Ligoninės infekcijos yra rimta problema, kurią galima lengvai sumažinti iki minimumo. Prof. Didier Pittet – šveicarų mokslininkas – įrodė, kad tinkama rankų higiena garantuoja infekcijų sumažėjimą bent 50 procentų. Jo ilgametė patirtis yra PSO priimtos programos „Švari priežiūra yra saugesnė priežiūra“, kuri Lenkijoje vadinosi „Rankų higiena yra saugi priežiūra“ pagrindas.

Kaip dažnai ligoninėse atsiranda infekcijos ? Praėjusiais metais apie 8 milijonai pacientų praėjo perLenkijos ligonines . Beveik 7 procentams jų buvimo ten „pasiekė“ papildoma, nenumatyta liga – jie buvo užkrėsti pavojingomis bakterijomis ar virusais.

Vyriausioji sanitarinė inspekcija praneša, kad 70 procentų ligų, įgytų ligoninės aplinkoje, yra susijusios su virškinimo ir kvėpavimo sistemomis, kurios paprastai yra greitai valdomos. Tačiau yra ir infekcijų, kurias sukelia vaistams atsparūs patogenai, pvz., meticilinui atsparus staphylococcus aureus, sutrumpintai MRSA. Tokių infekcijų atvejai dažnai baigiasi tragiškai.

Pasaulio statistikos nerimas: 16 milijonų žmonių kasmet praranda gyvybes dėl hospitalinių infekcijų – daugiau nei dėl maliarijos, tuberkuliozės ir ŽIV kartu paėmus. Net tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip JAV – 200 tūkst. atvejai.

Lengviausias būdas mūsų ligoninėse užsikrėsti Clostridium difficile ir rotavirusu. Pirmoji yra anaerobinė bakterija, sukelianti kolitą. Tai pasireiškia vandeningu viduriavimu ir padidėjusia kūno temperatūra. Infekcija atsiranda per nurijus. Rotavirusai plinta ir veikia panašiai. Jie ypač pavojingi vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, nes jų viduriavimas greitai sukelia gyvybei pavojingą dehidrataciją.

Nepriklausomai nuo patogeninių mikroorganizmų tipo, žinoma, kad ligoninės aplinkoje besivystančios padermės dažniau mutuoja ir yra atsparesnės gydymui. Taip pat svarbu, kad jomis užsikrėstų susilpnėjusio imuniteto žmonės, kurie nėra visiškai sveiki, nes guli į ligoninę, jiems sunkiau kovoti su infekcija. Problema rimta ir ją galima nesunkiai sumažinti. Prof. Didier Pittet – Šveicarijos mokslininkas – įrodė, kad tinkama rankų higiena garantuoja sumažinimąinfekcijų ne mažiau kaip 50 proc. Jo ilgametė patirtis yra PSO priimtos programos „Švari priežiūra yra saugesnė priežiūra“, kuri Lenkijoje vadinosi „Rankų higiena yra saugi priežiūra“ pagrindas. Patikrinome, kaip modernios kovos su hospitalinėmis infekcijomis idėją ir strategiją paaiškina jos kūrėjas – prof. Didier Pittet.

Pasak ekspertoprof. Didier Pittet, atogrąžų medicinos, epidemiologijos ir visuomenės sveikatos ekspertas

Profesorius Pittet yra 1-osios tarptautinės infekcijų prevencijos ir kontrolės konferencijos (ICPIC) pirmininkas, „Ženevos rankų higienos modelio“, kuris sumažino hospitalinių infekcijų skaičių 50 procentų, autorius. PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) pavedimu vadovauja kovos su ligoninių infekcijomis programai „Rankų higiena – saugi priežiūra“, kurios prielaidos įgyvendinamos 170 pasaulio šalių. Lenkija prie jos prisijungė 2013 m. gegužę. Balandžio pabaigoje prof. Pittet lankėsi Lenkijoje.

  • Ar tiesa, kad 30 sekundžių gali išgelbėti gyvybes?

Prof. Didier Pittet: Tiesą sakant: dezinfekuoti rankas alkoholio pagrindu pagamintu preparatu ir sunaikinti kenksmingus mikrobus užtrunka tik 30 sekundžių. Vykdydami
programą, skirtą kovai su hospitalinėmis infekcijomis, sukūrėme keletą veiksmų, kad pakeistume sąmoningumą ir požiūrį.

