Reguliarios treniruotės vienodai veikia kūną ir psichiką. Kiekvienos bent 30 minučių trunkančios pastangos padidina endorfinų – hormonų, atsakingų už gerą savijautą, pasitenkinimą savimi ir teigiamą požiūrį į gyvenimą – gamybą. Jei kasdien jaučiatės prislėgtas, įtemptas ir nepasitikite savimi – pradėkite mankštintis!

Pradėdami treniruotes dažnai nesusimąstome, kad fiziniai pratimai ne tik teigiamai veikia figūros išvaizdą, bet ir daro įtaką mūsų savijautai. Mankšta organizme inicijuoja daugybę procesų, padedančių palaikyti gerą psichinę būklę: prisotina smegenis deguonimi, mažina įtampą, gerina kraujotaką. Štai kodėl po treniruočių jaučiame gerai praleistą laiką ir, nepaisant nuovargio, motyvacijos atlikti kasdienes pareigas netrūksta.

Sužinokite, kaip fizinis lavinimas padeda kovoti su stresu, nuovargiu ir neigiamomis emocijomis.

Pratimai daro jus laimingus

Bet koks pratimas, trunkantis mažiausiai 30 minučių, skatina endorfinų gamybą. Tai endogeniniai hormonai, t.y. organizmo gaminami hormonai, sukeliantys laimės, pasitenkinimo ir euforijos jausmą. Įrodyta, kad jie veikia tuos pačius smegenų receptorius kaip ir iš išorės tiekiamos sintetinės medžiagos, pavyzdžiui, morfinas. Todėl endorfinai yra natūralus vaistas, gerinantis nuotaiką ir mažinantis skausmo pojūčius.

Endorfino "padidėjimo" simptomai pirmiausia gali būti pastebėti ilgų distancijų bėgikams. Jis netgi turi pavadinimą – bėgiko euforija. Tokia būsena ne tik maloni, bet ir leidžia įveikti žudančius atstumus iki 100 km. Be endorfinų ir jų analgezinio poveikio tokios ypatingos pastangos nebūtų įmanomos.

Pratimai mažina stresą ir neigiamas emocijas

Dėl gyvenimo tempo beveik visi mes kasdien patiriame stresą. Galima su tuo gyventi, bet anksčiau ar vėliau tai pasireikš nemiga ar nekontroliuojamais agresijos priepuoliais. Pratimai yra veiksmingas būdas kovoti su neigiamu streso poveikiu. Priklausomai nuo mūsų temperamento ir temperamento, gali padėti dinamiški arba raminamieji pratimai. Kai kurie žmonės tikrai geriau jausis po jėgos treniruočių, bėgimo arkikboksas, leidžiantis tikrai pavargti ir taip paleisti susikaupusį pyktį. Kitiems efektyvesnis bus ramus jogos ar pilateso užsiėmimas, kurio metu galėsite atsipalaiduoti, nusiraminti ir atgauti vidinę pusiausvyrą.

Pratimai leidžia pailsėti

Laisvalaikį leisdami gulėdami ant sofos nesuteikiame savo kūnui galimybės atgauti jėgų. Ypač jei kasdien dirbame prie stalo ir judame labai mažai. Tuomet geriausia poilsio forma yra… sportas. Paradoksalu, bet mankšta pašalina nuovargį ir prideda energijos. Taip yra todėl, kad mankšta skatina kraujotaką, o geresnė cirkuliacija reiškia, kad daugiau deguonies pasiekia visas kūno ląsteles. Dėl to smegenys, raumenys ir vidaus organai dirba efektyviau ir nesijaučiame pavargę.

Geriausia aktyvaus poilsio forma – saikingi kardio pratimai: šiaurietiškas ėjimas, ėjimas, važiavimas dviračiu, kroso treniruoklis. Jie neperkrauna raumenų ir tuo pačiu padidina bendrą kūno ištvermę.

Reguliarus mokymas didina savigarbą

Aukštesnė savigarba teigiamai veikia požiūrį į pasaulį ir kitus žmones. Nesutikimas su savimi dažnai yra daugelio psichologinių problemų priežastis: depresija, nerimas, miego sutrikimai ir valgymo sutrikimai. Tai savo ruožtu verčia mus dar labiau nemėgti savęs. Reguliarus mokymas gali padėti nutraukti užburtą ratą ir pozityviau pažvelgti į realybę. Jau pats faktas, kad stengiamės pakeisti savo išvaizdą ir ką nors padaryti, gaivina. Stebėdami, kaip keičiasi mūsų kūnas ir sistemingai mažėja svoris, mus motyvuoja dirbti dar daugiau.

Kol esame motyvuoti sportuoti, galutinis treniruočių efektas gali kartą ir visiems laikams išgydyti nuo mūsų kompleksų ir priversti patikėti savimi.

Kategorija:

Pratimų ABC