Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Psichoterapija – kas tai? Psichoterapija yra vienas iš žmogaus psichikos ligų, sutrikimų ir anomalijų gydymo metodų. Priklausomai nuo problemos ir jos sunkumo, taikomos įvairios psichoterapijos rūšys ir metodai. Populiariausi metodai yra psichodinaminė, humanistinė, sisteminė, kognityvinė-elgesio terapija, gešt altinė psichoterapija ir į sprendimus orientuota terapija. Juos visus sieja bendras elementas – tiesioginis psichoterapeuto kontaktas su pacientu. Sužinokite apie atskirų psichoterapijos metodų prielaidas ir išsiaiškinkite, kas tai yra.

Psichoterapijayra ne tik psichikos sutrikimų gydymo metodas. Jis taip pat naudojamas psichologinei gamtai „tobulinti“, asmenybės potencialui didinti.Psichoterapijagali pakeisti požiūrį ir pagerinti gebėjimą susidoroti su tam tikromis emocijomis

Turinys:

  1. Psichoterapija: apibrėžimas
  2. Kas yra psichoterapeutas?
  3. Psichoterapija: kuo ji padeda?
  4. Kas yra psichoterapija? Psichoterapijos rūšys
  5. Individuali psichoterapija
  6. Grupinė psichoterapija
  7. Santuokos psichoterapija
  8. Šeimos psichoterapija
  9. Psichoterapijos veiksmingumas
  10. Koks turėtų būti psichoterapeutas?

Psichoterapija: apibrėžimas

Psichoterapijos idėja kilusi iš kelių mokslų, įskaitant. filosofija, psichologija ir medicina. Paprastai tariant, psichoterapija – tai įvairių psichologinio pobūdžio sutrikimų ir problemų gydymo metodų visuma, pagrįsta tiesioginiu gydytojo ir paciento kontaktu. Tai apima paciento ir terapeuto susitikimų seriją individualiai arba didesnėje grupėje, priklausomai nuo terapijos tipo. Psichoterapiją gali vykdyti tik žmogaus psichiką išmanantys specialistai – psichologai ir psichiatrai. Esant sunkiems sutrikimams ir ligoms, psichoterapija gali būti tik gydymo elementas, pvz., be farmakologinio gydymo. Vaistai pridedami prie gydymo, kai psichinės problemos labai apsunkina kasdienę paciento veiklą.

Psichologai psichoterapiją vadina „kelione į žmogaus gelmes“. Pacientas leidžiasi šia kelione, terapeutas yra tik savotiškas vadovas, kuriam taip pat rūpi saugumas„Keliaujant“.

Psichoterapiją besinaudojantis pacientas neturi patirti psichikos sutrikimų, gali tik jausti poreikį pagerinti savo emocinio gyvenimo kokybę. Psichoterapija gali, be kita ko, padidinti motyvaciją veikti, pagerinti pasitikėjimą savimi ar pagerinti bendravimą su kitais žmonėmis. Taigi terapija gali būti naudinga ne tik gerinant asmeninio, bet ir profesinio gyvenimo kokybę.

Psichoterapija, be gydomosios funkcijos, atlieka ir pagalbinį vaidmenį – moko panaudoti natūralų potencialą, kuris jau yra žmoguje. Psichoterapija daugiausia grindžiama terapeuto ir paciento pokalbiais, tačiau daugelis terapeutų naudoja ir kitus elementus, tokius kaip: terapinis piešimas, žaidimas, eksperimentai, raidžių rašymas, simbolių analizė, hipnozė, ritualai ir erdviniai nustatymai.

Kaip įtikinti partnerį psichoterapijai?

Ar verta eiti į psichoterapiją?

Psichologas, psichiatras, psichoterapeutas ir treneris – į ką kreiptis dėl savo problemų?

Kas yra psichoterapeutas?

Psichoterapiją vykdyti įgalioti tinkamos kvalifikacijos specialistai. Norint tapti psichoterapeutu, reikia baigti aukštąjį išsilavinimą – geriausia psichologiją, psichiatriją, pedagogiką ar mediciną, o vėliau baigti profesinį psichoterapijos magistrantūros studiją, patvirtintą pažymėjimu. Mokymai labai daug pastangų reikalaujantys ir daug laiko reikalaujantys, trunka mažiausiai 4 metus. Mokymų metu būsimasis psichoterapeutas turi atlikti ir savo psichoterapiją, kuri leis jam geriau suprasti būsimų pacientų jausmus

Psichoterapeutai dažniausiai specializuojasi konkrečioje temoje ir joje vykdo terapijas. Yra terapeutų, kurių specializacija yra priklausomybių ar sutrikimų gydymas, šeimos terapeutai, grupiniai terapeutai ir vaikai.