  • Kas yra programa?

D.P .: „Rankų higiena yra saugi priežiūra“ yra daugialypė strategija, kurią visų pirma sudaro alkoholio turinčių rankų dezinfekavimo priemonių naudojimas ligoninėse, o ne rankų plovimas muilu ir vandeniu – tai labai veiksminga kovoje prieš daugumą patogenų. Tai taip pat apima sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą ir švietimą, jų praktikos stebėjimą ir grįžtamąjį ryšį, įvairių priminimų pateikimą darbo vietoje.

  • Kada reikia dezinfekuoti rankas?

D.P .: Sukūrėme 5 žingsnių taisyklę, kuri padės greitai įsisavinti šį aspektą. Jame rodomi svarbiausi momentai, kai perduodami kenksmingi mikroorganizmai. Rankos turi būti dezinfekuojamos prieš kontaktą su pacientu, prieš aseptinę procedūrą, po sąlyčio su kūno skysčiais, po kontakto su pacientu ir po kontakto su paciento aplinka.

  • Tai paprastos taisyklės, kodėl taip sunku jas įgyvendinti?

D.P .: Paprasti sprendimai paprastai yra geriausi. Alkoholinių preparatų vartojimo efektyvumo tyrimai, kuriuos iš pradžių atlikome Ženevoje, aiškiai rodo, kad jie padeda sumažinti infekcijų skaičių iki 50 procentų. Tačiau problema slypi ne dėl to, kad neįmanoma įgyvendinti kitokio rankų higienos stiliaus nei buvo iki šiol. Problema yra atsparumaspokyčiai, kurie turi įtakos ir medicinos tarnybai. Neužtenka žmonėms pasakyti, ką daryti. Svarbu sukurti nuoseklų požiūrį į rankų higieną. Jums reikia labai motyvuotų žmonių, tokių advokatų.

Svarbu

Liūdna 30 procentų

2015 metų gegužę praėjo dveji metai nuo PSO programos „Rankų higiena iki saugios priežiūros“ įvedimo Lenkijoje. Prie jos prisijungė 93 ligoninės (iš maždaug 800 esamų), tačiau tik 30 procentų buvo įgyvendinusios visas programos nuostatas ir taip pagerino rankų higienos laikymąsi. Šiose įstaigose atlikti įsivertinimo protokolai rodo, kad jos geriausiai rūpinasi slaugytojų rankų higiena, o gydytojai tai atlieka taip pat rūpestingai kaip ir slaugytojų.

  • Tačiau gydytojai ir slaugytojai skundžiasi, kad nespėja dažniau plautis rankų …

D.P .: Šis reikalas turėtų būti labai aiškus. Anksčiau, kai plaudavome rankas su muilu ir vandeniu, laiko tikrai trūkdavo. Šiandien, kai pasitikime modernia dezinfekcija, rankas paruošti darbui užtrunka kelias sekundes.

  • Ką daryti, kad padėtis pagerėtų?

D.P .: Aš už tai, kad pradėčiau stebėti taikomą praktiką. Tai leis sveikatos priežiūros specialistams gauti informaciją iš savo įstaigos. Ši informacija taip pat turėtų būti prieinama pacientams. Jie yra strategijos esmė. Jie turėtų būti mūsų partneriai, padėti sveikatos priežiūros darbuotojams pagerinti savo elgesį, pvz., priminti jiems dezinfekuoti.

  • Kokius rankų dezinfekavimo produktus geriausia naudoti?

D.P .: Rankų higienos gaminiuose turi būti bent 80–85 procentai etanolio arba 70–75 procentai izopropanolio. Tačiau svarbiausia, kad jis atitiktų visus standartus.

Svarbu

Muilas, vanduo, alkoholis

Daugumoje Lenkijos, o taip pat ir pasaulio ligoninių muilas ir vanduo yra pagrindinė medicinos personalo rankų higienos priemonė. Bėda ta, kad kiekvieną kartą oda – oda kontaktuojant su ligoniu rankas reikia dezinfekuoti, o tradicinis metodas pirmiausia pašalina fizinius nešvarumus, nesunaikina ligų sukėlėjų. Tai užima daug daugiau laiko ir reikalauja prieigos prie praustuvo. Alkoholio preparatas šių trūkumų neturi. Pagal tvarką įtrintas į rankas naikina net pavojingiausius mikroorganizmus, užima mažai vietos, telpa į prijuostės kišenes, o dozatorių su juo galima montuoti prie bet kurios ligoninės lovos. Dezinfekavimo laikas taip pat svarbus – tai užtrunka tik 30 sekundžių! Be to, tyrimai parodė, kad alkoholis nesukelia mikroorganizmų atsparumo, t. y. jie negali pakeisti savo struktūros gindamiesi nuo.jo veikimas.

  • Alkoholis nesusidoros su Clostridium difficile …

D.P .: Nėra rankų higienos produkto, galinčio pašalinti Clostridium difficile sporas. Šiuo atveju alkoholis nėra pats geriausias preparatas, tačiau nėra tokio poveikio produkto, kurį būtų galima naudoti ant rankų. Chloras yra veiksmingas, bet tik tokiomis koncentracijomis, kurias galima tepti ant paviršių, o ne ant rankų. Todėl kovojant su Clostridium difficile reikia laikytis tinkamų praktikų: reikiamu metu užsimauti ir nusimauti pirštines, valyti ir nusiplauti rankas, įtrinti dezinfekavimo priemone. Čia, Ženevoje, mums pavyko visiškai suvaldyti Clostridium difficile. Taip yra ne tik dėl rankų dezinfekcijos, bet visų pirma dėl to, kad kiekvienas pacientas griežtai laikosi infekcijų kontrolės strategijų. Taip pat faktas, kad publikacijose, kuriose nurodomas užsikrėtimo Clostridium difficile dažnio sumažėjimas, pabrėžiama, kad tai lemia dažnesnis rankų plovimas muilu ir vandeniu bei alkoholiu.

  • Ligoninės infekcijos dažnai reikalauja antibiotikų. O tai, savo ruožtu, prisideda prie progresuojančio daugelio vaistų atsparumo – rimtos šiuolaikinės medicinos problemos.

D.P .: Tai tiesa. Kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms strategija susideda iš dviejų veiksnių. Pirmoji – netinkamas antibiotikų vartojimas žmonėms ir gyvūnams. Antrasis – kryžminė tarša, patogeno perdavimas iš žmogaus žmogui. Reikia sumažinti antimikrobinių medžiagų skyrimą ir dėti daugiau pastangų, kad būtų išvengta kryžminio pacientų, aplinkos ir sveikatos priežiūros specialistų užteršimo bakterijomis. Kai naudojami šie du elementai, atsparumas antibiotikams neabejotinai gali būti sumažintas ir kontroliuojamas.

Privalai tai padaryti
  • Eidami į ligoninę atsiminkite šiuos patarimus. Jų dėka galite išvengti užteršimo pavojingais patogenais.
  • Šalia vonios rankšluosčio į maišelį įdėkite 2 ar 3 nedidelius rankšluosčius. Nenaudokite vieno iš jų ilgiau nei 2 dienas. Po to jį reikia nuplauti ir išvirti.
  • Pasivaikščiojimui ligoninėje rinkitės batus, kuriuos išmetę tikrai nepasigailėsite, nes į namus jų geriau nenešti.
  • Pasiimkite su savimi baktericidinį rankų ploviklį be vandens (galite nusipirkti bet kurioje vaistinėje ar vaistinėje). Jis pravers, kai sunku prieiti prie praustuvo, pvz., po operacijos.
  • Odekolonas arba spiritas taip pat gali gerai dezinfekuoti.
  • Dažnai plaukite rankas – geriausia ir alkoholio turinčiu preparatu – ne tik po naudojimotualete arba prieš valgį. Atlikite tai atsargiai, nepamiršdami tarpų tarp pirštų ir virš riešų.
  • Nevaikščiokite basomis ant ligoninės grindų, nelieskite medicininės įrangos.
  • Grįžę iš ligoninės išskalbkite visus ten dėvimus drabužius, išvirkite medvilninius apatinius ir rankšluosčius.
  • Atkreipkite dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai nusiplauna (dezinfekuoja) rankas prieš kiekvieną kontaktą su pacientu. Jei taip nėra, atkreipkite į juos dėmesį. Jūs turite teisę tai padaryti, nes rizikuojate jūsų sveikata!

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Infekcinės ligos