Stresas – šiandien jį nuolat patiriame. Kartais tai mobilizuoja, tačiau kai įtampos būsena trunka ilgai, tai neigiamai veikia mūsų sveikatą. Lėtinio streso pasekmės apima imuninės sistemos susilpnėjimas, daugelio autoimuninių ligų simptomų paūmėjimas, diabetas. Kokios yra streso priežastys ir pasekmės bei kaip jį įveikti?

Kas yra stresas ir iš kur jis kyla?

Stresas– jo poveikį jaučiame beveik visi. Nors dėl civilizacijos pažangos gyvename ilgiau ir patogiau, už tai taip pat brangiai mokame.

Jaučiamės vis labiau vieniši, pasimetę. Esame užsiėmę, pervargę konkurencijos, slegiami pareigų pertekliaus darbe. Dėl daugybės mus supančių stresorių neįmanoma nuo jų pabėgti.

Tuo tarpu net gerasstresas , jei jis trunka per ilgai arba atsiranda per dažnai, gali būti žalingas. Todėl turime užfiksuoti momentą, kai stresas pradeda veikti prieš mus.

Stresas: priežastys

Streso priežasčių gali būti daug. Ir jie ne visada turi būti neigiami. Mes patiriame stresą dėl sunkių santykių su viršininku ar kolegomis, taip pat dėl ​​mūsų pačių vestuvių, kurios yra labai lauktas įvykis.

Gali sukelti stresą kraustytis, imti paskolą, pakeisti gyvenamąją vietą ar vaikui mokyklą, bet ir atsiimti svarbų prizą ar… atostogas. Pasiruošimas tam: nakvynės ar transporto priemonės radimas taip pat sukelia stresą.

Buvo net dviejų psichiatrų – Thomaso Holmso ir Richardo Rahe – sukurta streso skalėGydytojai apklausė 5000 pacientų ir pateikė jiems 43 įvykių sąrašą, kurį jie pavadino gyvenimu. Keisti vienetus (LCU ).

Kiekvienas iš šių įvykių turėjo skirtingą streso „svorį“ – kuo daugiau streso, tuo didesnis jo svoris. Pacientų buvo paprašyta nurodyti, kuris iš šių 43 įvykių įvyko jų gyvenime. Kuo daugiau įvykių, ypač didelio sunkumo, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus susirgs.

Labiausiai įtempti įvykiai pagal Holmsą ir Rahę

Anot Holmso ir Rahe, labiausiai stresą keliantys įvykiai gyvenime yra (sudėtingiausio streso tvarka):

  • sutuoktinio mirtis
  • skyrybos
  • atskyrimas
  • kalėjimo laikas
  • artimo šeimos nario mirtis
  • patirti kūno sužalojimai,liga
  • vestuvės
  • atleidimas
  • susitaikymas su vyru / žmona
  • išėjimas į pensiją
Svarbu

Darbas yra vienas dažniausių stresą sukeliančių veiksnių

  • Net 44% prancūzų respondentų teigia, kad labiausiai įtemptas kasdienio gyvenimo elementas yra kelionės į darbą ir atgal
  • Kas 10 britų kenčia nuo lėtinio darbo streso.
  • Labiausiai įtempti darbai ES šalyse yra tvarkingi: mokytojas, medicinos sesuo, žurnalistas ir laidų vedėjas, socialinis darbuotojas, transporto darbuotojas, policininkas, kalėjimo sargas
  • Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, pirmadieniais dirbantys žmonės dažniausiai ištinka širdies priepuoliai.
  • Grėsmė netekti darbo yra viena iš pagrindinių streso priežasčių ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje bei Suomijoje, kur nedarbas daug mažesnis nei pas mus

Stresas: simptomai

Neignoruokite pirmųjų streso simptomų. Kiekvienas į stresą reaguoja skirtingai. Vieni turi problemų su skrandžiu, kitiems padažnėja širdies plakimas, kamuoja nemiga, pablogėja atmintis. Streso pradininkai gali būti apetito stoka ar alkis, dirglumas ar vangumas. Mums pakaitomis karšta arba š alta, pablogėja nuotaika, galime jausti nerimą.

Tokių signalų nereikėtų nuvertinti. Tuo labiau, kad šiame etape dar galime sau padėti. Nelaukime, kol stresas sugadins kūną. Mokslininkai perspėja, kad anksčiau ar vėliau už ilgalaikį stresą teks susimokėti. Ir jo poveikis gali pasireikšti net po kelerių metų.

Lėtinio streso simptomai

Lėtinio streso simptomai yra:

  • širdies ir kraujotakos sistemos ligos,
  • galvos skausmai – taip pat lėtiniai,
  • nugaros skausmas,
  • diabetas,
  • osteoporozė,
  • virškinimo problemos,
  • skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos,
  • mėnesinio ciklo sutrikimas moterims,
  • nutukimas
  • odos problemos,
  • plaukų slinkimas.

Pažiūrėkite, kaip stresas veikia kūną!

