Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Bulimija yra valgymo sutrikimo rūšis, kuri nebūtinai turi būti matoma iš pirmo žvilgsnio – priešingai nei atrodo, dauguma žmonių, kurie kovoja su šia problema, turi sveiką kūno svorį. Kita vertus, bulimija gali turėti rimtų, kartais net gyvybei pavojingų pasekmių – taigi, kokie yra bulimijos simptomai, kaip žinoti, ar tavo mylimam žmogui gali kilti ši problema ir koks gydymas taikomas sergant nervine bulimija?

Bulimija(taip pat žinoma kaip nervinė bulimija) yra – šalia anoreksijos – vienas žinomiausių valgymo sutrikimų. Pirmasis išsamus jos aprašymas – Geraldas Russellas – buvo parašytas 1979 m., tačiau iš tikrųjų su šia problema susiję pažeidimai buvo paminėti anksčiau. Pats žodis bulimija yra kilęs iš graikų kalbos ir buvo sukurtas sujungus žodžius bous ir limos – šie žodžiai reiškia atitinkamai jautį ir badą, todėl sutrikimas kartais buvo vadinamas „buliumo badu“.

Tikslų bulimijos paplitimą sunku kiekybiškai įvertinti, tačiau apskaičiuota, kad maždaug 1 % jaunų moterų visame pasaulyje bet kuriuo metu gali ja sirgti. Moteriška lytis čia paminėta tyčia, nes su bulimija kovoja daugiausia jos atstovės – su problema moterys susiduria iki devynių kartų dažniau nei vyrams. Kaip ir nervinė anoreksija, nervine bulimija dažniausiai serga jauni žmonės, dažniausiai ja serga 16–35 metų žmonės (liga dažniausiai pasireiškia šiek tiek vyresniame amžiuje nei nervinės anoreksijos atveju).

Bulimija: priežastys

Kaip ir kitų valgymo sutrikimų atveju, sergant nervine bulimija paprastai gana sunku išskirti vieną konkretų veiksnį, atsakingą už jos atsiradimą. Paprastai bulimijos priežastys yra biologiniai ir psichosocialiniai veiksniai.

Yra daug įvairių mokslinių tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį nervinės bulimijos etiologijoje. Esant situacijai, kai artimas giminaitis ką tik sirgo nervine bulimija ar kitokiu valgymo sutrikimu, rizika, kad problema palies šeimos narius, žymiai padidėja.

Be to, minima, kad jie gali turėti ryšį su bulimijanenormalus tam tikrų neuromediatorių kiekis centrinėje nervų sistemoje (visų pirma serotonino). Tačiau taip pat atliekami tolesni tyrimai, siekiant toliau ieškoti bulimijos priežasčių – kai kurie iš jų sutelkia dėmesį į ryšį tarp valgymo sutrikimų ir smegenų išvestinio neurotrofinio faktoriaus (BDNF) lygio.

Nervinei bulimijai išsivystyti svarbūs įvairūs psichosocialiniai veiksniai. Per didelis tėvų dėmesys vaiko svoriui gali prisidėti prie šios problemos. Tai, kad žiniasklaida dažnai propaguoja grožio modelį, orientuotą į lieknumą, taip pat gali būti susiję su valgymo sutrikimų atsiradimu. Čia taip pat verta paminėti, kad kai kuriais atvejais nervine bulimija suserga žmonės, kurie vaikystėje ar paauglystėje turėjo antsvorio arba nutukę.

Kartais nutinka taip, kad vienas valgymo sutrikimas virsta kitu – pavyzdžiui, žmonėms, kurie praeityje kovojo su anoreksija. Laikas nuo vienos problemos atsiradimo iki kitos atsiradimo gali skirtis – vieniems tai būna mėnesiai, o kitiems – metai, bent jau čia reikėtų pabrėžti, kad ne visiems nuo anoreksijos gydytiems žmonėms bulimija galiausiai išsivysto vėliau. . Taip pat verta paminėti, kad paprastai anoreksija ateityje virsta nervine bulimija – atvirkštinis ryšys pasitaiko retai.

Bulimija: simptomai

Viena didžiausių bulimijos problemų yra ta, kad dažniausiai jos apraiškų nematote – bent jau kurį laiką. Priešingai nei atrodo, žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, neturi turėti netinkamo svorio – dažniausiai būna atvirkščiai, o bulimikų kūno svoris yra tinkamas.

Bulimijos esmė – nevaržomo persivalgymo priepuoliai, kuriuos vėliau lydi bandymai sumažinti valgant didelį kiekį maisto pasekmes – problemos eigoje atsiranda intensyvi baimė priaugti svorio. Kitos problemos, kurios yra nervinės bulimijos simptomai, yra:

  • visą dėmesį sutelkiant į valgymą (įskaitant nuolatinį kalorijų skaičiavimą),
  • elgesys po persivalgymo, siekiant sumažinti svorio padidėjimo riziką: vėmimas, vidurius laisvinančių ar apetitą slopinančių vaistų, taip pat diuretikų ir skydliaukės hormonų vartojimas; kai kurie nervine bulimija sergantys pacientai aktyviai sportuoja, o kiti badauja, o tai dažniausiai baigiasi besaikiu valgymu.

Čia vertapabrėžti, kad persivalgymo priepuolius tikrai labai sunku sustabdyti – jų metu pacientas gali vartoti produktus, kurių energinė vertė kelis kartus didesnė nei jo dienos poreikis, be to, kartais valgo produktų derinius, kurie, be priepuolio, jis tikrai nevalgytų. Bulimija sergantis asmuo tai žino, todėl po priepuolio imasi įvairių veiksmų, kad nepriaugtų svorio.

