Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Džiaugsmas yra teigiama emocija, kurią sukelia kažkas malonaus. Jį lydi tam tikras susijaudinimas – apimantis pasitenkinimo jausmą, pasitenkinimą, kartais net euforiją. Vaikystėje galime patirti džiaugsmą, gana intensyviai jausdami jį visu kūnu ir spontaniškai reaguodami, pavyzdžiui, juokais, sodriais gestais ar šūksniais. Bėgant metams, dalyvaudami įvairaus pobūdžio socialiniuose mokymuose, šį spontaniškumą tam tikru mastu prarandame.
Turinys:
- Kas yra džiaugsmas?
- Kam mums reikia džiaugsmo?
- Kaip džiaugtis gyvenimu?
Kas yra džiaugsmas?
Džiaugsmas– tai emocija, kuriai bėgant metams suteikiame vis mažiau galimybių atskleisti. Kodėl, jei natūralu siekti džiaugsmo ir su tuo susijusių teigiamų jausmų? Dėl to, kad balsas tam tikru būdu riboja įsitikinimus, šeimos ir kultūrinius modelius bei patirtį, kuri moko ignoruoti ar slopinti savo emocijas. Įsivaizduokime atsakingas pareigas einantį žmogų, kuris vadovauja didelei komandai. Jis mato save kaip stabilų, rimtą ir atsakingą žmogų, yra įsitikinęs, kad tokiomis savybėmis pasižymintis žmogus nerodo per didelio džiaugsmo ir toli nuo spontaniškų ar entuziastingų reakcijų. Galime spėti, kad tokios strategijos poveikis turės neigiamų pasekmių.
Galime išvardinti situacijas, kuriose džiaugsmą slopiname be galo, tačiau atminkite, kad gamta nekenčia tuštumos, todėl vietoj slopinamų teigiamų emocijų atsiranda pakaitalų, galinčių užpildyti šį trūkumą, pvz., stimuliatoriai, per didelis valgymas ar žalingi, rizikingi įpročiai. Tai sustiprina faktas, kad mums lengviau patirti malonumą nei džiaugsmą.
Malonumas – tai fiziologinės kilmės poreikių ir pojūčių tenkinimo būsena, ją lengva iššaukti ir atpažinti, nereikalaujanti didelio savęs įžvalgumo. Džiaugsmas, kaip emocija, yra sudėtingesnis, gilesnis reiškinys. Kodėl? Sukurta, be kita ko Žiniasklaidos teigimu, įsitikinimas, kad reikia būti optimistui ir kad liūdesys yra nesėkmės požymis, nepalengvina nei liūdesio, nei džiaugsmo. Vertėtų stiprinti gebėjimą gyvenime pastebėti gėrį, vertinti tai, ką turi ir per daug nekreipti dėmesio į tai, kam neturime įtakos. Tačiau juokingas džiaugsmas, slepiantis šypsenąnusivylimas ir ašaros nėra išeitis. Negalime visiškai jausti džiaugsmo, jei nesame visiškai liūdni ar pikti.
Sąmoningas visų emocijų ir kontrastų tarp jų išgyvenimas padaro gyvenimą ir mūsų vystymąsi užbaigtą
Taip, galima, o kartais net reikia, iš anksto apgalvotai mokytis patirti džiaugsmą, kaip mes išmokome nejausti džiaugsmo dėl įvairių socializacijos procesų, tačiau gera prisiminti, kodėl imamės kokios nors veiklos. Yra skirtumas tarp sąmoningo sprendimo priėmimo „daugiau šypsosiuosi, nes tai man tarnauja, nes noriu patikrinti, ar tai ką nors pakeis“ ir „šypsausi, nes visi taip daro, nes aplinka to tikisi“ arba „aš šypsokis, nes apsimetu, kad to nedarau. Man liūdna".
Kai pradedame būti pasirengę jausti džiaugsmą, mūsų jautrumas emocijoms apskritai didėja. Tai padeda pažinti savo tikrąjį „aš“ – sritis, kuriose būtų gera dirbti, ir tas, kurias reikėtų stiprinti. Verta didinti suvokimą patirti džiaugsmą ir ieškoti galimybių bendrauti su šia emocija. Laikui bėgant, slopindami džiaugsmą ar apsimesdami juo, pamirštame, kas iš tikrųjų yra jo š altinis. Turint omenyje, kad vieni žmonės gana lengvai džiaugiasi gyvenimu, o kitiems šioje srityje sunku dėl įvairių priežasčių, verta skirti šiek tiek laiko ir pastangų „džiaugsmo treniruotėms“.
Kam mums reikia džiaugsmo?
Džiaugsmas, kaip ir kitos emocijos, yra įrankis, kuriuo mus apdovanojo gamta. Būtent ji daro gyvenimą pilnesnį. Džiaugsmas ir jo teigiamas poveikis suteikia mums informacijos apie tai, kas mums saugu, naudinga, malonu ir svarbu. Džiaugsmo patyrimas kartu arba jo patyrimas, kai stimulas yra kitas žmogus, padeda užmegzti ir palaikyti santykius. Be kita ko, ji stiprėja, jos dėka turime jėgų, esame pasiruošę tyrinėti ir kirsti sienas. Džiaugsmas ir su juo susijęs fiziologinis atsakas suteikia mums galimybę atsinaujinti.
Kada džiaugsmas nebėra sveikas?
Pusiausvyra emocijų sferoje yra pasitenkinimo ar pilnatvės gyvenimu, bet ir sveikatos kaip tokios. Sveikatos požiūriu gali trikdyti džiaugsmo trūkumas, suprantamas kaip polinkis jausti liūdesį ar emocinį sustingimą, bet ir perteklinis džiaugsmas, t.y. užsitęsusios euforijos būsena. Nors ilgalaikis liūdesio ar apatijos išgyvenimas ir su jais susijęs diskomfortas gali paskatinti psichologą ar psichiatrą ieškoti pagalbos, tai nėra natūralios euforijos būsenos, kurios gali paskatinti jas išlaikyti. Asmuo, kenčiantis nuo manijos, kuri yra psichikos sutrikimas iš dažniausiai emocinės grupėsapibūdina juos kaip kažką malonaus. Ilgalaikis džiaugsmas, jį lydinti energija ir noras veikti, atrodo, yra būsena, kuri gali būti pageidautina ir su ja nereikėtų kovoti. Tačiau naikinimo mastai, kuriuos sukelia užsitęsusi manijos būsena, dažnai, nepaisant teigiamų jausmų, sugriauna daugelį gyvenimo sričių. Lengvas rizikingas elgesys, tikėjimas, kad šie veiksmai bus sėkmingi ir pan., gali kelti grėsmę maniją patiriančiam asmeniui, bet ir jo artimiausiai aplinkai. Taip pat verta prisiminti, kad sutrikimą dažnai lydi per didelis dirglumas, lengvas nusivylimas ir dėl to pykčio priepuoliai. Verta palaikyti sąmoningą džiaugsmo išgyvenimą, dirbti su linksma nuotaika, tačiau kai džiaugsmo jausmas ar euforija pradeda neigiamai paveikti mūsų gyvenimą, verta pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru.
Taip pat reikia atsiminti, kad naudoti sparčiuosius klavišus dažnai yra pavojinga, o noras ilgiau išlaikyti džiaugsmo būseną arba sukelti ją pagal poreikį gali įsitraukti į priklausomybę. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas, destruktyvus elgesys, sukeliantis euforijos būseną, yra pagunda, kurios pavojų nereikia aiškinti. Kai chemikalai ar rizikingas elgesys tampa pagrindiniu džiaugsmo š altiniu, verta užmesti akį į psichologo kabinetą
SvarbuKas yra emocijos?
Emocijos yra įrankiai, skirti palaikyti mūsų gebėjimą išgyventi. Jų atsiradimo intensyvumas ir greitis padeda mums priimti sprendimus kritinėje situacijoje beveik neapgalvojus. Įsižavėjimas šiuolaikiniame pasaulyje ne visada yra naudinga strategija, tačiau daugelį metų gyvybei pavojingoje situacijoje tai vaidino svarbų vaidmenį mūsų rūšies išlikimui. Dažniausiai veikiant emocijų įtakoje lydi stiprus teisumo jausmas, perspektyvos susiaurėjimas, didelis tikslingumas. Taip pat reikėtų atsiminti, kad priimant daugumą sprendimų dalyvauja emocijos, kurias dažnai naudoja, be kita ko, reklamos pramonė.
Emocija ir viskas, kas su jomis susiję, dažniausiai yra prieš mintį, todėl darbas su emocijų kontrole duoda skirtingus rezultatus. Neabejotinai verta tobulėti emocinėje srityje, tai išplėsti supratimą apie tai, ką jaučiame, kodėl kažką jaučiame ir kokių veiksmų dėl to imamės.
Kaip džiaugtis gyvenimu?
Galite išmokti patirti arba, jei norite, mėgautis gyvenimu. Kaip ir bet kuriame moksle, su džiaugsmu, skirtingi žmonės skirtingai lengvai vysto šią sritį, gali ateiti pažangaskirtingu tempu. Dabar, kai išsiaiškinome, kad svarbu ne ignoruoti liūdesį ar pyktį, o stiprinti tas gyvenimo sritis, kurios teikia mums džiaugsmo, yra keletas praktinių mokymosi būdų.
1. Stebėkite save
Pažvelkite į savo įsitikinimus apie džiaugsmą ir žinią apie džiaugsmą, kuri ateina iš jūsų kultūros ir šeimos namų.
2. Įvertinimas ir aukšta kartelė
Patikrinkite, kur nustatyta jūsų juosta. Per didelės ambicijos ar lūkesčiai, kurie yra toli nuo realybės, mums dažnai apsunkina džiaugsmo jausmą: „Negaliu būti laimingas, kol nebūsiu paaukštintas“, „gal turiu mylintį vyrą, bet negyvename namas, apie kurį svajojau" ir tt Džiaugsmo mokymas prasideda nuo dėkingumo už tai, kas įvyko, ką jau pasiekėme, ką jau patyrėme. Savaitės pabaigoje verta susikurti sąrašą dalykų ar išgyvenimų, už kuriuos esame dėkingi, matydami ant lapelio užrašytas detales lengviau suvoksime, kiek džiaugsmo priežasčių jau turime . Tai ne ambicijų atsikratymas, o tikslo subalansavimas su jau laimėta kelio dalimi. Patikrinkite, ar kiekvieną kartą pasiekus tam tikrą slenkstį kartelės kilnojimas vis aukščiau ir aukščiau suteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą.
3. Mindfulness praktika
Tai, kas dažnai atima džiaugsmą, yra perdėtas analizavimas, kas jau buvo arba gali būti. Verta skirti laiko pažvelgti į dabartį, o dėmesingumo technikos tai labai padės.
4. Rezervuokite laiką mažiems malonumams
Tiesa, malonumas nėra džiaugsmas, bet jis gali būti labai naudingas pradiniame darbo su džiaugsmu etape. Kiekvieną dieną skirkite sau tik kelias minutes. Šį laiką skirkite tam, kas jums patinka arba, jūsų manymu, galėtų tai padaryti. Gardi arbata, geriama ramybėje ir tyloje, mėgstama daina, primenanti atostogų kelionę, trumpas mėgstamo satyriko filmukas, priverčiantis apsiverkti – paprasti ir prieinami būdai suteikti sau šiek tiek teigiamo jausmo. Malonios, džiugios akimirkos priartina džiaugsmą.
Kūnas, pavargęs nuo pareigų ir priverstas būti pernelyg aktyvus, džiaugsmą patiria rečiau. Džiaugsmas slypi mumyse visuose, todėl verta suteikti kūnui ir protui šiek tiek atokvėpio ir atsinaujinimo galimybės.
5. „Nepamenu, kas mane pradžiugino“
Pabandykite prisiminti savo mėgstamus vaikystės žaidimus. Ar tai buvo žaidimai lauke, susiję su judėjimu, varžybomis, o gal bendradarbiavimu? Ar jūsų mėgstamiausia pramogatai apėmė vaizduotę, poreikį konstruoti, tiksliau – bendravimą su bendraamžiais. Kai tik prisiminsite, ieškokite veiklos, kuri dabar galėtų būti susijusi su jūsų džiaugsminga vaikystės patirtimi.
6. Išbandykite naujus dalykus, eksperimentuokite
Anksčiau mėgdavote tapyti, bet nebėra taip? Taigi išbandykite ką nors naujo. Užsiregistruokite į šokių pamoką, išbandykite plaukimo pamokas ar kepkite pyragus. Galimybių yra daug ir ne visoms reikia pinigų ar daug laiko. Būkite atviri naujiems potyriams ir išbandykite naujas aistras, pavyzdžiui, naujus marškinėlius, kol rasite tai, kas jums labiausiai tinka šiuo gyvenimo etapu. Jau pati naujos veiklos paieška gali suteikti daug džiaugsmo.
7. Pasirūpinkite fizine veikla
Daugelis tyrimų patvirtina faktą, kad reguliarus fizinis aktyvumas, sportas net ir rekreaciniu lygiu, padeda susidoroti su prislėgta nuotaika. Galvojant apie džiaugsmo treniruotes, verta pasirūpinti reguliariu judėjimu, kuris ne tik paskatins organizmą gaminti daugiau endorfinų, bet ir sumažins emocinę įtampą. Reguliarus pratimas duoda ilgalaikę naudą psichofizinėje srityje. Jis stiprina gebėjimą jausti teigiamas emocijas ir atgauti pusiausvyrą patyrus pyktį ar liūdesį. Net ir vienkartinė fizinė veikla yra palanki sukelti džiaugsmą ar net euforiją, tokiu būdu sukeliamas malonus susijaudinimas yra vienas konstruktyvių emocijų ir nuotaikos įtakos būdų. Verta išbandyti įvairias veiklas ir sporto disciplinas, kad pamatytume, kuri mums yra efektyviausia.
8. Dėmesys kūnui
Pabandykite atlikti nedidelį eksperimentą, pažiūrėkite, kaip jaučiasi jūsų kūnas, kai jaučiate džiaugsmą. Patikrinkite, kur tai jaučiate savo kūne, ar tai greitas kvėpavimas, „drugeliai pilve“, o gal sunkiai suvaldomas kikenimas. Pabandykite atsakyti į klausimą: "Kaip jis žino, kada jaučia džiaugsmą? Kas man sako, ką jis jaučia, yra euforija, pasitenkinimas, malonumas" ir pan.? Kokios mintys tada ateina? Koks elgesys lydi šią konkrečią emociją? Toks stebėjimas ne tik gali padidinti mūsų supratimą apie save, bet ir palengvins mūsų galvos ir kūno judėjimą džiaugsmo link ir tyrinėti jo rūšis.
Verta žinotiJei, nepaisant jūsų pačių bandymų dirbti su džiaugsmu, poveikis nėra pastebimas arba emocijų srityje iš viso kyla problemų, verta pasinaudoti specialisto pagalba. Dažnai psichologas gali padėti išsiaiškinti emocinių problemų priežastis ir jas išspręsti.