Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Baimė yra žmogaus kūno reakcija į išorinę grėsmę. Sužinokite, iš kur kyla biologinė, socialinė, moralinė ir dezintegracinė baimė. Kaip su jomis kovoti ir kuo baimė skiriasi nuo fobijų?
Kas mus verčia bijoti?
Baimėyra bruožas, būtinas žmogaus išlikimui ir kyla iš išlikimo instinkto. Kai esame kritinėje situacijoje, mūsų kūnas ir emocijos reaguoja. Baimė gimsta smegenyse – migdoliniame kūne, o tai savo ruožtu perduoda impulsus į pagumburį, todėl organizmas gamina adrenaliną
Taigi mes gaminame daugiau „baimės hormono“, mūsų raumenys įsitempia, o širdis pradeda plakti greičiau. Šis natūralus organizmo pasirengimas kovoti ar bėgti nuo grėsmės buvo sukurtas žmonėms (ir kai kuriems gyvūnams) evoliucijos metu.
Į baimę reaguojame emociškai, tačiau šios reakcijos laipsnis priklauso nuo konkretaus žmogaus. Tie, kurie vengia grėsmingos situacijos, kai ji įvyksta, į ją reaguos stipriau nei atliekantys kasdienius daug pavojų keliančius darbus ar mėgstantys ekstremalų sportą.
Baimė taip pat kyla iš žmonių gebėjimo susieti faktus. Mes žinome, kad tam tikra situacija gali kelti grėsmę, nes mes patys tai patyrėme anksčiau, arba gebėjimas mąstyti abstrakčiai rodo, kad tam tikra situacija ar elgesys gali kelti grėsmę.
Baimės rūšys
Psichologai ir psichiatrai padarė daugybę baimės skirstymo, nėra vienos privalomos tipologijos. Tačiau dažniausiai yra keturi jo tipai:
- Biologinė baimė- atsiranda, kai žmogus atsiduria grėsmės sveikatai ir gyvybei situacijoje. Biologinis nerimas apima mirties baimę, kai kenčiame nuo sunkios ligos, arba nerimą, kurį jaučiame eidami vieni tamsia gatve naktį.
- Socialinė baimė- atsiranda tada, kai žmogus bijo užmegzti santykius su kitais žmonėmis. Tai ne socialinė fobija, sukelianti baimę išeiti iš namų, kad nesusitiktų su kuo nors kitu, o baimė, kylanti, pavyzdžiui, per svarbias kalbas, susipažįstant su naujais žmonėmis, kai konkretus žmogus yra vertinamas kitų žmonių.
- Baimėmoralinis- sukelia sumažėjusį pasitikėjimą savimi, sąžinės graužatį ir jausmą, kad esi nepakankamai geras - pagal jo priimtus labai aukštus moralinius reikalavimus.
- Dezintegracinė baimė- atsiranda, kai sutrinka pusiausvyra tarp žmogaus ir aplinkos, kurioje jis gyvena. Pavyzdžiui, situacija, kai žmogus negali susidoroti su nelaimingu atsitikimu, dėl kurio buvo išbalansuota jo psichologinė pusiausvyra.
Baimės įveikimo metodai
Nors baimė yra viena iš pagrindinių žmogaus savybių, galite pabandyti su ja susidoroti. Jie gali padėti:
- Sutramdyti baimę- kalbėjimas apie tai, kas mumyse sukelia baimę ir susidūrimas su ją sukeliančiomis situacijomis padeda ją sutramdyti ir taip nustoti būti baimės š altiniu.
- Fizinis aktyvumas– dar vienas svarbus ginklas kovojant su baime. Dėl fizinių pastangų ir vėlesnio nuovargio mes nustojame sutelkti dėmesį į tai, ko bijome, taip pat padidiname serotonino, t. y. laimės hormono, kiekį smegenyse.
- Poilsis- kasdien susirasti bent pusvalandį sau įtemptoje dienotvarkėje, atsiduoti tam, kas atneša palengvėjimą: maudymasis, skaitymas, pomėgiai gerina gyvenimo kokybę, pakeisti mąstymą pozityviau, motyvuoja dirbti.
- Baimės racionalizavimas- gebėjimas kontroliuoti savo nuotaiką, susikaupimas ir kūrybiškumas padeda lengviau susidoroti su biologiniu nerimo š altiniu.
- Specialistų pagalba- kai jaučiame, kad negalime susitvarkyti su baime arba ji pasireiškia fobijos pavidalu, verta pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru, kuris patars teisingas veiksmas.
Baimė ir fobija – koks skirtumas?
Baimė ir fobija yra dvi skirtingos sąvokos. Mes jaučiame baimę dėl konkrečios grėsmės: asmens, situacijos ar įvykio. Tai, ko bijome, yra tikimybės ribose – gali būti, kad tai, ko bijome, įvyks. Taip pat verta pridurti, kad baimė mus skatina veikti: nors ir bijome, stengiamės užkirsti kelią grėsmei, išvengti neigiamų situacijų, mūsų nerimo š altinio. Su fobija yra kitaip. Tai neracionali baimė, kurią jaučiantis žmogus supranta, kad jo jausmai nėra susiję su realybe.
Nors baimę dažniausiai sukelia išorinės aplinkybės, fobija labiau susijusi su vidinėmis reakcijomis. Sunku jį apibrėžti ir nurodyti š altinį. Skirtumas tarp baimės ir fobijos gali būti paaiškintas situacija su voru
i. Šio padaro baimė yra ta, kad nors mes jo bijome, galimenet šaukti jį pamatę, bet mes galime likti su juo viename kambaryje, galime pritaikyti priemones, kurios leistų, pavyzdžiui, išstumti vorą už patalpos, kurioje esame.
Kita vertus, nerimas (arachnofobija) neleidžia priartėti prie voro, sukelia š altkrėtį, vėmimą, panikos priepuolius. Yra ir kliedesių su vorais pagrindiniame vaidmenyje: žmogus įsivaizduoja, kad ant jo vaikšto bestuburiai, tyko už lovos, pasirodo ir košmarai.
Kada kreiptis į psichologą?
Žiūrėkite 10 nuotraukų galerijąApie autorių
Anna SierantRedaktorius, atsakingas už Psichologijos ir Grožio skyrius, taip pat pagrindinį Poradnikzdrowie.pl puslapį. Ji, be kita ko, bendradarbiavo kaip žurnalistė. su „Wysokie Obcasy“, svetainėse: dwutygodnik.com ir entertheroom.com, kas ketvirtį „G'RLS Room“. Ji taip pat įkūrė internetinį žurnalą „PudOWY Róż“. Jis veda tinklaraštį jakdzżyna.wordpress.com.
Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių