Niekada nenuvertinkite net vieno alpimo. Sąmonės netekimas gali būti svarbus jūsų kūno ligos požymis. Apalpimą gali sukelti stresas, žemas kraujospūdis ir širdies ligos, pvz., aritmija.

Alpimasyra mediciniškai laikinas, trumpalaikis, grįžtamas ir savaime praeinantissąmonės netekimas . Bent 3,5 milijono europiečių kasmet patiria sinkopę. Daugiau nei trečdalis žmonių, patyrusių alpimą, lieka nepaaiškinami ir jiems nėra tinkamai diagnozuota.

Dažni alpimo simptomai: blyški, š alta ir prakaituota oda, galvos svaigimas, dėmės prieš akis, pykinimas (kartais). Šie simptomai gali pasireikšti prieš alpimą arba atsirasti jo metu.

Vyresniems nei 70 metų žmonėms apalpimo rizika smarkiai padidėja. Šie žmonės dažnai apalpsta prieš krisdami. Tada alpimas gali būti klaidingai suprastas kaip rezultatas, o ne priežastis. Tik nedidelė dalis žmonių, sergančių sinkope, kreipiasi į gydytoją.

Refleksinė sinkopė yra labiausiai paplitusi, ypač jauniems žmonėms. Tai gana lengvas apalpimas, susijęs su dirgikliais. Tačiau asmuo, patyręs alpimą, visada turėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta širdies priežasčių, nes apalpimas dėl širdies priežasčių padidina mirties riziką.

Kas yra alpimas?

Alpimas yra laikinas sąmonės netekimas. Tai atsiranda dėl laikino deguonies prisotinto kraujo į smegenis sustabdymo dėl kraujospūdžio sumažėjimo ar širdies problemų. Abu veiksniai taip pat gali sukelti alpimą tuo pačiu metu ir gali būti dėl įvairių priežasčių. Tokios priežastys kaip širdies ligos padvigubina mirties riziką.

Kokie yra alpimo tipai ir priežastys?

  • Refleksinė sinkopė , neurogeninė. Jie susideda iš to, kad širdis tik akimirką nepateikia smegenų reikiamu kiekiu kraujo. Tai sukelia ne širdies liga, o netinkamas impulsų perdavimas reflekso lanku, kuris yra nervų sistemos dalis.Tokiu atveju krenta slėgis, kartais sulėtėja širdies ritmas, bet po kelių ar kelių sekundžių viskas grįžta į normalią. Apalpęs žmogus po tokio įvykio gali normaliai funkcionuoti, logiškai atsako į klausimus, žino, kas atsitiko, elgiasibalansas, gali judėti savarankiškai.
  • Kardiogeninė sinkopėyra antras pagal dažnumą sinkopės tipas ir dažniausiai jį sukelia aritmija (nenormalūs širdies ritmai) ir sumažėjęs širdies tūris bei kraujotaka į smegenis.
  • Ortostatinė hipotenzija , kartais vadinama laikysenos hipotenzija, o ne refleksine sinkope, paprastai yra pasikartojantis reiškinys, kai kraujospūdis sumažėja stovint. Remiantis gairėmis, priežastis yra kraujotakos sutrikimas, kai alpimas yra vienas iš simptomų kartu su galvos svaigimu, nuovargiu, širdies plakimu, neryškiu matymu ir net nugaros skausmais.
Svarbu

Gali pakenkti!

  • alpstančiam žmogui neduodama jokio maisto ar gėrimo
  • neduodame savo vaistų, širdies lašų ar vadinamųjų blaivinančios druskos
  • apalpusio žmogaus negalima purtyti ar purtyti
  • apalpusio žmogaus nepilkite vandens, nes tai tik sustiprins šoką; jo veidą, kaklą ir kaklą galite nušluostyti tik š altame vandenyje pamirkytu rankšluosčiu

Dažnas alpimas: būtini tyrimai

Dauguma sinkopės nėra rimtos, tačiau tai taip pat gali būti rimtų problemų simptomas. Todėl laikiniems sąmonės sutrikimams pasikartojus, reikėtų kreiptis į specialistus. Gydytojas paklaus apie įvykio aplinkybes, patikrins ir padarys EKG.

Istorija yra ypač svarbi, nes simptomai rodo, koks tai apalpimas. Jei EKG rezultatai normalūs, o interviu apibūdina refleksiniam sinkopei būdingus požymius, diagnozė baigta.

Širdies ligas, ypač aritmiją, turi stebėti gydytojas. Apžiūra turi trukti pakankamai ilgai, kad būtų užfiksuotas alpimo momentas. Širdies susitraukimų dažnis stebimas 24 valandoms (arba kelioms dienoms) ant paciento uždedant registratorių – prietaisą, kuris nuolat registruoja širdies ritmą.

Šiuolaikinis širdies ritmo ir sinkopės valdymo metodas – aritmijos registratoriaus (ILR) implantavimas po oda, ant krūtinės. Prietaisas yra mažesnis už degtukų dėžutę ir neturi laidų, kurie jį prijungtų prie širdies. Diktofonas dėvimas iki pirmos sinkopės.

Tada, naudodami specialią galvutę, perskaitykite EKG įrašą ir sužinosite, kas sukėlė alpimą. Numatoma, kad prietaisas veiks dvejus metus, bet pašalinamas po to, kai įvyksta sinkopė ir nustatoma diagnozė.

Diktofonai dedami ant žmonių, kurie retai alpsta. Tada jo negalima nei užfiksuoti, nei išsaugoti neinvaziniais metodaiskas nutinka tavo širdžiai, kai tu apalpi. Jei nustatoma aritmija, kardiologas pirmiausia turi nustatyti jos priežastis.

Kartais jie yra nereikšmingi, tačiau dažnai aritmiją sukelia išeminė liga, hipertenzija, elektrolitų sutrikimai. Tada reikia gydyti pagrindinę aritmijos priežastį.

Žmonės, kuriuos kankina dažnas alpimas, kenčia nuo pablogėjusios gyvenimo kokybės, kartais jiems gali pasireikšti depresija ar nerimas, kurį sukelia baimė staiga prarasti sąmonę. Baimė dėl tokio įvykio gana dažnai priverčia apalpti linkusius žmones vengti išeiti iš namų be kito asmens draugijos.

Privalai tai padaryti

Vizito pas gydytoją metu:

  • apibūdinkite situaciją, kai nualpote (pvz., staigus padėties pasikeitimas arba ilgas stovėjimas, fizinis krūvis);
  • išvardinkite jam simptomus, kurie buvo prieš alpimą (ne visada buvo) ir tuos, kurie pasireiškė jam atgavus sąmonę
  • (pvz., galvos svaigimas, širdies plakimas, pykinimas, stiprus stresas, baimė, panika) ir atgavus sąmonę;
  • informuoti apie širdies ligas, epilepsiją ar Parkinsono ligą (jei anksčiau diagnozuota) ir apie vaistus;
  • papasakokite apie staigias šeimos mirtis nuo širdies ligų arba artimą širdies ligų istoriją;
  • pateikti informaciją, ar įvykis įvyko pirmą kartą, o jei ne, kokiomis aplinkybėmis ir kaip dažnai apalpimas pasireiškė anksčiau.

Ką daryti, kai jauti, kad tuoj sugrius

10 procentų žmonių (kai kurie ekspertai teigia, kad iki 20–30 procentų) sinkopės priežasties nustatyti neįmanoma. Žmonės, linkę apalpti, turėtų vengti tvankių ir perkaitintų patalpų. Geras organizmo drėkinimas apsaugo ir nuo alpimo, todėl reikėtų gerti daug, ypač vasarą – iki 3-4 litrų skysčių. Net kai jaučiate, kad akimirksniu galite apalpti, turite kelias sekundes to išvengti. Ką daryti?

  • Paprašykite ko nors kurį laiką pabūti su jumis.
  • Jei įmanoma, atsigulkite. Palaikykite kojas taip, kad jos būtų aukščiau už galvą. Kai negalite atsigulti, stovėdami sukryžiuokite kojas kiek įmanoma aukščiau, šiek tiek pasilenkę į priekį. Tuo pačiu metu stenkitės lipti ant kojų pirštų ir įtempti kojų bei sėdmenų raumenis. Taip paskatinsite dirbti raumenų siurblį, kuris palengvins kraujo grįžimą į širdį ir jo nutekėjimą į smegenis. Sujunkite rankas krūtinės lygyje, sukabindami vienos rankos pirštus ant kitos, tada pabandykite jas ištiesti.
  • Jei jums netinka daryti tokių manevrų,lėtai atsiklaupkite ant vieno kelio, apsimesdami, kad kažką pakoreguojate ant bato. Nuleiskite galvą kuo žemiau. Dabar ramiai pakeisk kelį. Kelkitės labai lėtai, laikykite pakreiptą galvą, tarsi patikrintumėte, ar gerai surišti batai, ar ant kelių neliko šiukšlių.
  • Galite atsisėsti ant kėdės ir, apsimesdami, kad kažką pakoreguojate šalia bato, žemai nuleiskite galvą (kad ji beveik liestų kelius). Ši padėtis palengvins kraujo tekėjimą į smegenis.
  • Pratimo EKG (streso testas) – širdies ritmo testas
  • Elektrokardiografija (EKG) yra širdies tyrimas. Apie ką tai? Kokios yra indikacijos
  • OMDLENIA - pirmoji pagalba ir prevencija

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Sveikata