PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Dominika Wilk

Probiotikai pastaruoju metu itin išpopuliarėjo. Todėl susidaro įspūdis, kad jie yra vaistas nuo visko, o bet koks atsitiktinis probiotikas iš vaistinės gydo taip pat gerai, kaip ir kiti tokio tipo vaistai. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Ką turėtumėte žinoti apie probiotikus?

Pastaruoju metu apie probiotikus kilo daug mitų. Ar probiotikas iš tikrųjų gydo būklę, priklauso nuo padermės tipo, priedo kokybės ir nuo to, ar jis buvo kliniškai išbandytas. Kodėl negalite patikėti kiekvienu apreiškimu apie probiotikus? Kodėl silosas neturi tų pačių gydomųjų savybių, kaip įprasta manyti? Sužinokite apie labiausiai paplitusius mitus apie probiotikus.

Marinuoti agurkai yra probiotikai – MITAS

Nors raugintos daržovės yra labai sveikos ir jose yra vertingų bakterijų padermių, kurios gali palaikyti mūsų žarnyno sveikatą, medicinos pasaulyje jos nelaikomos probiotikais.

Ir taip yra todėl, kad nebuvo atliktas jų veiksmingumo tyrimas. Sunku rasti tokius tyrimus, kai fermentacija ir jos vykdymo sąlygos yra kintamos (ypač jei ji atliekama namuose), o tai turi įtakos tiek bakterijų rūšiai, tiek kiekiui silose. Valgydami silosą negalime būti tikri dėl gauto „gydomojo“ efekto.

Kodėl siloso negalima vadinti probiotikais? Nes probiotikai yra tokie papildai ir priemonės, kuriose yra bakterijų padermių, įrodytų klinikiniais tyrimais. Tai reiškia, kad turi būti įrodymų apie jų veiksmingumą – o silosui tokių įrodymų nėra. Be to, probiotikas yra produktas, kuriame pasirinktos bakterijų padermės neprieštarauja viena kitai.

Ar silose taip yra – nežinome. Be to, į probiotiką patalpintų bakterijų padermių kiekis ir kokybė turi būti žinomi ir tiksliai aprašyti ant pakuotės, o tai neįmanoma naudojant silosą.

Probiotinis agentas turi būti atsparus patekimui per rūgštines skrandžio sultis į žarnyną, kur jis turi veikti. Jis negali būti toksiškas ir turėti šalutinį poveikį. Silosai neatitinka minėtų reikalavimų, todėl negalime jų vadinti probiotikais

Probiotikai nuo žarnyno negalavimųvisada nurodomi - MITAS

Nors probiotikai padeda nuo daugelio žarnyno negalavimų, pvz., viduriavimo, žarnyno barjero sandarinimo, yra ligų, kai probiotiko skyrimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Vienas iš jų yra SIBO, t. y. per didelis bakterinės floros augimas, kurį sudaro per didelis žarnyno bakterijų dauginimasis plonojoje žarnoje.

Storojoje žarnoje turime daugiausiai žarnyno bakterijų. Ten jie naudojami maisto likučiams skaidyti, vertingiems vitaminams gaminti arba sviesto rūgščiai gaminti. Turime šiek tiek ir plonojoje žarnoje, bet tikrai mažiau nei storojoje žarnoje.

Tačiau kartais dėl įvairių sutrikimų, pvz., sergant virusine infekcija, po gydymo antibiotikais arba esant klubinės žarnos vožtuvo defektui, gali sutrikti mikrobiomo sudėtis ir atsirasti kai kurių bakterijų. iš storosios žarnos gali nusėsti plonojoje žarnoje.

Tai sukels negalavimus, tokius kaip vidurių pūtimas, dujų perteklius, pilvo skausmas. Tokie negalavimai gali paskatinti mus siekti probiotiko. Tačiau mes neturėtume to daryti. Bet kokiu atveju mes neturime to siekti nepasitarę su gydytoju.

Dauguma bakterijų padermių gali sustiprinti simptomus ir padidinti dujų kiekį. Ypač tai gali nutikti pamaitinus Lactobacillus padermę.

Naudojant SIBO, vienintelės saugios padermės yra:

  • Sacharomycces Boluardi
  • ir atskiros bifidobakterijų padermės.

Tačiau jų tolerancija yra individualus dalykas. Pasitaiko, kad net viena Bifidobakterijų padermė gali padidinti vidurių pūtimą.

Dėl šios priežasties, prieš vartojant probiotiką, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris arba nukreips mus į gydymą, kurio tikslas – atsikratyti bakterijų pertekliaus, ir tada pasiūlys probiotiką, arba parinks mums tinkamą padermę. negalavimai.

Bet koks probiotikas tinka viduriavimui – MITAS

Vien todėl, kad probiotikai paprastai rekomenduojami viduriuojant, dar nereiškia, kad kiekviena probiotikų atmaina turės raminantį poveikį mūsų žarnynui. Yra probiotikų, kurie naudojami tik esant vidurių užkietėjimui, ir tų, kurie slopina pernelyg didelę žarnyno perist altiką.

