- Serotonino sindromas: priežastys
- Serotonino sindromas: simptomai
- Serotonino sindromas: diagnozė
- Serotonino sindromas: gydymas
- Serotonino sindromas: prognozė
Serotonino sindromas atsiranda dėl serotonino pertekliaus organizme. Paprastai ši problema kyla žmonėms, kurie vartoja tam tikrus vaistus, tačiau taip pat gali būti, kad problema kyla dėl tam tikrų vaistų vartojimo. Apskritai pacientų, sergančių serotonino sindromu, gydymo prognozė yra gera – tai kokios sąlygos turėtų sukelti įtarimą, kad pacientui išsivystė serotonino sindromas?
Serotonino sindromasyra vieno iš galimų narkotikų sindromų pavyzdys. Jis gali pasireikšti iš esmės kiekvienam žmogui, tiek vaikui, tiek suaugusiam. Tikslus serotonino sindromo paplitimas nežinomas, nes kai kurie atvejai tiesiog nepastebimi.
Remiantis turimais tyrimais, manoma, kad serotonino sindromas gali išsivystyti iki maždaug 15 % pacientų, perdozavusių serotonino stuburo inhibitorių (SSRI) grupės vaistus. Per didelis minėtų preparatų vartojimas yra viena iš galimų, bet tikrai ne vienintelė serotonino sindromo priežasčių.
Serotonino sindromas: priežastys
Kaip rodo pavadinimas, serotonino sindromo patogenezėje vaidina vienas iš neurotransmiterių – serotoninas, o tiksliau – problema iškyla esant serotonino pertekliui organizme. Per daug stimuliuojant šį neuromediatorių, serotonino 5-HT2A ir 5-HT1A receptorius (ypač tuos, kurie yra centrinės nervų sistemos struktūrose), pacientams gali išsivystyti serotonino sindromas.
Pagrindinė serotonino sindromo priežastis yra vaistų, dėl kurių padidėja serotonino kiekis nervų sistemoje, vartojimas. Klasikinis jų pavyzdys yra minėti SSRI (pvz., fluoksetinas, sertralinas ar escitalopramas), be jų, vaistai, turintys panašų, bet skirtingą veikimo mechanizmą, pvz., serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI). serotonino kiekio padidėjimas CNS, pvz., venlafaksinas), tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas) arba monoaminooksidazės inhibitoriai (MAO-I, pvz., selegilinas arba moklobemidas).
Minėti preparatai, priskirti psichotropinių vaistų grupei, be kita ko, vartojami sergant depresiniais sutrikimais – vienas iš įtariamųjųšių sutrikimų priežastys yra serotonino trūkumas nervų sistemoje ir būtent dėl šios priežasties šio neuromediatoriaus kiekį didinantys vaistai pagerintų pacientų būklę
Todėl galima daryti išvadą, kad pacientams, gydomiems farmakologiškai dėl psichikos sutrikimų, didžiausia rizika susirgti serotonino sindromu. Tokia hipotezė gali būti teisinga, tačiau reikia pabrėžti, kad serotonino sindromą gali sukelti ir visai kitų preparatų vartojimas, dėl kurių taip pat gali padidėti serotonino kiekis nervų sistemoje. Mes kalbame apie tokius narkotikus kaip:
- kosulį slopinančių vaistų (pvz., dekstrometorfano)
- antiemetikai (pvz., ondansetronas arba metoklopramidas)
- preparatai, vartojami nuo migrenos galvos skausmo (triptanai, pvz., sumatriptanas)
- skausmą malšinančių vaistų (pvz., tramadolio, petidino arba fentanilio)
Kiti preparatai, kurie daug rečiau, bet taip pat gali išprovokuoti serotonino sindromo išsivystymą, yra antiretrovirusiniai vaistai (pvz., ritonaviras), neuroleptikai (pvz., risperidonas), nuotaikos stabilizatoriai (pvz., ličio druskos) ar net antimikrobinės medžiagos ( pvz., linezolidas) arba L-DOPA, vartojamas sergant Parkinsono liga.
Pacientai, vartojantys bet kurį iš aukščiau paminėtų vaistų, pirmiausia gali būti nuraminti – tinkamai parinkus šių vaistų dozes pagal paciento poreikius, kyla rizika susirgti aprašyti vienetai yra tikrai žemi. Jis drastiškai padidėja, pavyzdžiui, kai pacientas vartoja per dideles bet kurio iš minėtų vaistų dozes arba kai vartoja įvairius preparatus, didinančius serotonino koncentraciją nervų sistemos struktūrose (pvz., kai pacientas vartoja du preparatus nuo SSRI grupėje arba kai pacientas, chroniškai gydytas nuo depresijos tam tikru SSRI, staiga, pvz., dėl infekcijos, pradeda vartoti didelius kiekius nuo kosulio slopinančio dekstrometorfano).
Serotonino sindromas – įdomu – kartais nustatomas pacientams, kurie patys nevartojo nė vieno iš minėtų vaistų. Kalbame apie situaciją, kai šis sindromas pasireiškia naujagimiui: tokios galimybės atvejų buvo užregistruota ir motinų, kurios nėštumo metu vartojo kai kuriuos iš minėtų preparatų, vaikams.
Serotonino sindromą gali sukelti ne tik tam tikrų vaistų vartojimas. Tai taip pat gali sukelti įvairių vaistų, kurie galiausiai padidina serotonino kiekį nervų sistemoje, vartojimas – tokių medžiagų pavyzdžiai yra LSD, kokainas, ekstazis iramfetaminai.
Serotonino sindromas: simptomai
Serotonino sindromo požymis yra tai, kad jo simptomai vystosi greitai – net per kelias valandas. Paprastai serotonino sindromo simptomai skirstomi į tris skirtingas kategorijas:
- Autonominiai serotonino sindromo simptomai
Tarp jų yra tokių sutrikimų kaip š altkrėtis, padidėjęs prakaitavimas, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, pykinimas, viduriavimas ir kraujospūdžio padidėjimas. Be jų, taip pat labai pakyla pacientų kūno temperatūra – būdinga serotonino sindromui – (karščiavimas šiame skyriuje gali net viršyti 41 laipsnį Celsijaus).
- Serotonino sindromo simptomai psichikos problemų forma
Šiai grupei priklauso tokie simptomai kaip stiprus susijaudinimas, nerimas, haliucinacijos ar hipomanija. Asmens eigoje taip pat gali būti sąmonės sutrikimų tiek sumišimo, tiek net komos pavidalu.
- Somatiniai serotonino sindromo simptomai
Šiai grupei priklauso problemos, susijusios su nervų ir raumenų sistema, pvz., drebulys, padidėję sausgyslių refleksai, miokloninių judesių atsiradimas ir raumenų sustingimas.
Laikui bėgant (ypač negydant) pacientams gali išsivystyti serotonino sindromo komplikacijų. Jų atsiradimo rizika yra susijusi ir su hipertermija, ir su užsitęsusiais raumenų susitraukimais. Tarp padalinio komplikacijų minimi keli pavojingi reiškiniai, tokie kaip:
- metabolinė acidozė
- rabdomiolizė (raumenų ląstelių irimas)
- priepuoliai
- inkstų nepakankamumas
- DIC (diseminuoto intravaskulinio koaguliacijos sindromas)
Serotonino sindromas: diagnozė
Šiuo metu nėra testo (pvz., laboratorinio tyrimo forma), kuris leistų patikimai diagnozuoti serotonino sindromą. Diagnozuojant problemą, pagrindinis tikslas yra rasti serotonino sindromui būdingų simptomų rinkinį, taip pat gauti informaciją, kad pacientas vartojo medžiagą, kol nepasireiškė šie negalavimai, galintys sukelti serotonino sindromą.
Serotonino sindromas dažniausiai sukelia būdingus simptomus, tačiau gydytojai vis tiek turi atlikti diferencinę pacientų diagnostiką.
Diferencijuojant serotonino sindromą daugiausiai atsižvelgiama į:
- Piktybinis neurolepsinis sindromas
- kitų vaistų sukeltų sindromų (pvz., simpatomimetinis sindromas)
- piktybinė hipertermija
- šilumos smūgis
- meningitas
Serotonino sindromas: gydymas
Gydant serotonino sindromą labai svarbu nutraukti vaistų, sukėlusių serotonino sindromą, vartojimą. Tokios procedūros jau gali pakakti, tačiau jei paciento būklė nepagerėja nepaisant vaistų vartojimo nutraukimo, galima taikyti ciproheptadino terapiją (šis preparatas yra 5-HT2A serotonino receptorių antagonistas)
Serotonino sindromu sergantiems pacientams taip pat svarbu kontroliuoti įvairius su šiuo asmeniu susijusius negalavimus. Pacientui gali būti skiriami benzodiazepinai (pvz., lorazepamas), kad būtų sumažintas per didelis paciento susijaudinimas.
Pacientams, kurių kraujospūdis yra aukštas ir kurių širdies ritmas per greitas, gali būti skiriami tokie preparatai kaip esmololis arba natrio nitroprusidas.
Taip pat labai svarbu kontroliuoti hipertermiją – šiuo tikslu pacientai gali būti vėsinami fizinėmis priemonėmis (pvz., š altais kompresais), kūno temperatūrą taip pat galima sumažinti vartojant vaistus, mažinančius raumenų įtampą.
Pacientai gali nustebti, kodėl čia nepaminėtas karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas pacientų kūno temperatūrai mažinti. Na, tai nėra apsileidimas – serotonino sindromo atveju šie vaistai tiesiog nėra veiksmingi kovojant su karščiavimu.
Serotonino sindromas: prognozė
Gera pacientų, kuriems išsivysto serotonino sindromas ir kurie gydomi, prognozė gali būti apibūdinta kaip gera. Apskaičiuota, kad taikant tinkamą gydymą serotonino sindromu sergančio paciento mirties rizika yra mažesnė nei 1%.
Be to, verta paminėti, kad pacientų negalavimai gali išnykti labai greitai, net per 24 valandas nuo vaisto (ar vaistų) vartojimo nutraukimo, dėl ko atsirado serotonino sindromas