Jei dažnai sergate, galite pastebėti, kad jūsų imuninei sistemai reikia skirti daugiau dėmesio. Norint išvengti tolesnių infekcijų, geriausia jį palaikyti natūraliais metodais, kurie šiuo metu išgyvena savo pelnytą atgimimą.

Kol virusai mus užklupo

Daugumą infekcijų sukelia virusai. Todėl geriausia griebtis vaistažolių, preparatų ir metodų, palaikančių imunitetą ir malšinančių negalavimus ligos eigoje. Homeopatiniai vaistai puikiai tinka nuo virusinių infekcijų.

Jie ne tik palengvina jos simptomus ir sutrumpina trukmę, bet ir žymiai padidina imunitetą bei skatina imuninės sistemos funkcionavimą. Gydymas turi būti pradėtas kuo greičiau, geriausia, kai atsiranda pirmieji ligos simptomai. Jie yra visiškai saugūs, taip pat vaikams, nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms.

Homeopatinio gydymo veiksmingumas taip pat priklauso nuo individualaus vaisto parinkimo atsižvelgiant į ligos simptomus ir savijautą, taip pat emocinę. Kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į ligą, todėl gydymas yra pritaikytas pagal poreikius.

Esant dažniems ir pasikartojantiems viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimams, veiksmingas preparatas su medžiaga, vadinama Thymuline. Taip pat verta prisiminti kai kurias žoleles, kurios skatina organizmo gynybinių medžiagų gamybą.

Vaistažolės imunitetui stiprinti

Echinacea purpurea (ežiuolė) rekomenduojama kaip vienas iš pagrindinių augalinių vaistų, siekiant padidinti organizmo apsaugą ir stimuliuoti imuninę sistemą. Dėl šios priežasties, norint efektyviai sustiprinti imunitetą, verta jos siekti dar nepasiekus infekcijai. Ežiuolė ypač naudojama padidėjusio sergamumo laikotarpiu ir kai nusilpusi mūsų imuninė sistema.

Šeivamedžio uogos yra vienodai vertinamos ir naudojamos sergant kvėpavimo sistemos infekcijomis, kurias sukelia kosulys ir karščiavimas. Tyrimai parodė, kad šeivamedžio žiedų ekstraktas arba antpilas žymiai sumažino gripo eigą ir trukmę.

Taip yra dėl šio augalo prakaituojančių ir atsikosėjimą skatinančių savybių. Ne mažiau svarbus ir šeivamedžio antivirusinis poveikis. Štai kodėl verta jo siekti peršalimo, gripo ir į gripą panašių virusinės etiologijos būklių laikotarpiu.

Senolių gėlėsjie yra žaliava, naudojama homeopatinės medžiagos, vadinamos Sambucus nigra, gamyboje, kuri naudojama kvėpavimo takų uždegimams gydyti. Veiksmingai kovoja su užspringimu ir sausu kosuliu, laringitu ir staigiu dusuliu.

Taip pat verta siekti juodųjų kmynų (pabarstyti grūdeliais, įpilti aliejaus į salotas). Jame esančios riebalų rūgštys padeda palaikyti imuninę pusiausvyrą.

Stiprinanti dieta

Visiems imuninės sistemos organams ir ląstelėms reikia specifinių maistinių medžiagų, kad jie tinkamai veiktų. Pavyzdžiui, interferonui, antivirusinei medžiagai, kurią gamina visi audiniai, reikia vitamino C, o lizocimui, antibakteriniam b altymui, esančiam kūno skysčiuose (ašarose, kraujyje), reikia vitamino A.

Šie du pavyzdžiai rodo, kad netinkama mityba sumažins imunitetą. Imunitetą stiprinantys patiekalai turi būti gaminami iš šiltų patiekalų, pavyzdžiui, kruopų su daržovėmis, įdedant šildančių ir „džiovinančių“ prieskonių, tokių kaip imbieras, ciberžolė, cinamonas. Pusryčiams galite naudoti šiltą košę arba sorą su riešutais ir keptais vaisiais.

Peršalus verta valgyti ir sultinį, kurį amerikiečių mokslininkai pripažino kaip veiksmingą priemonę kovojant su patogeniniais mikroorganizmais

Vienas geriausių būdų stiprinti imuninę sistemą yra česnakas, kuris turi antivirusinių ir antibakterinių savybių. Jis stimuliuoja imunines ląsteles ir padidina antikūnų gamybą. Jame taip pat yra sieros, kuri turi stiprių antioksidacinių savybių.

Galite pridėti keletą gvazdikėlių į mėgstamus patiekalus, pavyzdžiui, makaronų padažus, tokius kaip Bolonijos sūris, pridėti jų į humusą ir daržovių padažą. Gataviems patiekalams visada dėkite paskutinį. Taip nesunaikiname per daug imunitetą stiprinančių savybių.

Mūsų meniu turėtų būti ir omega-3 riebalų rūgščių, kurios taip pat kovoja su uždegimais (jų yra lašišoje, chia sėklose, augaliniuose aliejuose).

Burbulai

Tai saugi ir natūrali gydomoji priemonė. Jais buvo gydomos visos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, taip pat bronchitas ir pneumonija. Jie pasižymi priešuždegiminėmis ir analgezinėmis savybėmis, bet labiausiai – kas svarbu užsikrėtus – stiprina ir stimuliuoja imuninę sistemą, taigi suteikia jėgų kovoti su liga.

Geriausia šį gydymą atlikti prieš pat einant miegoti, o tada likti namuose keletą dienų, net jei jaučiatės geriau. Įspėjimas! Burbuliukai nerekomenduojami esant aukštai temperatūrai.

Drėkinimas karščiuojant

Kai termometras rodo kelis brūkšneliusBe to, nebūtina iš karto sumažinti karščiavimą vaistais. Tai svarbus simptomas, įrodantis, kad organizme vyksta tam tikri ligos procesai, o mūsų imuninė sistema aktyvina savo gynybines jėgas.

Padidėjusi kūno temperatūra yra vienas iš pagrindinių žmogaus gynybos mechanizmų ir yra normali, fiziologinė organizmo reakcija į patogeninių mikrobų ataką. Karščiuojant organizmas netenka daug daugiau skysčių nei įprastai, nes mes gausiai prakaituojame.

Aukšta temperatūra gali sukelti dehidrataciją, todėl nepamirškite gerti daug skysčių. Tai gali būti vanduo kambario temperatūroje, bet reguliariai ir sistemingai nuplaunamas, geriausia nedideliais kiekiais, kad skystis galėtų pasisavinti iš virškinamojo trakto ir tinkamai hidratuoti organizmą.

Galite pasiekti žolelių arbatas, kurios papildomai turi gydomąjį poveikį. Liepžiedžių žiedų antpilas turi prakaituojančių ir karščiavimą mažinančių savybių, kraujažolės žolės užpilas – prakaituojančią ir antivirusinį poveikį, aviečių arbata – prakaituojančią ir šildantį poveikį, o šeivamedžio žiedų antpilas didina imunitetą ir ramina kosulį. Esant silpnumui ir nedideliam karščiavimui, taip pat galite naudoti homeopatinę medžiagą Ferrum phosphoricum.

Skalavimo priemonės ir sirupai

Užuot griebę iš karto cheminių vaistų, pirmiausia verta išbandyti natūralius, kurie neturi pašalinio poveikio. Iš karto vartojant kraujagysles sutraukiančius lašus nuo slogos, pajuntame momentinį palengvėjimą, tačiau dažnai vartodami tokį vaistą išdžioviname gleivinę.

Geriau į nosį įlašinti jūros druskos tirpalus arba daryti druskos, ramunėlių, šalavijų, mairūnų, eterinių aliejų inhaliacijas. Esant skaidriai, dirginančia, vandeninga sloga, galime paimti medžiagą Allium cepa. Jei sloga žalia stora – Kalium bichromicum.

Kita vertus, gysločio ar š altalankio sirupai ramins sausą, varginantį kosulį. Taip pat galite pasigaminti močiutės sirupą iš svogūnų, česnako ir medaus. Taip pat bus naudinga homeopatinė medžiaga Drosera pagrindu, skirta esant sausam, paroksizminiam ir dustinčiam kosuliui, taip pat naktį. Tačiau jei kosėjate šlapiu, verta naudoti Antimonium tartaricum.

Suteikime gamtai šansą per infekciją, tai tikrai atsipirks!

Kategorija:

Imuninė sistema