Sergant skydliaukei jos neskauda ir dažniausiai ilgai nereaguoja. Tačiau šios liaukos darbo sutrikimų pasekmės paveikia visą kūną. Su skydliaukės ligomis – hipertireoze, hipotiroze, Hašimoto liga, Greivso liga – nereikėtų žiūrėti lengvabūdiškai. Kokie yra skydliaukės ligos simptomai ir kaip jie gydomi?

Skydliaukėyra priešais kaklą, tiesiai po gerklomis. Jis yra tik maždaug didelio drugelio dydžio ir net šiek tiek primena jį savo forma. Mažas svoris, neviršijantis 30 gramų, neatitinka didžiulio vaidmens, kurį jis atlieka organizme. Skydliaukė – tai liauka, į kraują išskirianti hormonus, kurių svarbą galima palyginti su galingų variklių, kurie yra aprūpinti purkštukais, galia. Jų dėka įgyjate potraukį gyvenimui ir organizmas gali tinkamai vystytis. Skydliaukės ligosneverta žiūrėti lengvabūdiškai.

Skydliaukės ligos – simptomai

Tokie svarbūs hormonai yra tiroksinas (sutrumpintas kaip T4) ir trijodtironinas (T3). Gerai žinoti jų žymes, nes jos gali atsirasti siuntime į laboratoriją, kai gydytojas norės patikrinti skydliaukės būklę. Jį gali paskatinti jos išsiplėtimas, gerai jaučiamas ant kaklo – liaudiškai žinomas kaip struma.

Bet pasitaiko ir taip, kad strumos nesimato, atsiranda simptomų, rodančių sutrikusią liaukos veiklą: dusulys, spaudimas, rijimo pasunkėjimas, kurių nesukelia jokios kitos priežastys

Taip pat gali būti negalavimų, kuriuos iš pirmo žvilgsnio sunku susieti su skydliaukės funkcija. Nes kas susietų nemigą, padidėjusį prakaitavimą ar svorio kritimą su medžiagomis, kurios cirkuliuoja kraujyje dėl liaukos, esančios kaklo apačioje?

Ar širdies plakimas, viduriavimas ar atvirkščiai – vidurių užkietėjimas, svorio padidėjimas, odos išsausėjimas? Tuo tarpu tai yra skydliaukės ligų simptomai.

Rimta įgimto skydliaukės hormonų trūkumo pasekmė kažkada buvo kretinizmas, pasireiškęs nepakankamu skeleto ir nervų sistemų išsivystymu.

Šiandien Lenkijoje negimsta nė vienas vaikas su šiuo defektu, kurio priežastis buvo jodo trūkumas nėščių moterų mityboje. Tačiau nėščios moterys kol kas vienintelė mūsų šalyje grupė, kurią gydytojams pavyko įtikinti vartoti jodą tinkamais kiekiais. Likusieji dėl tam tikrų priežasčių jo vengia dietoje.

Kodėl vis dėlto tai lemia jodo trūkumasskydliaukė padidina jos apimtį? Ar jo trūkumas neturėtų jį sumažinti? Na, o jei skydliaukę lyginsime su plieno gamykla, jos hormonus – su plienu, o jodą – su jo gamybai reikalinga žaliava, gamykla stengsis bet kokia kaina kompensuoti jos trūkumus, kad nestabdytų visos gamybos.

Ir štai kas atsitinka šioje liaukoje: esant jodo trūkumui, skydliaukės tūris padidėja, todėl ji gali nuolat bet kokia kaina gaminti hormonus.

Skydliaukės ligos - tyrimai

Skydliaukės hormonų lygio tyrimas

Norint pasitikrinti skydliaukės būklę, pirmiausia reikėtų atlikti laboratorinius tyrimus tirotropino (TSH) kiekiui kraujyje nustatyti, kurį gamina smegenų hipofizė ir vadinamoji. laisvasis trijodtironinas (FT3 – laisvas T3) ir laisvasis tiroksinas (FT4), kurie, skirtingai nei T3 ir T4, nesijungia su serumo b altymais.

Standartai:

  • T3 nuo 2 iki 10 mU / l
  • T4 nuo 5 iki 12 μg / dl
  • FT3 2,3–6,6 ng / ml
  • FT4 nuo 0,9 iki 2,4 ng / ml (žemesnis nei normalus rezultatas reiškia hipotirozę, o virš normalios vertės reiškia hipertiroidizmą)
  • TSH nuo 0,27 iki 4,0 mU / l (sumažėjusi TSH koncentracija rodo skydliaukės aktyvumą, padidėjęs TSH lygis rodo nepakankamą skydliaukės veiklą).

Be hormonų kiekio kraujyje matavimo, galima tirti skydliaukę, siekiant nustatyti jos struktūrą ir gebėjimą gaminti hormonus

  • Skydliaukės ultragarsas

Atskleidžia mažyčius mazgelius, kurie gali būti nematomi atliekant scintigrafiją, taip pat visi liaukos audiniai, nekaupiantys radioizotopų. Gydytojas skydliaukės vaizdą kompiuterio ekrane gauna ultragarso bangomis, kurias generuoja galva, kuri dedama ant odos tiesiai virš tiriamos liaukos. Šiam tyrimui kontraindikacijų nėra.

  • Scintigrafija (SCC), t.y. skydliaukės radioizotopinis tyrimas

Naudoja radioaktyvius izotopus. Paprastai tai yra technecis arba radioaktyvusis jodas. Tyrimo tikslas – nustatyti strumos padėtį ir dydį bei jos paviršiuje esančių mazgelių (sustorėjimų) pobūdį

Tyrimas, nepaisant baisiai skambančio pavadinimo, yra saugus. Vienintelė kontraindikacija yra nėštumas ir žindymas. Žymeklį (elementą) pacientas gauna per burną arba į veną, paguldomas ant specialaus stalo, pakišant kaklo apačią po aparatu su jutikliu

Rezultatas tiriamo organo vaizdo pavidalu atspausdinamas kompiuteriu. Radioizotopo nekaupiantys gabalėliai yra „š alti“ ir gali rodyti neoplastinių pakitimų pavojų. „Karšti“ gabalėliai, kuriuose kaupiasi žymeklis, gali reikšti, kad skydliaukė yra pernelyg aktyvi.

  • Smulkios adatos aspiracinė biopsija

Jo dėka galite surinkti sergančio audinio fragmentą histologiniam tyrimui. Biopsija atliekama naudojant specialią adatą, kuri įvedama į liauką, o po to audinys pašalinamas švirkštu. Tai nėra skausminga ar pavojinga procedūra. Tai leidžia nustatyti bet kokių neoplastinių pakitimų pobūdį ir, susirgus vėžiu, kuo greičiau pradėti gydymą.

Skydliaukės ligos – būtinas hormonų balansas

Smegenys, tiksliau – hipofizė, esanti prie jos pagrindo, taip pat vaidina svarbų vaidmenį skydliaukės hormonų gamybos mechanizme. Na, normaliomis sąlygomis hipofizė reguliuoja tiroksino ir trijodtironino sekreciją.

Kai skydliaukė praneša, kad kraujyje cirkuliuoja sumažėjęs hormonų kiekis, hipofizė pradeda gaminti kitą hormoną – tirotropiną (TSH), kuris skatina skydliaukės ląsteles išskirti T3 ir T4.

Kai trūksta jodo, skydliaukė gamina padidėjusį hormono T3 kiekį, tačiau vis tiek jaučiasi, kad serume nėra pakankamai hormono. Taigi apie tai praneša hipofizė, kuri išskiria tirotropiną, kuris mobilizuoja skydliaukės ląsteles, kad padidėtų gamyba. Tokiu būdu liauka auga, o grįžtamojo ryšio mechanizmas neigiamai veikia pati save.

Todėl skydliaukės ligų gydymas yra sudėtingas balansavimo veiksmas ant virvės, kurios negalima netinkamai ištempti jokia kryptimi. Subtilus balansas tarp hipofizės, skydliaukės ir kraujyje cirkuliuojančių hormonų turi būti nuolat palaikomas. Tam gali padėti tinkama mityba ir atostogos pajūryje, nes tik taip natūraliai aprūpinsite skydliaukę reikiamu kiekiu jodo.

Skydliaukės ligos - gydymas: pageidautina pajūryje

Medicina jodu susidomėjo tik XX amžiaus pradžioje, kai buvo įvertintas jo vaidmuo mažinant skydliaukės hipertrofiją. 1909 metais amerikietis Davidas Marine'as pradėjo tyrinėti strumos gydymą jodu, o po dešimties metų Šveicarijoje į valgomąją druską pradėta dėti kalio jodido. Gydytojai buvo susirūpinę dėl didelio Alpėse gyvenančių paauglių skydliaukės ligų atvejų.

Jodo trūkumas maiste pradėtas papildyti joduotos druskos tabletėmis.Jodas vadinamas mikroelementu arba mikroelementu, nes jis reikalingas organizmui tik nedideliais kiekiais (optimalus jodo kiekis maiste turėtų svyruoti nuo 120 iki 150 μg). Deja, gamtoje randama gana retai. Cheminių junginių pavidalu jis randamas jūros vandenyje ir daugelyje natūralių sūrymų, todėl jį gali kaupti tik kai kurie dumbliai ir jūros žuvys.

Nevalgome dumblių, žuvies – turėtume kuo dažniau, nes šalia mūsųjoduota druska yra geriausias šio vertingo mikroelemento š altinis.

Žmonėms, gyvenantiems 12 kilometrų pakrantės juostoje, neutrali struma, kurią sukelia hipotirozė ir sumažėjęs jodo suvartojimas, yra rečiausiai paplitęs, tikriausiai dėl klimato ir daugiau valgomos žuvies.

Skydliaukės ligos – jodo perteklius sukelia hipertirozę

Skydliaukės padidėjimo priežastys neturėtų būti vertinamos tik dėl jodo trūkumo maiste. Apnuodytoje aplinkoje esantys sunkieji metalai (pvz., fluoras, kadmis, gyvsidabris, švinas) ir kitų mikroelementų (seleno, magnio, vario) trūkumas taip pat turi lakiųjų savybių. Tačiau norint palaikyti tinkamą skydliaukės, kuri savo hormonus gamina iš jodo, funkciją, toks svarbus tik šis elementas.

Pasitaiko ir priešingų situacijų, kai dėl jodo pertekliaus gali išsivystyti liaukos hiperfunkcija ir Greivso liga, pasireiškianti akies raumenų paralyžiumi ir būdinga akies obuolio proptoze. Šiems žmonėms nerekomenduojama vartoti jodo, o pati liga dažniausiai būna autoimuninė.

Moterys dėl didesnio jautrumo hormonų žaidimui ir estrogenų įtakos turi padidėjusį polinkį sirgti autoimuninėmis ligomis – todėl joms hipertireozė pasireiškia kelis kartus dažniau nei vyrams (hipotirozė, dažnai Hashimoto ligos forma, moterims taip pat pasireiškia 5 kartus dažniau nei vyrams).

Nedidelė hipotirozė paprastai būna nesunki, bet dažna – jos paplitimas bendroje populiacijoje (ypač tarp vyresnio amžiaus moterų) siekia net 10%. Tačiau skydliaukės padidėjimas, kurį sukelia jos hipotirozė, gali būti pavojingas vėžio rizikos veiksnys.

Lenkijoje sergamumas skydliaukės vėžiu didėja, ypač už pajūrio, t.y. ten, kur jodo trūkumas didžiausias. Taigi laiku pagalvokime apie profilaktiką ir nesistebėkime rimtomis nepasidomėjimo šiuo mažu, nors ir neįkainojamu, organu pasekmėmis.

  • Hashimoto liga: priežastys, simptomai, gydymas
  • Skydliaukės tyrimai: tiesos apie skydliaukę paieška
  • Skydliaukės ligos: simptomai moterims priklausomai nuo amžiaus
  • Koks yra skydliaukės ligos poveikis?

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Sveikata