Ir visa tai k altas dėl koronaviruso ir jo sukeltos grėsmės. Daugelis žmonių gali tapti paranojiški dėl streso, nesaugumo ir grėsmės jausmo.
Netikėto netikrumo laikais, pavyzdžiui, staiga prasidėjus pasaulinei pandemijai, žmonės gali būti labiau linkę į paranoją, teigia Jeilio universiteto mokslininkai naujame tyrime, paskelbtame žurnale eLife.
„Kai mūsų pasaulis netikėtai pasikeičia, norime ką nors k altinti dėl šio kintamumo, jį suprasti ir galbūt neutralizuoti“, – sakė psichiatrijos profesorius ir vienas iš tyrimo autorių Philipas Corlettas iš Jeilio.
Kas yra paranoja?
Paranoja yra pagrindinis sunkios psichinės ligos, kuriai būdingas įsitikinimas, kad kiti žmonės turi piktų ketinimų, simptomas. Tačiau ji taip pat įvairiu laipsniu pasireiškia bendroje populiacijoje. Pavyzdžiui, ankstesniame tyrime nustatyta, kad 20 % gyventojų manė, kad žmonės tam tikru praėjusių metų momentu buvo prieš juos, o net 8 % respondentų atsakė, kad kiti žmonės aktyviai norėjo juos įskaudinti.
Plačiau: PARANOJA – paranojos simptomai. Kaip atpažinti paranoją?
Egzistuoja teorija, kad paranoja kyla dėl nesugebėjimo tiksliai įvertinti socialinės rizikos. Tačiau tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad paranoja yra įsišaknijusi į elementaresnį mokymosi mechanizmą, kurį sukelia nesaugumas, net jei nėra socialinės rizikos.
Savikontrolė
Atlikdami daugybę eksperimentų, jie paprašė įvairaus laipsnio paranojos subjektų žaisti kortų žaidimą, kuriame buvo slapta keičiamos geriausios sėkmės galimybės. Žmonės, turintys mažai ar visai be paranojos, labai lėtai manė, kad geriausias pasirinkimas pasikeitė. Tačiau paranojiški žmonės tikėjosi dar didesnio žaidimo nepastovumo. Jie įnoringai pakeitė savo pasirinkimą – net ir laimėję. Tada mokslininkai padidino netikrumą, pakeisdami tikimybę laimėti žaidimo viduryje, neinformuodami dalyvių. Šis staigus pokytis privertė net ir silpną paranoją turinčius žmones elgtis kaip paranoja sergančius žmones ir mažiau mokytis iš savo pasirinkimų pasekmių.
Atlikdamos susijusį eksperimentą, Jeilio mokslininkės Jane Taylor ir Stephanie Groman išmokė žiurkes, palyginti antisocialias rūšis, atlikti panašią užduotį, kurią atliekant pasikeitė geriausi sėkmės pasirinkimai. Žiurkės, kurios buvo sušvirkštosmetamfetaminas, kuris, kaip žinoma, sukelia paranoją žmonėms, veikė kaip paranojiški žmonės. Jie taip pat tikėjosi didelio nepastovumo ir labiau pasitikėjo savo lūkesčiais nei mokymusi iš užduoties.
Tada buvo pritaikytas matematinis modelis, kad būtų galima palyginti žiurkių ir žmonių pasirinkimus, kai atlieka panašias užduotis. Tyrėjai išsiaiškino, kad metamfetaminą gavusių žiurkių rezultatai buvo panašūs į žmonių, sergančių paranoja, rezultatus.
– Tikimės, kad šis darbas palengvins mechanišką paranojos paaiškinimą – tai pirmasis žingsnis kuriant naujus gydymo būdus, nukreiptus į šiuos pagrindinius mechanizmus, sakė Corlett.