Stresas: poveikis

Stresas silpnina imuninę sistemą

Mokslininkai teigia, kad net 80 % su stresu susijusių ligų yra nusilpusios imuninės sistemos pasekmė. Kadangi veikiant kortizoliui, kuris beveik nuolat gaminasi esant lėtiniam stresui, sumažėja b altųjų kraujo kūnelių skaičius ir sumažėja organizmo gebėjimas gaminti antikūnus.

Štai kodėl žmonės, turintys problemų darbe, santuokoje ar prižiūrintys lovoje gulinčius artimuosius, dažniau kenčia nuo įvairių infekcijų, tiek virusinių,taip pat bakterijų ir mikozių, ir jos blogiau reaguoja į vakcinas.

Vis daugiau tyrimų taip pat rodo, kad stresą patiriantys žmonės labiau linkę susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. Švedų mokslininkai nustatė, kad stresas taip pat gali padidinti krūties vėžio riziką.

Lėtinis stresas taip pat dažnai sukelia arba pablogina autoimuninių ligų simptomus, pvz., Hašimoto, Greivso, reumatoidinio artrito (RA), 1 tipo diabeto, gleivinės sausumo sindromo (burnos ir nosies, junginės, lytinių organų), taip pat opinis kolitas (jaunų, aktyvių žmonių liga, dėl kurios gali išsivystyti polipai ir net žarnyno vėžys).

Ilgalaikė kortizolio sekrecija gali sumažinti organizmo jautrumą šiam hormonui. Tada imuninė sistema nepriima signalų, vedančių į imuninės reakcijos pabaigą. Organizmas elgiasi taip, lyg jam nuolat gresia pavojus, todėl kovoja su savo audiniais.

Streso sukeltos ligos

Streso sukeltų sveikatos būklių sąrašas ilgas. Jis dažnai „užpuola“ silpniausią organizmo vietą. Širdies ligos ir širdies ir kraujagyslių ligos yra didžiausia grupė. Gydytojai atkreipia dėmesį į sudaužytos širdies sindromą, kurio simptomai primena infarktą (net EKG vaizdas atrodo visiškai vienodas), nors taip nėra.

Priešingai nei patyrus miokardo infarktą, koronarinės arterijos nesusiaurėja ar nepraeina, pacientai pasveiksta po kelių dienų, o pasveikimas širdies priepuolių atveju dažnai užtrunka kelis mėnesius.

Dėl staigaus, net 30 kartų padidėjusį adrenalino kiekį kraujyje dėl šoko, pvz., staigios artimojo mirties, automobilio avarijos, užpuolimo, vagystės ar kito rimto streso sukeliančio įvykio. , blokuojamas kalcio srautas į širdies raumens ląsteles. Tada dėl mineralo trūkumo jie nustoja susitraukti ir sukelia nerimą keliančius simptomus.

Stresas: kaip jį įveikti? Streso mažinimo būdai

Kad stresas nustotų būti mūsų priešu, turite jį kontroliuoti. Kaip? Verta pažinti save ir kas mumyse sukelia įtampą bei kaip į tai reaguojame, o tada kiek įmanoma sumažinti savo gyvenimo rūpesčių sritį ir keisti savo elgesį.

Bus palengvėjimas pripažinti, kad nesame tobuli, ir išsiugdyti atkaklumą, tai yra gebėjimą reikšti jausmus ir mintis. Taip pat turite išmokti pozityvaus mąstymo ir tikėti, kad kitų žmonių pagalba nėra priežastis gėdytis.

Negalima leisti kauptis stresui. Pokalbis su draugu ir net verkimas atneša taveatsipalaidavimas. Po sunkios dienos galite išsimaudyti karštoje vonioje su mėgstamu eteriniu aliejumi (pvz., levandų, rozmarinų ar melisų – jie turi atpalaiduojančių savybių) arba eiti į masažą. Tokios procedūros atpalaiduoja raumenis, pagerina kraujotaką ir atsikrato streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – pertekliaus.

Kai kurie žmonės atsipalaiduoja skaitydami knygą, kiti su muzika ar treniruodamiesi. Svarbu plėtoti savo pomėgius ir daryti tai, kas mums patinka. Specialūs atsipalaidavimo būdai taip pat duoda gerų rezultatų.

Privalai tai padaryti

Streso mažinimo būdai: paprastas atpalaiduojantis pratimas

Atsisėskite arba atsigulkite, uždėkite rankas už galvos.

  • Patraukite alkūnes žemyn, ištieskite kojas iki pirštų galiukų, įtempdami raumenis.
  • Sulenkite skrandį, sulaikykite kvėpavimą ir suskaičiuokite iki septynių.
  • Lėtai iškvėpkite, atpalaiduodami visus raumenis.
  • Jauskitės palaimingai atsipalaidavę – mėgaukitės savo kūno inercija.
  • Po miego išsitieskite kaip katė ir ilgai žiovaukite.
  • Ištarkite mintyse arba garsiai: aš pilnas energijos, susikaupęs ir ramus.

Kategorija:

Psichologija