Bulimija: pasekmės

Nervinei bulimijai būdinga tai, kad pacientai valgo didelius maisto kiekius slapta, atokiau nuo kitų. Dėl šios priežasties net šios problemos paveikto asmens namų ūkis gali nežinoti, su kuo kovoja jų mylimasis.

Kita vertus, bulimija yra labai pavojinga, nes net pasikartojantis vėmimas gali sukelti pavojingus paciento organizmo sutrikimus

Galimos somatinės nervinės bulimijos komplikacijos:

  • lėtinė gastroezofaginio refliukso liga,
  • hipokalemija,
  • dehidratacija,
  • ezofagitas,
  • dantų pažeidimas (bulimija sergantys žmonės gali demineralizuoti emalį, jiems taip pat padidėja dantų ėduonies rizika),
  • hipotenzija,
  • širdies ritmo sutrikimas,
  • skrandžio opos,
  • seilių liaukų patinimas,
  • vaisingumo sutrikimai,
  • tuštinimosi sutrikimai (pvz., vidurių užkietėjimas ar viduriavimas).

Bulimija: pripažinimas

Žvelgiant į tai, kokios skirtingos ir rimtos gali būti bulimijos komplikacijos, tikrai svarbu ją atpažinti ir kuo greičiau pradėti gydymą. Problema – pagal TLK-10 – diagnozuojama, kai pacientas turi:

  • nuolatinis domėjimasis valgymu kartu su persivalgymu,
  • imasi priemonių, kad būtų išvengta svorio padidėjimo, pvz., pirmiau minėtas vėmimo sukėlimas arba vidurius laisvinančių vaistų vartojimas,
  • liguista nutukimo baimė.

Pačią bulimijos diagnozę nustato psichiatras, bet pirmiausia reikia jį pamatyti arba įtikinti asmenį, kuris gali sirgti bulimija, kad kreiptųsi į specialistą. Dėl šių problemų gali kilti įtarimas dėl nervinės bulimijos:

  • izoliuoti savo mylimą žmogų valgio metu (ypač kai jis anksčiau valgė kartu su likusia šeimos nariais),
  • įvairių pakuočių maistui ar vidurius laisvinančių vaistų radimas įvairiose neįprastose vietose (taip pat galima rasti vėmalų likučių, pvz., drabužių spintelėse, vazonuose ar … gyvūnų kraiko dėžėse),
  • pastebėjęs didelį, nepagrįstą nuovargį ar letargiją, taip pat odos ar plaukų būklės pablogėjimą,
  • pastebėję neįprastus, nedidelius randelius pirštų nugariniame paviršiuje (vadinamasis Raselio simptomas – pasireiškia žmonėms, kurie dažnai išprovokuoja vėmimą dėl odos pažeidimo dėl pakartotinio sąlyčio su smilkiniais)

Bulimija: kartu egzistuojančios problemos

Čia verta prisiminti, kad bulimija dažnai nėra vienintelis psichikos sutrikimas, kuriuo slegia ligonis. Problema, deja, gana dažnai egzistuoja kartu su kitais asmenimis. Tarp tų, kurie dažniausiai kartu su nervine bulimija yra depresiniai sutrikimai, nerimo sutrikimai ir asmenybės sutrikimai.

Be to, nervine bulimija sergantiems pacientams taip pat padidėja piktnaudžiavimo narkotikais ir priklausomybės rizika.

Bulimija: gydymas

Terapinė sąveika atlieka didžiausią vaidmenį gydant nervinę bulimiją. Jie orientuojasi į įvairias sritis, jų tikslas, be kita ko, yra pakeisti paciento savigarbą (kuri paprastai yra labai žema), taip pat pakeisti netinkamus mitybos įpročius į teisingus. Vienas iš labiausiai rekomenduojamų gydymo būdų sergant nervine bulimija yra kognityvinė-elgesio terapija, jaunesniems pacientams taip pat svarbi šeimos terapija

Kartais – ypač kai kitų psichikos sutrikimų simptomai pasireiškia kartu su bulimija – taikomas ir medikamentinis gydymas. Paprastai šiuo atveju naudojami vaistai iš serotonino reabsorbcijos inhibitorių grupės, ypač fluoksetinas.

Čia verta paminėti, kad dažniausiai visame gydymo procese dalyvauja ne tik pacientas, bet ir jo artimiausia aplinka. Tokia būtinybė gali apimti, inter alia, tai, kad žmonės, kovojantys su patyčiomis, dažnai yra įsitikinę, kad jie neturi jokių problemų – jiems sunku iš viso pradėti psichoterapiją, o tada jiems paprastai reikia daug palaikymo, kad joje išliktų.

Bulimija: prognozė

Svarbus klausimas – ypač pacientų šeimoms – yra tai, ar jų artimieji galės visiškai pasveikti. Bulimijos prognozė yra palanki ir geresnė nei anoreksijos.

Po 10 metų nuo gydymo pradžios iki pusės pacientų pastebimas visiškas pasveikimas, kitiems jis gali visiškai nepagerėti, o kai kuriems žmonėms bulimijos simptomai, ypač jei nebendradarbiaujame, gali išlikti. labai ilgai, o kartais, deja, net visą gyvenimą.

  • MITYBOS SUTRIKIMAI: anoreksija, bulimija, ortoreksija yrapsichinės ligos
  • Ar valgote naktį? Galbūt kenčiate nuo NES arba SRED
  • KOMPULSINIS MAISTAS arba kai maistas valdo mus

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichiatrija