Hipoparatiroidizmas – tai prieskydinių liaukų veiklos sumažėjimas. Tam yra įvairių priežasčių, todėl yra keletas hipoparatiroidizmo tipų – pirminis, antrinis ir pseudohipoparatiroidizmas. Hipoparatiroidizmo simptomai gali turėti įtakos daugeliui sistemų ir organų. Sužinokite, kaip vystosi hipoparatiroidizmas, hipoparatiroidizmo simptomai, hipoparatiroidizmo komplikacijos ir hipoparatiroidizmo diagnostika bei gydymas.

Hipoparatiroidizmasyra būklė, kuri reiškia sumažėjusį prieskydinių liaukų aktyvumą. Hipoparatiroidizmo poveikis yra parathormono gamybos sumažėjimas. Sumažėjęs parathormono kiekis turi didelę įtaką kalcio ir fosfato pusiausvyrai – sumažėja kalcio kiekis ir padidėja fosfatų kiekis kraujyje. Kalcis vaidina didžiulį vaidmenį reguliuojant raumenų ir nervų ląstelių darbą. Kalcio trūkumas, kuris yra vienas iš pagrindinių hipoparatiroidizmo padarinių, sukelia daugybę raumenų ir nervų sistemos simptomų. Hipoparatiroidizmo pasekmės turi įtakos viso organizmo veiklai.

Prieskydinės liaukos yra mažų liaukų grupė, išsidėsčiusi – kaip rodo pavadinimas – šalia skydliaukės, priešais kaklą. Žmogus paprastai turi 4 prieskydines liaukas, kurių vidutinis dydis yra 3-5 mm. Prieskydinės liaukos yra endokrininės liaukos, todėl jų pagrindinė funkcija yra hormonų gamyba. Svarbiausias prieskydinių liaukų gaminamas hormonas yra prieskydinės liaukos hormonas (PTH).

Prieskydinės liaukos reguliuoja kalcio ir fosfato kiekį organizme per prieskydinės liaukos hormoną. Prieskydinių liaukų veikla pirmiausia veikia tuos organus, kurie atlieka svarbų vaidmenį palaikant kalcio ir fosfato pusiausvyrą organizme. Tai yra: kaulai (pagrindinė kalcio ir fosfatų saugykla), virškinimo traktas (kalcio ir fosfatų š altinis, absorbuojamas iš maisto) ir inkstai (atsakingi už jų išsiskyrimą su šlapimu). Prieskydinių liaukų gaminamas prieskydinės liaukos hormonas padidina kalcio kiekį ir sumažina fosfatų kiekį kraujyje.

Hipoparatiroidizmas – tipai ir priežastys

Hipoparatiroidizmas gali pasireikšti keliais skirtingais būdais. Hipoparatiroidizmą skirstome į pirminį – susijusį su tiesioginiu prieskydinių liaukų veiklos sutrikimu ir antrinį – atsirandantį dėlkitos ligos.

Yra ir trečias tipas – tariamas hipoparatiroidizmas. Tai būklė, kai prieskydinės liaukos veikia tinkamai ir išskiria parathormoną, tačiau jo veikla yra blokuojama. Pseudohipoparatiroidizmas taip pat žinomas kaip atsparumas prieskydinių liaukų hormonams.

Pirminis hipoparatiroidizmas yra būklė, kai prieskydinių liaukų nėra arba jos sunaikinamos dėl ligos. Prieskydinių liaukų trūkumas gali būti įgimtas sutrikimas, tokiu atveju hipoparatiroidizmas atsiranda netrukus po gimimo.

Kartais prieskydinės liaukos gali būti pažeistos sergant lėtinėmis ligomis. Taip nutinka, pavyzdžiui, dėl kai kurių autoimuninių ligų, kai žmogaus imuninė sistema atpažįsta savo organus kaip svetimus ir siekia juos sunaikinti. Tačiau dažniausia hipoparatiroidizmo priežastis yra jatrogeniniai veiksniai, t. y. su gydymu susiję veiksniai.

Prieskydinės liaukos yra labai mažos liaukos, dažnai pasislėpusios skydliaukės parenchimoje. Bet kokios intervencijos į kaklą, pvz., operacija ar ankstesnė spinduliuotė, gali pažeisti prieskydines liaukas.

Prieskydinės liaukos labai dažnai pašalinamos atliekant skydliaukės šalinimo operaciją (pvz. dėl vėžio) – techniškai jų išsaugoti procedūros metu neįmanoma. Pooperacinė hipoparatiroidizmas gali būti laikinas, tačiau jei prieskydinės liaukos pašalinamos visam laikui, hipoparatiroidizmas bus nuolatinis.

Antrinis hipoparatiroidizmas yra būklė, kai prieskydinės liaukos veikla sumažėja dėl kitų sveikatos sutrikimų ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Antrinį hipoparatiroidizmą dažniausiai sukelia padidėjęs kalcio kiekis kraujyje. Prieskydinės liaukos užduotis yra padidinti kalcio kiekį.

Tačiau jei kalcio lygis dėl kokių nors priežasčių jau yra aukštas, prieskydinės liaukos laikinai tampa „nereikalingos“ – nutrūksta jų veikla ir sumažėja parathormono gamyba. Ši būklė vadinama antriniu hipoparatiroidizmu.

Hipoparatiroidizmas – simptomai

Hipoparatiroidizmas sumažina kalcio kiekį kraujyje. Kalcis yra vienas iš svarbiausių elementų mūsų organizme – būtinas tinkamam visų organų ir ląstelių funkcionavimui.

Viena iš pagrindinių kalcio funkcijų yra reguliuoti nervų ir raumenų sistemų bendradarbiavimą. Kalcis yra atsakingas už nervinių impulsų perdavimą į raumenis, taip inicijuodamas jų susitraukimą.

Ankstyva hipoparatiroidizmo baimė pirmiausia kyla dėl lygio sumažėjimokalcio kiekis kraujyje. Ši būklė sukelia nervų ir raumenų reguliavimo sutrikimus, kurie medicinoje vadinami tetanija.

Tetanija gali pasireikšti kaip skausmingi raumenų spazmai (ypač galūnių ir veido) ir nemalonaus dilgčiojimo bei odos aplink burną ir pirštų galiukus jausmas. Raumenų susitraukimai tetanijoje gali lemti būdingą rankos formos padėtį, vadinamą akušerio ranka (visiškas nykščio, smiliaus, smiliaus ir viduriniojo piršto ištiesimas bei pilnas 4-ojo ir 5-ojo pirštų sulenkimas).

Ūminį tetanijos priepuolį gali lydėti daug papildomų simptomų: pykinimas ir vėmimas, regos sutrikimai, padažnėjęs kvėpavimas, galvos ir pilvo skausmas, taip pat širdies aritmija.

Visiška tetanija paprastai išsivysto, kai staiga ir smarkiai sumažėja kalcio kiekis kraujyje. Taip nutinka, pavyzdžiui, dėl pooperacinės hipoparatiroidizmo, kai pašalintos prieskydinės liaukos staiga nustoja gaminti prieskydinės liaukos hormoną.

Tačiau verta atsiminti, kad hipoparatiroidizmas gali išsivystyti chroniškai ir palaipsniui. Nepaisant reikšmingo kalcio kiekio sumažėjimo, organizmas iš dalies prisitaiko prie jo – tetanijos simptomai yra ne tokie intensyvūs arba beveik nepastebimi (vadinamoji latentinė tetanija).

Hipoparatiroidizmą gali būti sunku diagnozuoti. Klinikiniame paveiksle dominuoja nespecifiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, prislėgta nuotaika ar lėtinis nuovargis.

Lėtinis kalcio kiekio sumažėjimas lemia odos ir jos priedų pokyčius. Ilgalaikis hipoparatiroidizmas gali sukelti odos sausumą, padidėjusį nagų trapumą ir plaukų slinkimą. Kartais vienintelis lėtinio hipoparatiroidizmo simptomas yra psichikos sutrikimai (pvz., demencija, depresija ar neuroziniai sutrikimai).

Hipoparatiroidizmas – diagnozė

Hipoparatiroidizmo diagnozė visų pirma grindžiama ligos istorija, fizine apžiūra ir laboratorinių tyrimų rezultatais. Prieskydinės liaukos yra tokios mažos, kad jų vaizdo tyrimai nėra diagnostiniai. Daug svarbiau yra įvertinti prieskydinių liaukų veiklą, matuojant prieskydinių liaukų hormono koncentraciją kraujyje.

