Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma. Paprastai jis vystosi labai klastingai – pacientui pirmiausia pasireiškia nežymus atminties sutrikimas, kuris palaipsniui kaupiasi. Kokios problemos gali būti Alzheimerio ligos simptomai ir kaip ją gydyti? Čekis

Alzheimerio liga( alzheimeris , Alzheimerio liga, sutrumpinta kaip AD) priklauso demencijos sutrikimų (demencijos) grupei. dauguma šių asmenų atvejų – pasirodo,tarp pacientų, sergančių demencijos sutrikimais, net 60–70% jų serga Alzheimerio liga.

Senatvės ir atminties sutrikimo ryšį pastebėjo senovės žmonės – senovės graikai ir romėnai, be kita ko, siejo senatvę su atminties praradimu.

Alzheimerio liga – viena iš atminties sutrikimų priežasčių – pirmą kartą aprašyta, tačiau tik 1901 m. Būtent tada vokiečių kilmės psichiatras Aloisas Alzheimeris gydė 50 metų pacientą su demencijos simptomais, ir galiausiai nuo jo vardo buvo kilęs ligos pavadinimas.

Paprastai Alzheimerio liga išsivysto sulaukus 65 metų , tačiau ji gali pasireikšti ir anksčiau – tais atvejais, kai Alzheimerio liga suserga jaunesnis nei 65 metų pacientas, liga apibrėžiama iki tada susirgti ankstyva Alzheimerio liga.

Dauguma vyresnio amžiaus žmonių kenčia nuo šios problemos, tačiau pasitaiko ir taip, kad ankstyva Alzheimerio liga prasideda 30 metų sulaukusiems žmonėms. Laimei, ši ligos forma sudaro tik apie 5% visų atvejų.

Alzheimerio liga dažniau diagnozuojama moterimsRemiantis Europos statistika, 5% 65 metų ir vyresnių žmonių kovoja su šia liga. Lenkijoje, remiantis skaičiavimais, Alzheimerio liga sergančių žmonių skaičius jau viršija 300 000.

Alzheimerio ligos priežastys

Gydytojams jau pavyko išsiaiškinti kai kuriuos dalykus apie Alzheimerio ligos priežastis, tačiau viena galima pasakyti tikrai: tiksli šios ligos patogenezė dar nežinoma.

Paprastai įtariama, kad genai turi didelę dalį ligos vystymosi, tačiau praktiškai genetinių mutacijų ryšys su Alzheimerio ligagali būti aiškiai nustatyta tik 1-5% visų šios ligos atvejų.

Maždaug 0,1 % atvejų Alzheimerio liga pasireiškia kaip autosominė dominuojanti liga, kuri vėliau vadinama ankstyva šeimine Alzheimerio liga.

Dauguma visų šios formos Alzheimerio ligos atvejų atsiranda dėl presenilino 1 ir 2 genų (PS-1 ir PS-2 genų) ir amiloido pirmtako b altymo (APP geno) geno mutacijų.

Tačiau didžioji dauguma, daugiau nei 90 %, yra atsitiktiniai Alzheimerio ligos atvejai, t. y. tie, kai specifinės genetinės mutacijos negali būti tiesiogiai susijusios su liga.

Tačiau šiuo atveju taip pat manoma, kadgali būti susiję su ligos pradžiagenais (tačiau neįmanoma tiksliai nustatyti, kurie iš jų).

Be jų, ligos vystymuisi įtakos gali turėti ir įvairūs aplinkos veiksniai. Tačiau apskritai daug daugiau nei Alzheimerio ligos priežastys – mechanizmas, pagal kurį atsiranda patologinių pokyčių centrinėje nervų sistemoje.

Alzheimerio liga: patomechanizmas

Alzheimeris yra neurodegeneracinė liga – ji susijusi su laipsnišku nervinių ląstelių nykimu, kuris yra negrįžtamas ir yra atsakingas už Alzheimerio ligos simptomus, kurie pasireiškia pacientams.

Jau buvo pastebėta, kadAlzheimerio ligos eigoje pacientamssumažėja neuronų skaičius (ypač limbinės sistemos, laikinosios ir priekinės sistemos struktūros žievė) ir sumažinti sinapsinių jungčių tarp atskirų nervų ląstelių skaičių.

Ligai būdingi ir cholinerginio perdavimo sutrikimai – pacientams atsiranda šio neuromediatoriaus trūkumas, o poveikis jo kiekiui yra vienas pagrindinių gydymo metodų, siūlomų Alzheimerio liga sergantiems žmonėms.

Sergant Alzheimerio liga nervinės ląstelės miršta – problema susijusi su patologinių medžiagų nusėdimu nervų sistemoje

Kalbame visų pirma apie tau b altymą (kuris kaupiasi nervų ląstelėse) ir apie beta amiloido nuosėdas (kurios, savo ruožtu, nusėda tarp neuronų).

Abi šios medžiagos yra toksiškos nervų sistemos struktūroms ir galiausiai sukelia neuronų disfunkciją ir laipsnišką jų nykimą.

Rizikos veiksniai, įtakojantys Alzheimerio ligos atsiradimą

Galima išvardyti kai kurias problemas, kurios padidina įvairaus laipsnio atsiradimo galimybęAlzheimerio liga. Šios ligos rizikos veiksniai yra šie:

  • amžius(kuo vyresnis pacientas, tuo didesnė tikimybė susirgti)
  • Alzheimerio ligos pasireiškimas paciento šeimos nariams
  • genetinė našta(geriausiai žinomas genas, didinantis Alzheimerio ligos riziką, yra apolipoproteino E geno ε4 alelis – turint vieną tokį alelį, ligos rizika padidėja tris kartus , kai pacientas turi du alelius ε4, tai Alzheimerio ligos rizika padidėja iki penkiolikos kartų)
  • galvos traumos(Pastebėta, kad Alzheimerio liga dažniau serga žmonės, kurie per savo gyvenimą patyrė sunkių galvos traumų)
  • tam tikros ligos(Alzheimerio liga, be kita ko, siejama su diabetu, hipertenzija ir nutukimu)
  • toksinių medžiagų poveikis(pvz., pesticidų ar sunkiųjų metalų)

Alzheimerio ligos simptomai – ankstyva, vidutinė ir pažengusi stadija

Paprastai yra trys Alzheimerio ligos stadijos:

  • Pradinė Alzheimerio stadija
  • vidutinio sunkumo Alzheimerio ligos stadija
  • pažengusi Alzheimerio ligos stadija

Pradinė Alzheimerio stadija

Alzheimerio ligos pradžią dažniausiai sunku pastebėti– taip yra dėl to, kad šiame etape atsiranda mažiausiai ryškūs sutrikimai. Tarp jų dominuoja atminties problemos (visų pirma, sutrinka vadinamoji šviežia atmintis).

Šiuo ligos laikotarpiu pacientas gali kelis kartus užduoti tuos pačius klausimus vieno pokalbio metu. Kartais pamiršta, kur padėjo kai kuriuos daiktus (pvz., raktus ar akinius), dažnai neatsimena, ar atliko kokią nors veiklą (pvz., sergantis žmogus gali susimąstyti, ar pavalgė pusryčius).

Pirmieji erdvinės orientacijos sunkumai atsiranda pradinėse Alzheimerio ligos stadijose(kartais pacientui gali būti sunkiau rasti kelią namo)

Atminties sutrikimai nėra vienintelė ligos apraiška – be jų pradeda ryškėti paciento elgesio pokyčiai. Jis tampa mieguistas ir dažnai patenka į prislėgtą nuotaiką. Jis gali būti daug mažiau pasirengęs atlikti veiklą, kuri jam iki šiol patiko, ir dėl to gali apskritai sumažėti jo veikla.

Gali atsirasti ir pirmosios problemos, susijusios su kalba – paciento pasisakymai gali vis labiau skurti, pokalbių metu jam gali trūkti žodžių

Vidutinė Alzheimerio stadija

Kai liga pradeda progresuoti, Alzheimerio ligos simptomai paprastai būna daug stipresniaiškus paciento aplinkai. Atminties sutrikimai blogėja -pacientas gali pamažu nustoti atpažinti savo artimuosius .

Tačiau besiformuojantys elgesio sutrikimai paprastai būna daug sunkesni paciento slaugytojams. Palyginti su pradine stadija, sergant vidutinio sunkumo Alzheimerio liga elgesio sutrikimai yra daug ryškesni.

Paciento nuotaika labai irzli, jis dažnai gali patirti agresijos priepuolius (dažniausiai nukreiptus į jo artimuosius).

Gali kilti ir kitų problemų, tokių kaip gobšumas, bandymai kramtyti nevalgomus daiktus arba seksualinio atsisakymo.

Taip pat gali pasikeisti miego ir būdravimo ritmas (dažniausiai tai sukelia didelių sunkumų rūpinantis mylimu žmogumi).

Pacientas gali būti aktyviausias naktį, o miegoti tik dienąVidutinėje ligos stadijoje pacientams taip pat gana dažnai pasireiškia psichozės simptomai, tokie kaip haliucinacijos ir kliedesiai

Pažengusi Alzheimerio stadija

Pažangiausioje stadijoje pacientas visiškai praranda gebėjimą veikti savarankiškai – jam reikia nuolatinės artimųjų priežiūros.

Kalbėti apie atminties problemas šiuo atveju sunku – dažniausiai šioje Alzheimerio ligos stadijoje pacientas iš esmės nebebendrauja (jei ką nors sako, tai dažniausiai pavieniai, gana nesuprantami žodžiai).

Taip pat yra kitų sunkumų, tokių kaip judėjimo sutrikimai (pvz., padidėjęs raumenų tonusas), šlapimo nelaikymas arba išmatų nelaikymas.

Alzheimerio liga ar su amžiumi susijęs atminties sutrikimas?

Žmonės, kurių šeimose yra pagyvenusių žmonių, dažnai panikuoja pastebėję, kad kartais kažką pamiršta.

Visiškai normalu, kad kognityvinės funkcijos tam tikru mastu susilpnėja su amžiumi. Jei žmogus retkarčiais pamiršta, kur guli daiktas, ar neatsimena kokių nors prieš keletą akimirkų buvusių detalių, o tuo pačiu niekas kitas jo nejaudina – tikriausiai nėra priežasčių nerimauti.

Esant situacijai, kai yra rimtesnių atminties sutrikimų epizodų, o kas dar blogiau - su laiku jie blogėja - tuomet yra tikimybė, kad paciento bėdas sukelia demencijos sutrikimai ir patartina pasikonsultuoti gydytojas.

Alzheimerio ligos diagnozė

Įtarus Alzheimerio ligą, atliekama daug įvairių tyrimų, pvz.:

  • neurologinis tyrimas(ji leidžia nustatyti bet kokius paciento nukrypimus, kurie galėtų reikšti jo demencijos priežastį)
  • atrankos testai pirminei demencijos diagnozei(pvz., laikrodžio piešimo testas arba MMSE testas)
  • neuropsichologiniai testai(galima tiksliai nustatyti paciento pažinimo sutrikimų laipsnį)
  • galvos vaizdavimas(pvz., kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija)

Išsami diagnozė pacientui, kuriam įtariama Alzheimerio liga, yra labai svarbus – kaip gana lengva diagnozuoti demenciją, daug sunkiau nustatyti, kokio tipo demencija pasireiškė pacientui.

Alzheimerio liga iš tikrųjų turi būti atskirta nuo kitų demencijos tipų (pvz., su frontotemporal demencija arba demencija su Lewy kūnais), bet ir su grįžtamos demencijos priežastimis, kurios gali apimti:

  • depresija
  • vitamino B12 trūkumas
  • anemija
  • hipotirozė

Kartu čia reikia pabrėžti, kad tam tikra Alzheimerio ligos diagnozė gali būti nustatyta tik ištyrus nervinį audinį ir nustačius šiam subjektui būdingas nuosėdas – dėl šios priežasties galutinė diagnozė nustatoma tik po paciento mirties.

Alzheimerio ligos gydymas

Šiuo metu Alzheimerio ligos priežastinio gydymo nėra – galimi tik terapiniai metodai, lėtinantys ligos tempą.

Neurologinis deficitas, kuris atsiras pacientui, negali būti panaikintas – štai kodėl taip pabrėžiama būtinybė kuo anksčiau gydyti Alzheimerio liga sergančius žmones.

Alzheimerio ligai gydyti pirmiausia naudojami vaistai iš cholinesterazės inhibitorių grupės. Šis fermentas suardo neuromediatorių, kurio pacientams gali trūkti, t. y. acetilcholiną, o dėl jo blokavimo šį vaistą vartojantiems pacientams jo kiekis padidėja.

Šios grupės preparatų pavyzdžiai yra rivastigminas, donepezilas. Skirtingo veikimo mechanizmo vaistas, taip pat naudojamas Alzheimerio ligai gydyti, yra galantaminas.

Aukščiau minėtos priemonės yra pagrindinės priemonės, naudojamos gydant Alzheimerio ligą

Tačiau kartais pacientams rekomenduojami visiškai kitokie preparatai – kaip pavyzdį galima paminėti antipsichozinius vaistus, kurie vartojami pacientams, kurie dažnai patiria, pavyzdžiui, susijaudinimą ir.agresija.

Farmakologinis gydymas neabejotinai traktuojamas kaip specifinis Alzheimerio liga sergančių pacientų gydymo pagrindas , tačiau tai tikrai nėra vienintelis būdas, galintis teigiamai paveikti pacientų būklę.

Čia kalbame apie įvairias sąveikas, skirtas pacientų atminčiai gerinti, pavyzdžiui, specialius atminties pratimus (kurių metu gali būti naudojamos, pavyzdžiui, paciento kolekcijai priklausančios nuotraukos).

Alzheimerio liga: prognozė

Alzheimerio liga, deja, sutrumpina ja sergančių pacientų gyvenimąŠi liga gali būti įvairių formų, tačiau paprastai manoma, kad laikas nuo diagnozės iki mirties pacientas yra nuo 3 iki 10 metų.

Žmogaus, sergančio Alzheimerio liga, mirties priežastys gali būti įvairios, tačiau apskritai dėl to, kad ilgainiui pacientai visiškai nebegali pakilti iš lovos, dažniausiai miršta nuo dehidratacijos ir plaučių uždegimo su komplikacijomis .

Alzheimerio ligos prevencija

Dėl to, kad Alzheimerio ligos priežastys nebuvo iki galo išaiškintos, neįmanoma tiksliai pasakyti, kaip šios ligos išvengti.

Profilaktikai visų pirma rekomenduojamas sveikas gyvenimo būdas – palaikyti tinkamą kūno svorį, vartoti įvairią, maistingų medžiagų turinčią mitybą ir reguliariai mankštintis

Stimuliatorių (pvz., rūkymo) vengimas taip pat gali sumažinti riziką susirgti, taip pat išvengti galvos traumų – pvz., dėvėdami šalmą kiekvieną kartą važiuojant dviračiu ar riedučiais.

Ryšys tarp Alzheimerio ligos eigos ir žmogaus išsilavinimo yra gana įdomus – pasirodo,aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės dažniausiai suserga vėlesniame amžiuje , be to, Alzheimerio liga yra jose švelnesnės.

Čia verta apibūdinti vieną iš Alzheimerio ligos rizikos veiksnių, kuris buvo paminėtas anksčiau, t.y. ε4 alelio naštą.

Kai kam gali atrodyti, kad verta pasinaudoti tyrimu, kuris duoda atsakymą į klausimą, ar esate šio geno nešiotojas. Tačiau praktikoje tokių analizių atlikimas yra gana prieštaringas. Na, šio alelio apkrovimas padidina ligos riziką, nors tai nebūtinai reiškia, kad iš tikrųjų susirgsite.

Be to, jei turite net du ε4 alelius ir juos žinote, viskas, ką galite padaryti, tai išlaikyti sveiką gyvenimo būdą – jie negauna gydymo, kad išvengtų Alzheimerio ligos.

Būtent šie aspektai daro daugelįgydytojai pabrėžia, kad ε4 alelio nešiotojo tyrimai iš tikrųjų duoda mažai naudos, o iš tikrųjų jie sukelia pacientų nerimą.

Alzheimerio liga yra įžymybių liga

Alzheimerio liga palietė daug žinomų žmonių, įskaitant. buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, prancūzų aktorė Annie Girardot, amerikiečių aktorė Rita Hayworth ir amerikiečių dainininkas bei aktorius Deanas Martinas.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Neurologija