Norėdami įsitikinti, kad mūsų pasirinktas terapeutas yra savo srities specialistas, galite paprašyti jo pateikti savo kvalifikaciją (baigtų kursų ir mokymų pažymėjimus), aptarti siūlomos psichoterapijos rūšį ir pasiteirauti apie patirtį sprendžiant problema, su kuria mes atėjome pas jį.

Psichoterapija: kuo ji padeda?

Psichoterapija gerai veikia gydant tokius sutrikimus kaip depresija, nerimas, neurozė, fobijas ir valgymo sutrikimai. Tai gali būti naudinga, kai pacientas emociškai negali susidoroti su tam tikromis gyvenimo situacijomis, pvz., gedi, praranda motyvaciją veikti, tampa nuo ko nors priklausomas, jaučiasi bejėgis, negali išeiti iš sunkių santykių (pvz., darbe). Psichoterapija gydo sielą, bet ir neutralizuoja somatinius simptomus. Tai taip pat veiksminga pagalbavisiškai skirtingos kilmės ligų, pvz., astmos, migrenos, alergijų, atopinio dermatito ar širdies ir kraujagyslių ligų, gydymas. Terapija keičia paciento požiūrį į gydymą, o tai labai svarbu, pvz., vėžiu sergantiems pacientams.

Išgirskite, ką psichoterapeutas sako apie psichoterapiją

Š altinis: x-news.pl

Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

Kas yra psichoterapija? Psichoterapijos rūšys

Kas yra psichoterapija? Tai priklauso nuo konkretaus jo tipo. Daugelio psichoterapijos tendencijų dėka ją galima puikiai pritaikyti prie paciento problemos ir jos specifikos. Kiekviena psichoterapijos rūšis pasižymi skirtingu įkvėpimo š altiniu, požiūriu, terapijos metodu ir teorinėmis prielaidomis. Pagrindinės psichoterapijos srovės yra:

  • kognityvinė elgesio terapija

Tai vienas populiariausių ir efektyviausių psichoterapijos metodų. Tai kyla iš biheviorizmo, t. y. įsitikinimo, kad elgesio sutrikimai yra išmoktų reakcijų į įvairius dirgiklius rezultatas.

Prielaidos:Terapijos tikslas – išmokyti pacientą senų, neteisingų reakcijų ir ugdyti naują elgesį bei pakeisti jo mąstymą. Terapija paremta edukaciniu požiūriu – pacientas įgyja įgūdžių, kurių dėka jis galės pats išspręsti savo problemas.

Kiek laiko užtrunka:Terapija paprastai trunka nuo 10 iki 16 valandų.

Kam:Tai veiksmingiausia terapija gydant depresiją ir nerimą. Jis taip pat naudojamas valgymo sutrikimams, potrauminiam stresui ir asmenybės sutrikimams gydyti.

  • humanistinė terapija

Prielaidos:Terapija daro prielaidą, kad kiekvienas žmogus turi didžiulį potencialą (gebėjimų, gabumų), kurį jis turėtų panaudoti savęs tobulėjimui. Humanistinėje terapijoje su kiekvienu pacientu elgiamasi subjektyviai, empatiškai ir labai supratingai. Manoma, kad kiekvieno problemos kyla dėl to, kad jie naudojasi netinkamomis normomis ir vertybėmis, kurios prieštarauja tikriems poreikiams.

Kiek tai trunka:Terapija gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Viskas priklauso nuo problemos tipo ir masto.

Kam : terapija leidžia išsisukti iš sunkių gyvenimo situacijų. Jis veiksmingai gydo tokius sutrikimus kaip neurozė, nerimas, depresija ir valgymo sutrikimai. Tai padeda susidoroti su sunkiais vaikystės išgyvenimais, bet ir išlipti iš dabartinio gyvenimo spąstų, pavyzdžiui, paženklinto smurto šeimoje. Terapija gali padėti sukurti normalius santykius, pagerinti santykius su kitais ir tais, kurie su jais palaiko santykiusproblema.

