydamas projektą „Pozityvios gyvenimo akademija“, rengia seminarus ir teikia teisinę, socialinę, psichologinę ir patikimą informaciją apie ŽIV, AIDS ir kaip su jais gyventi.

– ŽIV užsikrėtę pacientai arba nežino apie virusą, arba gauna jį iš labai nepatikimų š altinių. Informacijos spraga šioje srityje didžiulė, o sužinoję, kad yra užsikrėtę, žmonėms kyla daug klausimų ir problemų. Štai kodėl sukūrėme specialiąnemokamą karštąją liniją - 800 14 14 23 , kuri veikia nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 16:00 iki 20:00 val. vykdantis pareigas -sako Ankiersztejn-Bartczak prezidentas.

Socialinio ugdymo fondas taip pat žinomas dėl daugybės socialinių kampanijų, atpažįstamiausiu Project Test, 10 metų sukurta ir vadovaujama Agatos Stolos, prie kurios prisijungė žinomi žmonės iš daugelio gyvenimo sričių, įskaitant. aktoriai (Magdalena Boczarska, Andrzej Grabowski, Jacekas Kawalecas, Olga Boładź), rašytojai (įskaitant Sylwia Chutnik) ir žiniasklaidos asmenybės (įskaitant Małgorzata Rozenek – Majdan), kad sulaužytų stereotipus apie ŽIV ir AIDS, taip pat paskatintų lenkus atlikti testus.

– tik 10 proc suaugusių lenkų bent kartą gyvenime atliko ŽIV testą. Tarp teigiamų didžiausias procentas yra tie, kuriems infekcija buvo diagnozuota pavėluotai. Paprastai tada, kai išsivysto AIDS. Ir kuo anksčiau virusas bus aptiktas, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė. Štai kodėl mes sakome: nugalėkite savo baimę ir atlikite testą – drąsina daktarė Magdalena Ankiersztejn-Bartczak.

Taip pat skaitykite:

  • ŽIV testas – kur jį nemokamai ir anonimiškai gauti?
  • Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS

Kategorija:

Infekcinės ligos