Padermė, vadinama Lactobacillus rhamnosus GG ATCC 53 103 (LGG), puikiai tinka virusinėms infekcijoms ir kartu su viduriavimu. Pakartotiniai tyrimai įrodo, kad ši LGG atmaina labai gerai veikia sergant ūminiu infekciniu vaikų viduriavimu, taip pat vadinamuoju keliautojų viduriavimu.

L. reuteri Protectis DSM 17938 padermė taip pat tinka viduriavimui. Kitos padermėstačiau jie gali neveikti taip gerai ir netgi pakenkti normaliam žarnyno funkcionavimui.

Tai, kad ne visi probiotikai vienodai gerai veikia viduriuojant, įrodo lyginamasis Canni ir kt. tyrimas, kuris ištyrė 500 vaikų nuo 3 mėnesių iki 3 metų amžiaus. Dėl infekcinio viduriavimo vaikams buvo duota įvairių padermių probiotinių bakterijų.

Todėl vaikai gavo:

  • Lactobacilus rhamnosus GG,
  • Bacillus clausii,
  • Sacharomycces Boluardii,
  • Enteroccocus faecium,

taip pat mišinys:

  • Lactobaclus acidophilus,
  • Bifidobacterium bifidum,
  • Streptoccosus thermophilus,
  • Lactobacilus delbrueckii var. Bulgaricus.

Kontrolinė grupė gavo tik geriamąjį rehidratacijos skystį. Tyrimas parodė, kad LGG padermė veikė geriausiai, todėl viduriavimo trukmė sumažėjo 32 valandomis, palyginti su kontroline grupe. Vaikams pagerėjo išmatų kokybė ir sumažėjo tuštinimosi dažnis.

Panašūs rezultatai gauti ir vartojant probiotikų mišinį. Kita vertus, Sacharomycces Boluradii padermė, taip pat Enterococus faecium ir Bacillus clausii nesutrumpino viduriavimo ir nesumažino kitų susijusių negalavimų, o juos vartojusių vaikų organizmai elgėsi panašiai kaip kontrolinės grupės mažylių.

Šio tipo tyrimai įrodo, kad ne kiekviena probiotikų atmaina gali veikti vienodai stipriai viduriavimo atveju.

Probiotikai turėtų būti parenkami remiantis išmatų tyrimu – MITAS

Mūsų žarnyne aptinkamų bakterijų kintamumas yra toks didelis, kad sunku daryti išvadą, remiantis vienos dienos tyrimu dėl esamo žarnyno bakterijų trūkumo ar pertekliaus bendrame kontekste.

Išmatų tyrimas prasmingas, kai galima nustatyti jose esančias patogenines bakterijas, kurias reikėtų greitai pasišalinti iš mūsų organizmo, nes jos kels grėsmę mūsų sveikatai (geras pavyzdys yra Clostridium Difficile, sukeliantis nuolatinį viduriavimą, grėsmingą juo užsikrėtusio asmens dehidratacija ir netinkama mityba).

Žarnyno mikrobiotos įvairovės nustatymas pagal išmatų mėginį nerekomenduojamas dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, mikrobiotos sudėtis gali keistis kiekvieną dieną dėl, pavyzdžiui, patiriamo streso ar suvartoto maisto. Tada suderinsime probiotiką su mūsų mikrobiotos rezultatais, gautais prieš 7 dienas (ir per tą laiką jis galėjo pasikeisti).

Be to, mokslas dar nepasiekė tiek, kad jį būtų galima apibrėžtivisų rūšių bakterijų, kurios gyvena mumyse. Dauguma rūšių mokslininkams vis dar yra didžiulė paslaptis, todėl rinktis probiotiką remiantis išmatų tyrimu nėra gera idėja.

Probiotikai visam laikui pakeičia mūsų žarnyno mikrobiomo sudėtį – MITAS

Daugelis žmonių mano, kad tai pagerins jų žarnyno mikrobiotą tuo momentu, kai jie vartoja probiotikus. Jie tiki, kad probiotiko paimtos bakterijų padermės visam laikui apgyvendins jų žarnyną ir taip pakeis jų mikrobiomo sudėtį į palankią. Tačiau taip neatsitiks, nes probiotiko bakterijos žarnyne nepasilieka visam laikui, o ten būna tik tam tikrą laiką.

Tačiau tuo laikotarpiu, kai jie praeina per žarnyną, jie gali daryti jiems teigiamą poveikį, pvz. pavyzdžiui, konkuruojant su „blogosiomis bakterijomis“ dėl maisto, o tai sumažina kenksmingų bakterijų skaičių. Jie taip pat slopina kenksmingų junginių sintezę ir palengvina jų išsiskyrimą. Vien dėl šio veiksmo pagerėja žarnyno būklė.

Kategorija:

Ką valgai