  • Gešt altinė psichoterapija

Tai savotiška humanistinė psichoterapija, pagrįsta žmogaus sudėtingumo įsitikinimu.

Prielaidos:Terapijos tikslas – didinti paciento savimonę mėgaujantis gyvenimu ir parodyti, kaip spręsti problemas pasitelkiant vidinę jėgą ir savo sugebėjimus. Pacientas geriau pažįsta save, atranda savo snaudžiantį potencialą, pasiekia vidinę harmoniją, sužino tiesą apie save, atsikrato stereotipų apie save ir suvokia savo ribotumą, o tai savo ruožtu palengvina jo gyvenimą.

Kiek tai trunka:Tai ilgalaikė terapija. Tai trunka nuo vienerių iki kelių metų.

Kam:Terapija tinka daugeliui psichologinių problemų. Dažniausiai tai pasitarnauja tiems, kurie nori geriau suprasti save ir pagerinti savo gyvenimo kokybę, pvz., šalinant vidinius konfliktus. Jis labai retai naudojamas priklausomybei gydyti.

  • sisteminė psichoterapija

Tai terapijos rūšis, kurią dažniausiai lanko keli žmonės. Tai gali būti šeimos ar santuokos psichoterapija.

Prielaidos:Sisteminės terapijos tikslas yra pagerinti santykius tarp žmonių santykiuose ar šeimoje. Kadangi besigydantys žmonės yra specifinė sistema, svarbiausia gerinti bendravimą, įvesti taisykles ir nubrėžti struktūrą, kad sistema veiktų tinkamai. Galima individuali sisteminė psichoterapija, dažniausiai tais atvejais, kai tam tikros sistemos individas (šeimos narys) jaučiasi priblokštas bendros atsakomybės ir nori pats nuspręsti.

Kiek laiko tai trunka:Terapijos trukmė yra labai skirtinga ir priklauso nuo problemos. Tai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų.

Kam:Terapija geriausiai tinka šeimyninėms problemoms (santuokos terapija) ar ugdymo problemoms spręsti, taip pat emocinių krizių, pavyzdžiui, šeimos nario mirties, situacijose. , jo liga arba skyrybos .

  • naratyvinė psichoterapija

Naratyvinė terapija gali vykti tiek individualiai, tiek grupėje

Prielaidos:Terapijos specifika remiasi įsitikinimu, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo pasakotojas. Tai, kaip mes kalbame apie savo išgyvenimus ir jausmus, formuoja tai, kaip mes juos suvokiame ir suteikiame jiems prasmę. Tokio tipo terapijoje tarp terapeuto ir paciento yra partnerystės ryšys – terapeutas perima paciento kalbos kalbą, kad galėtų su juo bendrauti viename lygyje. Terapijos tikslas yrakeičiant paciento pasakojimą, kai tai sukelia klaidingą interpretaciją.

Kiek laiko tai trunka:Terapija neturi griežto laiko tarpo. Jo ilgis, be kita ko, priklauso nuo apie paciento problemos tipą.

Kam:Terapija skirta žmonėms, kuriems sunku susitvarkyti su gyvenimu ir nori pagerinti jo kokybę bei rasti gyvenimo tikslus. Rekomenduojamas gydant depresiją ir kitus sutrikimus, kurie taip pat turi įtakos paciento artimiesiems.

  • psichoanalizė (analitinė psichoterapija)

Inicijuoja Sigmundas Freudas, kuris prieš 100 metų pareiškė, kad dabartinės žmogaus problemos kyla dėl sunkios asmenybės, vidinių konfliktų ir praeities įvykių.

Prielaidos:Terapija dažniausiai grindžiama individualiais susitikimais ir apima pokalbį – pacientas gali gulėti ant sofos ir kalbėti apie svarbius dalykus, mintis, jausmus ir asociacijas. Tuo pačiu metu terapeutas stengiasi įprasminti šiuos teiginius ir priversti pacientą suvokti, kokios problemos ir gyvenimo patirtis daro įtaką jo dabartiniam tikrovės suvokimui.

Kiek laiko:Terapija yra dažna (susitikimai kelis kartus per savaitę) ir yra ilgas procesas. Psichoanalizė trunka vidutiniškai nuo 5 iki 7 metų.

Kam:Psichoanalizė padeda susidoroti su sunkiomis, dažnai pasikartojančiomis emocijomis, kurios užvaldo paciento gyvenimą, pvz., nerimą, agresiją, liūdesį, nuotaikų kaitą, prastą nuotaiką. Jis taip pat gali būti veiksmingas gydant somatinius simptomus.

  • psichodinaminė terapija

Ši tendencija kyla iš įsitikinimo, kad žmogaus elgesys yra vidinių, nesąmoningų mechanizmų ir paslėptų poreikių valdymas.

Prielaidos:Pacientas patiki terapeutui viską, kuo nori pasidalinti. Terapeutas nustato terapinius tikslus ir padeda pacientui juos pasiekti. Gydytojo tikslas – seanso metu pagauti nesąmoningus paciento impulsus ir polinkius, vadinamuosius neurotiniai simptomai ir jų psichoanalizė.

Kiek tai užtrunka:Paprastai tai yra ilgalaikė terapija

Kam:Terapija gerai veikia gydant asmenybės sutrikimus. Jis gydo nuo liguisto drovumo, agresijos, didžiulio liūdesio ir nelaimingo jausmo. Gali būti veiksmingas gydant nuo priklausomybės.

Verta žinoti

Psichoterapija paprastai trunka apie 45-60 minučių vienu metu. Dažniausiai tai būna susitikimai kartą per savaitę, nors dažnumas gali būti didesnis arba mažesnis. Terapijos trukmė nenurodyta. Viskas priklauso nuo problemos ir jos pažangos. Būna situacijų, kaipakanka vos kelių seansų arba tų, kai laukiamas efektas pasiekiamas tik po metų terapijos. Psichoterapijos trukmė nustatoma gydymo pradžioje

Gydymo trukmė priklauso nuo problemos, su kuria susiduria pacientas, ir jos intensyvumo. Vienų psichikos sutrikimų specifika reikalauja ilgalaikio gydymo, kitus veiksmingai išgydyti galima jau po kelių susitikimų. Taigi skiriame ilgalaikę ir trumpalaikę terapiją. Trumpalaikė terapija orientuota į konkretų tikslą (problemą). Ilgalaikio gydymo atveju problema yra labai bendro pobūdžio, todėl reikia išsamios analizės ir tyrimo.

  • į procesą orientuota psichoterapija

Prielaidos:Iš pradžių terapija buvo orientuota į sapnų susiejimą su kūno elgesiu, šiandien analizuojami visi žmogaus išgyvenimai, apie kuriuos pacientas kalba terapijos metu – dažniausiai šios yra įvykių, kurie jam ką tik padarė didelį įspūdį, aprašymai. Šiame aprašyme terapeutas turi užfiksuoti potencialą pakeisti paciento elgesį ir išskirti jį taip, kad jis taptų pastebimas ir jam.

Kiek laiko tai trunka:Gydymas neapibrėžia laiko tarpo ir gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų. Viskas nustatoma terapijos prielaidose, terapeutui susipažinus su paciento problemos mastu ir specifika

Kam:Terapija padeda išgydyti nerimą, depresiją ir neurozę. Ji taip pat skirta smurto ir kitokios prievartos aukoms.

  • Eriksonoterapija

Prielaidos:Terapijos prielaida yra ta, kad kiekvienas žmogus yra unikalus individas, todėl ir pati terapija turi būti pritaikyta pagal jo matmenis. Pasak šios psichoterapijos kūrėjo – Eriksono, kiekvienas turi potencialą spręsti problemas. Svarbiausia atrasti šį potencialą inicijuojant kažkokius pokyčius savo gyvenime. Norėdami atrasti paslėptus išteklius, pacientas dažnai užhipnotizuojamas.

Kiek tai trunka:Tai gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė terapija. Viskas priklauso nuo problemos tipo ir masto.

Kam : Terapija taikoma nerimui, depresijai, valgymo sutrikimams, bet ir somatiniams simptomams gydyti. Tai gali būti santuokinės terapijos metodas.

  • TSR – į sprendimą orientuota terapija

Prielaidos:Šiame terapiniame metode svarbiausia susitelkti į tikslą, kurį reikia siekti, o ne į įvykių, tapusių problemų š altiniu, analizę.

Kiek tai užtrunka:Terapija orientuota į tai, kad rezultatas būtų pasiektas kuo greičiau, todėl ji turėtų trukti kuo ilgiautrumpas.

Kam:Terapija gali padėti pacientui susitvarkyti su savo praeitimi, sutelkti dėmesį į pasiekimus ir sėkmę. Tokiu būdu jis padeda susigrąžinti prarastą gyvenimo prasmę.

  • NLP (neurolingvistinis programavimas)

Prielaidos:Pagal principą, kad stiprybės š altinis yra pasąmonė, terapija pacientui parodo kitokį požiūrį į praeities įvykius. Tai, kas buvo nesėkminga ir neverta prisiminti, turėtų būti ištrinti iš atminties. Svarbiausia nepamiršti sėkmės ir pasiekimų.

Kiek tai trunka:Terapija paprastai yra trumpalaikė.

Kam:NLP terapija puikiai veikia kaip savireklamos ir motyvacijos metodas. Tai padeda padidinti veiklos efektyvumą. Jis naudojamas, pavyzdžiui, siekiant padidinti darbo efektyvumą, palengvinti profesinės (derybų meno) ir privačios (viliojimo mokyklos) sėkmės pasiekimus.

Individuali psichoterapija

Psichoterapiją galima skirstyti ir pagal joje dalyvaujančių žmonių skaičių. Individuali psichoterapija pagrįsta tiesioginiu terapeuto ir paciento kontaktu. Jie sukuria bendrą erdvę, kurioje juda terapijos metu.

Pradžioje terapeutas ir pacientas susitaria dėl vadinamųjų sutartis. Jis nustato psichoterapijos dažnumą ir trukmę, jos vykdymo principus ir galimybes. Didžiausias individualios psichoterapijos privalumas – susitelkimas į konkrečią vieno žmogaus problemą. Šalutiniams siūlams čia ne vieta, terapeutui svarbiausia yra tas pacientas, kuriam jis skiria savo laiką. Terapeutas gerai žino mintis ir emocijas, žino, ko tikėtis iš savo paciento reakcijos, o tuo pačiu intymumo atmosfera yra palanki atsivėrimui ir pasitikėjimo kūrimui.

Grupinė psichoterapija

Grupinė psichoterapija – tai terapeuto ir grupės žmonių, turinčių panašią problemą, susitikimų serija. Jis pagrįstas tarpusavio santykiais. Ši psichoterapijos forma tinka ne visiems. Reikia drąsos atvirai kalbėti apie savo problemas kitų akivaizdoje. Be to, pacientai gali jausti, kad terapeutas nevisiškai dalyvauja jų gydyme, nes turi paskirstyti savo dėmesį keliems žmonėms.

Tačiau daugelis terapeutų mini daugybę tokio tipo susitikimų privalumų, įskaitant. lengviau priimti savo problemą, lyginant su grupe, stiprinti pasitikėjimą savimi, bendruomeniškumo jausmą, atstatyti savo savigarbą, papildoma parama grupei, išeiti iš vienatvės

Grupinės terapijos dalyviams lengviau, nes jie gali pasinaudoti kitų dalyvių pasiūlytais sprendimais, o grupės reakcijos į individualias problemas gali padaryti didesnį įspūdįatskiri žmonės. Pridėtinė vertė yra ta, kad grupės nariai ne tik sulaukia palaikymo iš kitų, bet ir patys gali šią paramą suteikti, o tai suteikia jiems reikalingumo jausmą.

Grupinėje psichoterapijoje dalyviai atrenkami remiantis bendra patirtimi. Grupės dydis priklauso nuo problemų, su kuriomis ateina pacientai. Pavyzdžiui, esant nerimo sutrikimams, grupes turėtų sudaryti tik keli žmonės. Galime išskirti vadinamuosius uždaros grupės, kuriose dalyvių skaičius yra pastovus viso terapijos metu, ir atviros grupės, kur terapijos metu gali prisijungti nauji žmonės.

Svarbu! Kiekvienas psichoterapeutas yra psichoterapeutų draugijos narys. Į šį organą galima kreiptis, jei mums atrodo, kad psichoterapeuto darbo būdas neatitinka profesijos etikos.

Santuokos (porų) psichoterapija

Tarp psichoterapijos rūšių išskiriame ir santuokinės terapijos formą. Dažniausiai to prireikia, kai santykiuose (nebūtinai santuokoje) ištinka krizė, su kuria žmonės negali susidoroti. Taip pat galite apsilankyti šioje terapijoje, kai norite pagerinti santykius, pagerinti bendravimą su savimi.

Dalyvavimo santuokos terapijoje sąlyga yra abipusis partnerių sutikimas. Porų psichoterapija apima partnerių susitikimus su terapeutu. Terapiniai užsiėmimai trunka ilgiau nei individualios terapijos atveju, jų dažnumą nustato terapeutas. Jei partneriai konfliktuoja, svarbiausia, kad terapeutas nestotų į pusę. Siekiama ne pakeisti vieną partnerį, o suprasti vienas kito poreikius ir lūkesčius.

Šeimos psichoterapija

Kita psichoterapijos forma yra šeimos psichoterapija. Joje dalyvauja žmonės iš šeimos, kurie turi problemų. Šeimos psichoterapiją dažniausiai renkasi ugdymosi sunkumų sukeliančių vaikų tėvai, taip pat šeimos, kuriose, pavyzdžiui, susergama sunkia ar sunkia liga.

Terapiniuose užsiėmimuose turėtų dalyvauti žmonės, kuriuos tam tikru mastu paveikė tam tikra problema. Terapijos tikslas – sustiprinti ryšį tarp šių žmonių ir išmokti gyventi bei susidoroti su tam tikra problema. Terapija – stiprinti šeimą, išmokyti ją sušvelninti konfliktus ir palaikyti vienas kitą sunkiomis akimirkomis.

Psichoterapijos veiksmingumas

Psichoterapijos efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant nuo:

  • tinkamas problemos terapijos tipo pasirinkimas,
  • pasitikėjimas ir geri santykiai tarp terapeuto ir paciento,
  • tinkamo terapeuto pasirinkimas,
  • paciento įsipareigojimas ir motyvacija

Psichoterapijos efektyvumas ne kartą įrodytas moksliniais tyrimais. Šiuo atžvilgiu kognityvinė-elgesio psichoterapija yra labiausiai ištirta.

Terapijos poveikis matomas skirtingu laiku – priklausomai nuo terapijos tipo, dažnumo ir trukmės. Trumpalaikės terapijos atveju efektą pamatysime greičiau nei ilgalaikės psichoterapijos atveju. Dabartinis psichoterapijos efektyvumo matas yra 0,8. Tai reiškia, kad asmuo, baigęs psichoterapiją, yra sveikesnis nei 80% pacientų, laukiančių gydymo.

Psichoterapijos veiksmingumas yra gana nuolatinis. Tačiau priklausomybės gydymo terapijai vadovaujasi savo taisyklėmis – čia dažnai grįžtama prie priklausomybės. Verta pridurti ir tai, kad psichoterapija kartais yra veiksmingesnė už medikamentinį gydymą, kuris daugiausia paskandina problemą, o ne ją išgydo. Po terapijos recidyvų būna dvigubai daugiau nei po gydymo vaistais.

Laukiamas psichoterapijos rezultatas – paciento gyvenimo kokybės pagerėjimas pasitenkinimo požiūriu. Sėkmingos psichoterapijos poveikį lengva atpažinti. Juos mato pacientas, kuris nustoja kentėti dvasiškai, mato jo artimieji ir aplinka, su kuria jis pagerino santykius.

Koks turėtų būti psichoterapeutas?

Psichoterapijoje paciento ir terapeuto santykiai yra svarbiausi. Pasitikėjimas ir supratimas yra tokio gydymo pagrindas. Geras terapeutas turi būti užjaučianti atrama pacientui, jis turi jį gerbti, būti atviras, sąžiningas, kantrus, autentiškas ir empatiškas. Tik šios savybės gali priversti pacientą įsitraukti į terapiją, motyvuoti ir nuoširdžiai trokšti pokyčių.

Terapeutas nepateikia paruoštų sprendimų, jų nesiūlo. Vietoj to, jis nukreipia savo pacientą teisingu keliu, parodo jam galimybes, kuriomis jis gali pasinaudoti, ir atranda savo potencialą. Taigi negalime tikėtis, kad terapeutas patars ir priims sprendimus už mus. Didžiausią darbą turite atlikti patys. Terapijos sėkmė – teisingi veiksmai, nepriklausomas ir geras sprendimas bei nuoseklus prielaidų įgyvendinimas.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichologija