Turite nusipelnyti ilgo sveiko gyvenimo – dėl to dirbame nuo jaunystės. Raktas į ilgaamžiškumą yra ne tik geri genai, bet ir sveiki įpročiai, kurie pasiteisina antroje gyvenimo pusėje.

Turinys:

  1. Ilgo gyvenimo receptas – rūpinkitės santykiais
  2. Ilgo gyvenimo receptas – galvok pozityviai
  3. Receptas ilgam gyvenimui – sumažink stresą
  4. Ilgo gyvenimo receptas – judėk
  5. Ilgo gyvenimo receptas – maitinkitės sveikai
  6. Ilgo gyvenimo receptas – rūpinkitės savo sveikata

Ilgo gyvenimo receptas – rūpinkitės santykiais

Žmogus yra sociali būtybė – vienišas nuvysta kaip gėlė be vandens. Tai ypač pastebima vyresnio amžiaus žmonėms ir ne tik todėl, kad vieni gyvenantys kasdien netenka praktinės pagalbos. Senjorai, neturintys su kuo pasikalbėti, daug greičiau praranda gebėjimą bendrauti; netekę artimų santykių, jie „pabėga“ ir praranda motyvaciją bet kokiai veiklai, greičiau pasiduoda senatvei ir ligoms.

Dirbame daug anksčiau, kad turėtume už ką ir kam gyventi iki senatvės, pavyzdžiui, rūpindamiesi savo santykiais. Nenuostabu, kad mylinčios poros gyvena ilgiau ir yra sveikesnės nei vienišiai. Be emocinio saugumo ir pilnatvės jausmo, jie gauna naudos iš seksualinio artumo, kuris atgaivina dvasią ir kūną.

Verta palaikyti šeimos ryšius, puoselėti draugystę, užmegzti naujus ryšius su jaunesnių kartų žmonėmis, kuo ilgiau būti profesionaliai aktyviems. Platus žinių tinklas išprovokuoja visokią veiklą, kuri savo ruožtu verčia kūną ir protą mankštintis, išlaikant gerą būklę. Televizorius nepakeis kontakto su gyvu žmogumi!

Ilgo gyvenimo receptas – galvok pozityviai

Senovės Rytų išminčiai pastebėjo, kad mąstymo būdas turi įtakos tam, kas su mumis nutinka. Jokios magijos tame nėra. Nervingumas, nerimas, pyktis, nuolat patiriamas nerimas, blogiausio numatymas – sukelia perteklinę streso hormonų, ypač kortizolio, sekreciją. Tai padidina kraujospūdį, padidina cholesterolio kiekį ir prisideda prie uždegimo.

Blogos emocijos, kurias patiriame kiekvieną dieną, išeikvoja daug energijos, kurią kūnas galėtų panaudoti mūsų labui, o tuo tarpu turi ją panaudoti,atstatyti streso sutrikdytą emocinę ir hormoninę pusiausvyrą.

Kasdienis streso krūvis silpnina savitaisymo mechanizmus, palieka mus ligų grobiu ir pagreitina degeneracinius procesus. Taigi pažvelkime į jūsų mintis ir reakcijas, ugdykime optimistiškesnį požiūrį į gyvenimą.

Receptas ilgam gyvenimui – sumažink stresą

Galite sumažinti nereikalingą stresą planuodami savo dieną taip, kad viską spėtumėte laiku. Nepakliūkime į perfekcionizmo spąstus – nesitikėkime iš savęs daugiau, nei galime padaryti, nes tai kelia įtampą.

Svarbu eiti miegoti ir keltis tuo pačiu paros metu, pasirūpinti darbo ir poilsio balansu. Kiekvieną dieną skirkime šiek tiek laiko tik savo malonumui, poilsiui, meditacijai, sportui ar susitikimui su draugais.

Valgykite reguliariai, suplanuokite juos savo dienos grafike, kad galėtumėte valgyti neskubėdami. Tai leis jums pasisotinti mažiau maisto ir palengvins virškinimą. Nepersivalgykime, pakilkime nuo stalo su mintimi: „Suvalgyčiau dar ką nors“.

Žiūrėkite 8 nuotraukų galerijąAr tu tai žinai…

1/3 gyvenimo trukmę nulemia genai, o kaip dėl kitų? Chromosomų, sudarančių genus, gale yra telomerai, kurie sutrumpėja dalijantis ląstelėms. Tai turi įtakos senėjimo greičiui: vieni žmonės lėčiau trumpina savo telomerus, kiti – greičiau ir gyvena trumpiau.

Tačiau genai dar ne viskas – specialistai mano, kad iki 70% gyvenimo trukmės lemia aplinka ir gyvenimo būdas. Įrodymas? Okinavos, emigravę iš Japonijos ir pradėję gyventi kaip labai išsivysčiusių Vakarų žmonės, mirė daug anksčiau nei jų bendraamžiai namuose. Pasikeitus gyvenimo būdui, juos sunaikino civilizacijos ligos.

Ilgo gyvenimo receptas – judėk

Riedantis akmuo nėra padengtas samanomis. Tą patį galima pasakyti ir apie vyrą. Mes buvome sukurti ne sėdėti prie kompiuterio, o medžioti žvėrieną. Yra priežastis, kodėl mankšta yra sveikos mitybos piramidės pagrindas. Be jo sveikiausias meniu neduos norimo efekto.

Ramybė, kuriai esame pasmerkti šiuolaikinių technologijų, turi būti subalansuota su rekreacine veikla – bent 5 kartus per savaitę po 30 minučių vidutinio intensyvumo treniruotės. Be to, pasinaudojant kiekviena proga paleisti kūną: laiptai vietoj lifto, dviratis vietoj automobilio.

Nauda išmatuojama: lieknos figūros išlaikymas, cholesterolio kiekio mažinimas, osteoporozės, aterosklerozės ir diabeto prevencija, streso mažinimas. Ne mažiau svarbu lavinti savo protą.

Smegenysturite mankštintis kaip raumuo, kad išlaikytumėte savo formą. Iš rutinos išmušanti veikla (pvz., kelionės, kalbos mokymasis, žaidimas šachmatais) apsaugo nuo demencijos, nes lavina atmintį ir koncentraciją.

Ilgo gyvenimo receptas – maitinkitės sveikai

Subalansuoto valgiaraščio proporcijos pateiktos sveikos mitybos piramidėje. Jame daugiausia augalinių produktų, mažiausiai – saldumynų ir riebios mėsos. Keturis ar penkis lengvus patiekalus per dieną reikėtų sudaryti taip, kad produktai, kuriuose gausu tirpių skaidulų (daržovės, vaisiai, nesmulkinti grūdai, riešutai), turėtų pranašumą, kuris greitai ir ilgam pasisotintų, išvengtų užkandžių ir padėtų. atsikratyti cholesterolio pertekliaus. Svarbu valgyti kuo daugiau vietinių ir neperdirbtų produktų, geriausia iš ekologinio ūkininkavimo ir veisimo. Tai užtikrina, kad žinosite, ką valgote.

Iš perdirbtų produktų rinkitės tuos, kurių sudedamųjų dalių sąrašas yra trumpas. Iš valgiaraščio ištrinkite paruoštus patiekalus ir skanėstus, kuriuos daugiausia sudaro cukrus, riebalai ir kvietiniai miltai.

Skaitykite etiketes, pažymėkite „lengvus“ arba „natūralius“ produktus ir venkite tų, kuriuose yra palmių aliejaus, hidrintų augalinių aliejų (didina cholesterolio kiekį), kiaulienos riebalų, mechaniškai atskirtos mėsos (MSM), cukraus ir gliukozės-fruktozės sirupo, taip pat konservantų, dažiklių, skonio stipriklių. Šie priedai, pažymėti simboliu E, yra nekenksmingi mažomis dozėmis, valgomi karts nuo karto, tačiau vartojant reguliariai, gali kauptis organizme ir jį nuodyti.

Ilgo gyvenimo receptas – rūpinkitės savo sveikata

Norint pasiekti ilgaamžiškumą, reikia užkirsti kelią ligoms. Tai įmanoma, kai pažeidimai nustatomi ankstyvoje stadijoje. Esmė nėra priversti savęs ieškoti ligos, bet neignoruoti pavojaus signalų.

Skausmas, dusulys, galvos svaigimas, dažni virškinimo sutrikimai, odos pakitimai – verta atkreipti dėmesį į neįprastus simptomus. Niekas negali mums padėti, nes mes geriausiai pažįstame savo kūną. Taip pat žinome, kokios ligos dažniausiai pasireiškė šeimoje – tai gali rodyti genetinį polinkį sirgti tam tikromis ligomis.

Pokalbį dažniausiai atlieka šeimos gydytojas; verta su juo susitarti, kad nustatytume, kokius tyrimus reikėtų atlikti dažniau. Daugelis ligų progresuoja be jokių simptomų. Jiems nustatyti naudojami profilaktiniai tyrimai

Ypač antroje gyvenimo pusėje reikia reguliariai atlikti pagrindinius tyrimus: kasmet atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, kas 2-3 metus cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, EKG, plaučių rentgenogramą. Gera idėja matuotis kraujospūdį kas kelis mėnesius.

Turėtume apsilankyti pas odontologą bent kartą per metus2-3 metus tikrintis akis ir klausą, o sulaukus 50 metų atlikti kaulų tankio tyrimą (densitometriją). Kasmetinis vizitas pas ginekologą kartu su citologiniu tyrimu ir ultragarsu, taip pat krūtų echoskopija ar mamografija kas 2 metus yra moters savaime suprantamas dalykas. Vyresniems nei 50 metų vyrams PSA turėtų būti ištirtas kartą per metus, o prostatą – ištirti urologas.

Kategorija: