Dėl sutrikusios sąmonės kyla problemų supančio pasaulio ir savęs suvokime. Yra keletas sąmonės sutrikimų tipų, nepaisant simptomatologijos skirtumų, kiekvienas iš jų turi būti nuodugniai diagnozuotas – jo atsiradimo priežastis gali būti net gyvybei pavojinga liga.

Sąmonės sutrikimų priežastys

Kiekvienas paciento sąmonės sutrikimas yra rimta problema, reikalaujanti išsamios ir išsamios diagnostikos. Ši būtinybė yra susijusi su daugybe sąmonės sutrikimų priežasčių, kurios gali būti:

  • apsinuodijimas (alkoholiu, kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, taip pat narkotikais ar sunkiaisiais metalais),
  • sisteminė infekcija (bakterinė arba grybelinė),
  • centrinės nervų sistemos ligos (kraujavimas, neoplastinės ligos, pūliniai smegenyse ir galvos smegenų traumos, bet ir epilepsija – sąmonės sutrikimai gali pasireikšti ypač laikotarpiu po epilepsijos priepuolio),
  • vandens ir elektrolitų sutrikimai (pvz., dehidratacija, nenormalus natrio ar kalio kiekis kraujyje),
  • cukrinis diabetas (šiuo atveju sąmonės sutrikimas gali atsirasti tiek dėl per didelio gliukozės kiekio, tiek dėl insulino perdozavimo, sukeliančio hipoglikemiją)
  • hipoksija,
  • meningitas,
  • išorinių veiksnių įtaka - perkaitimas arba elektros smūgis,
  • staigus reguliariai vartojamų narkotikų (pvz., alkoholio) nutraukimas,
  • ureminė koma.

Aukščiau išvardyti veiksniai yra dažniausios sąmonės sutrikimo priežastys. Tačiau problema gali atsirasti ir daugelyje kitų ligų, ypač jei jų eiga yra nesubalansuota ir sunki.

Sutrikusios sąmonės skirstymas į kategorijas ir simptomai

Sąmonės sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: kiekybinius ir kokybinius sąmonės sutrikimus

Kiekybiniai sąmonės sutrikimaiyra tie, kurių metu susiaurėja tikrovės ir savęs suvokimo laipsnis. Lengviausias šioje grupėje yra sąmonės neryškumas (obnubilatio). Pacientai, patiriantys šią būklę, yra šiek tiek sutrikę, jie gali vėluoti atsakyti į klausimus, santykinė orientacijalaikas juose šiek tiek sutrikęs. Sunkesni yra simptomai, susiję su somnoletio (somnoletio), kai pacientai gali atsakyti į jiems užduodamus klausimus, tačiau gali prireikti juos pakartoti daug kartų, kol bus gautas atsakymas.

Tarp kiekybinių sąmonės sutrikimų yra ir tokių, kurių atveju žodinis kontaktas su pacientu apskritai neįmanomas. Viena iš jų – puskoma (soporas), kai pacientai reaguoja tik į skausmo dirgiklius. Kaip jau galima spėti, rimtesnė problema yra komos (komos) būklė, kai pacientai ne tik nustoja reaguoti į veiksnius, kurie paprastai sukelia skausmą, bet ir praranda fiziologinius refleksus.

Atskiras tipas yrakokybinis sąmonės sutrikimas . Simptomai taip pat yra susiję su kitais nei sąmoningumo aspektais, ir jie skirstomi į keturis simptominius sindromus.

Sąmonės sutrikimas – kliedesio sindromas

Sergant kliedesio sindromu (dar vadinamu delyru), dažniausiai sutrinka alopsichinė orientacija, t.y. supančio pasaulio suvokimas. Pacientai gali nežinoti, kur jie yra, kokia yra savaitės ar mėnesio diena.

Savęs orientacija (pvz., dėl tapatybės, amžiaus), t. y. autopsichinė orientacija, yra daug rečiau sutrikdyta. Kliedesio metu pacientai gali patirti haliucinacijas ir kliedesius, o pokyčiai taip pat turi įtakos jų psichomotorinei veiklai – sutrikimų spektras svyruoja nuo lėtumo iki pernelyg didelio aktyvumo. Pasitaiko, kad pacientai būna neramūs ir netgi agresyvūs, jiems taip pat gali kilti atminties problemų.

Sąmonės sutrikimai - onejroid sindromas

Onejroid sindromas, kitas kokybinis sąmonės sutrikimas, taip pat kartais vadinamas sn like. Pacientai, turintys šią problemą, patiria sudėtingas haliucinacijas, kuriomis vadovaujasi jų veikla – pacientų elgesį galima palyginti su vaidyba filme. Kiti negalavimai žmonėms, turintiems oneroidinį sindromą, yra atminties ir psichomotorinės veiklos sutrikimai.

Sąmonės sutrikimas – surišimo sindromas

Gana įdomus simptomų požiūriu yra apsvaigimo sindromas (taip pat žinomas kaip bukas sindromas). Jam būdingas žymus sąmonės sumažėjimas ir sutrikęs mąstymas (t.y. mąstymo procesų tempo pasikeitimas). Pacientai gali patirti nuotaikų kaitą – tai gali būti pritaikyta prie jų produktyvių simptomų (kliedesių ir haliucinacijų). Kvėpavimo sindromo variantai yra šie:

  • klajojantis važiavimas,
  • vadinamasisfuga (žmogus staiga, iš esmės be jokios priežasties, pabėga iš savo gyvenamosios vietos, kartais šis pabėgimas gali nuvesti ligonį į kitą miestą ar net šalį – nutrūkus fugai, pacientas neatsimena įvykių iš jos laikotarpio),
  • vaikščiojimas per miegus (vaikščiojimas per miegus).

Sąmonės sutrikimas – sumišimo sindromas

Paskutinis kokybinio sąmonės sutrikimo tipas yra painiojo (amentinio) sindromas. Jo eigoje sutrinka tiek alo-, tiek autopsichinė orientacija – pacientai nežino, kur ir kas yra. Žodinis kontaktas su konfūzijos sindromu sergančiu pacientu yra neįmanomas, gali būti pastebima netvarkinga motorinė veikla (pvz., lakštų kramtymas). Pacientai gali jausti produktyvius simptomus, tačiau juos atpažinti – dėl žodinio kontakto trūkumo – daug sunkiau. Po to, kai stabilizavosi klinikinė būklė, pacientas neatsimena įvykių iš to laikotarpio, kai jam buvo amentinis sindromas.

Sąmonės sutrikimų diagnostika ir gydymas

Sąmonės sutrikimus nustatyti sunku, nes dažniausiai neįmanoma gauti tikslesnės informacijos tiesiai iš paciento. Medicinoje dažniausiai sakoma, kad daugumą ligų subjektų galima diagnozuoti vien asmens apžiūros (medicininio pokalbio) pagrindu, tačiau aptariamoje problemų grupėje tokia galimybė retai pasitaiko. Tačiau gydytojai nėra bejėgiai.

Diagnozuojant sąmonės sutrikimus, atliekami vaizdiniai tyrimai (pvz., kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, bet ir rentgeno spinduliai), laboratoriniai tyrimai taip pat neįkainojami (pagrindiniai, pvz., šlapimo ar kraujo tyrimai, taip pat kaip tie, kurie įvertina uždegimo žymenis arba gliukozės ar karbamido kiekį kraujyje). Tikslus tyrimų pasirinkimas priklauso nuo įtariamos sąmonės sutrikimų etiologijos – pacientas, turintis akivaizdžių traumos pėdsakų, bus gydomas skirtingai, o asmuo, kurio sąmonės sutrikimai susiję su ligos paūmėjimu, pvz., diabetu, bus gydomi skirtingai. kitaip.

Sąmonės sutrikimų gydymas pirmiausia yra priežastinis. Prieš juos visada atliekama aukščiau paminėta išsami diagnostika. Jei pacientui nustatomi elektrolitų trūkumai, procedūra grindžiama jų papildymu, dehidratacijos atveju skiriami skysčiai, o esant infekcijai – infekcijai tinkama farmakoterapija. Kartais vartojami vaistai, kurie skiriami laikinai palengvinti paciento simptomus – taip būna, pavyzdžiui, esant kliedesio sindromui, kai pacientams kartais skiriami vaistai iš neuroleptikų grupės ar medikamentų.anksiolitinis.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Neurologija