Daugeliu atvejų iš pradžių galima įtarti hipoparatiroidizmą remiantis ligos istorija ir tipiniais klinikiniais simptomais. Pavyzdžiui, operacija kaklo srityje ir vėlesni tetanijos simptomai rodo didelę pooperacinio hipoparatiroidizmo tikimybę. Lėtinis hipoparatiroidizmas gali būti silpnai simptominis, todėl diagnozė turi būti pagrįsta objektyviais veiksniais.laboratorinių tyrimų rezultatai.

Hipoparatiroidizmo diagnozės pagrindas yra kraujo tyrimai, kurių metu nustatomi kalcio, fosfato ir prieskydinių liaukų hormonų kiekiai. Sergant hipoparatiroidizmu, parathormono lygis nukrenta žemiau apatinės normos ribos.

Dėl pirminio hipoparatiroidizmo sumažėja kalcio kiekis (hipokalcemija) ir padidėja fosfatų kiekis (hiperfosfatemija). Sergant antriniu hipoparatiroidizmu, dėl iš pradžių padidėjusio kalcio kiekio sumažėja parathormono lygis.

Hipoparatiroidizmo diagnozei nustatyti pakanka kalcio, fosfato ir parathormono kiekio kraujyje. Gydytojas gali nurodyti atlikti papildomus šlapimo tyrimus, kad patvirtintų diagnozę.

Sergant pirminiu hipoparatiroidizmu, dėl parathormono trūkumo padidėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu ir sumažėja fosfatų kiekis. Pacientui skiriant parathormoną, šlapime padidėja fosfato kiekis. Teigiamas tokio testo, vadinamo Ellsworth-Howard testu, rezultatas patvirtina pirminės hipoparatiroidizmo diagnozę.

Esant tam tikriems klinikiniams simptomams, gydytojas gali paskirti papildomus diagnostinius tyrimus. Įtarimas dėl aritmijų yra indikacija atlikti EKG ir įvertinti širdies susitraukimų dažnį bei reguliarumą.

Jei pacientui atsiranda raumenų simptomų, rodančių tetanijos tikimybę, gydytojas gali paskirti vadinamąją. EMG (elektromiografinis) testas neuromuskuliniam laidumui įvertinti. Atliekant EMG testą, galima atlikti tetanijos testą, kuris padėtų patvirtinti arba paneigti diagnozę.

Neurologiniai arba psichikos simptomai hipoparatiroidizmo metu yra centrinės nervų sistemos vaizdinių tyrimų indikacija. Tipiškas hipoparatiroidizmo vaizdas yra intracerebrinių kalcifikacijų židiniai (vadinamųjų smegenų pagrindo branduolių srityje).

Hipoparatiroidizmas - gydymas

Hipoparatiroidizmo gydymas daugiausia yra simptominis. Jei buvo negrįžtamai pažeistos ar pašalintos prieskydinės liaukos, jų funkcijos atkurti neįmanoma. Pagrindinis hipoparatiroidizmo poveikis yra kalcio trūkumas ir fosfato perteklius kraujyje.

Gydymas skirtas šiems sutrikimams ištaisyti. Norint pasiekti tikslinę kalcio koncentraciją, būtina nuolat vartoti kalcio preparatus. Esant labai dideliam trūkumo ir sunkių klinikinių simptomų (tetanijos) atveju, gali prireikti leisti kalcio į veną.

Galimas tik kalcio kompensavimaskurių kraujyje yra teisingas vitamino D3 ir magnio kiekis, todėl, esant jų trūkumui, būtinas tinkamas papildymas.

Fosfato perteklius gydomas keičiant valgiaraštį (mažinant maisto produktų, kuriuose yra daug fosfatų, pvz., pieno, sūrio, kiaušinių trynių, mėsos gaminių, konservų, žuvies) ir vartojant vaistus, mažinančius pasisavinimą. fosfatas iš virškinimo trakto.

Jei aprašyti metodai neduoda laukiamų rezultatų ir kalcio-fosfato pusiausvyra išlieka nesubalansuota, parathormono lygį papildantis vaistas – vadinamasis. žmogaus rekombinantinis parathormonas (vaistas Natpara).

Jo vartojimo indikacija yra hipoparatiroidizmas, atsparus standartiniam gydymui, taip pat ligos komplikacijų buvimas. Preparatas registruotas naudoti Europos Sąjungoje, tačiau didžiausias jo trūkumas yra labai aukšta kaina.

Kategorija:

Sveikata