Inkstų liga daugelį metų gali būti besimptomė. Jie progresuoja nepastebimai, sukeldami negrįžtamus pokyčius. Ir vis dėlto taip lengva užkirsti kelią. Būtinai kasmet atlikite pigų, paprastą ir neskausmingą šlapimo tyrimą.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama inkstų ligoms. Viena vertus, todėl, kad jų pasitaiko vis dažniau. Tačiau yra ir kita priežastis – atsirado naujųinkstų ligųdiagnozavimo ir gydymo galimybių. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia anksti nustatyti problemų priežastį, o tai kartu su naujais gydymo būdais padidina tikimybę išgydyti ligas, kurios iki šiol medicina buvo bejėgės.

Inkstų liga – tyli grėsmė

Inkstų ligos problema yra ta, kad daugeliu atvejų ji progresuoja nesukeldama jokio diskomforto. Be to, skausmas šiose kūno vietose dažniausiai kyla ne iš inkstų. Tai gali reikšti spaudimą nervų šaknims arba tam tikrą nugaros problemą. Net ankstyvieji inkstų navikai yra neskausmingi. Tačiau taip pat yra grupė inkstų ligų, kai skausmas yra pirmasis simptomas. Taišlapimo takų infekcijairurolitiazė . Negalavimai yra apatinėje pilvo dalyje, kartu su karščiavimu ir biocheminiais šlapimo pokyčiais, pvz., nuosėdose daug leukocitų, eritrocitų ar bakterijų. Kraujo tyrimas gali parodyti leukocitozę ir padidėjusį ESR. Inkstų ligos dažnai atsiranda dėl prastai gydomos krūtinės anginos ar peršalimo ligų, pvz., įvairių ūminio ar lėtinio glomerulonefrito formų. Jiems išsivystyti prireikia metų ir dažniausiai aptinkami atsitiktinai atlikus šlapimo analizę arba kreatinino tyrimą.

Atlikite šlapimo tyrimą, kad nustatytumėte inkstų ligą

Savo pačių saugumui kartą per metus turėtumėte atlikti bendrą šlapimo tyrimą. Apie besivystančią inkstų ar šlapimo takų ligą gali rodyti net nedidelis b altymų kiekis šlapime, taip pat b altieji ir raudonieji kraujo kūneliai. Jame taip pat neturėtų būti ritinėlių. Bet rezultatus turi matyti gydytojas, nes tik jis gali juos tinkamai įvertinti ir prireikus paskirti kitus tyrimus ar nedelsiant pradėti tinkamą gydymą. Taip pat verta patiems stebėti, kaip keičiasi šlapimo spalva, jo konsistencija, skaidrumas ir kvapas. Kiti simptomai, galintys reikšti inkstų ligą, yra: negalavimas, apatija, mieguistumas, per didelisblyški oda, galvos skausmas, karščiavimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, kojų patinimas, padidėjęs kraujospūdis. Jums gali išsivystyti oligurija arba per dažnai šlapintis, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į bet kokius šlapimo pūslės rutinos pokyčius.

Kas yra labiau linkęs sirgti inkstų liga?

Pagyvenusiems žmonėms, kurių imuninės sistemos efektyvumas yra susilpnėjęs, ypač vyrams, kuriems yra padidėjusi prostata, ir tiems, kurie serga cukriniu diabetu (diabetine nefropatija), taip pat pacientams, sergantiems arterine hipertenzija (hipertenzine nefropatija), ypač gresia inkstų liga. ir šlapimo sistemos ligos. Inkstų funkcijos sutrikimas gali sukelti apsinuodijimą, pvz., glikoliu ar migdomaisiais. Antibiotikai, skausmą malšinantys vaistai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat turi nefrotoksinį poveikį. Infekcinėms ligoms (dažniau moterims) palinkėtina netinkama higiena tarpvietės srityje, iš kurios mikroorganizmai pirmiausiai persikelia į šlapimo sistemą, o vėliau į inkstus.

Gerkite vandenį, padėsite inkstams [TOWIDEO]

Vėžio pokyčiai

Inkstų vėžys gali išsivystyti asimptomiškai. Taip vadinamas simptomų triada – skausmas, hematurija ir lengvai pirštais apčiuopiamas navikas – pasireiškia 8-15 proc. serga, bet jei jie visi pasirodo vienu metu, tai yra labai pažengusi ligos stadija. Kiti simptomai: anemija, stiprus svorio kritimas, padidėjusi temperatūra, naktinis prakaitavimas, ryškus kraujospūdžio padidėjimas, padidėjęs ESR ir raumenų uždegimas, kuriam būdingas didelis raumenų silpnumas. Per 30 proc pacientų, nustačius inkstų vėžį, randamos metastazės į kitus organus.

Ar norite sužinoti, ar jūsų inkstai sveiki?

Padaryti šlapimo tyrimą – paprasčiausias ir pigiausias. Štai kas gali jus varginti, jei šlapime yra šlapimo:

  • Bakterijos – jų buvimas rodo, kad jos yra užsikrėtusios vienoje iš šlapimo sistemos dalių – šlaplėje, šlapimo pūslėje, inkstų dubenyje ar inkstuose, arba apie netinkamą šlapimo mėginio paėmimą.
  • B altymai – kai jis išlieka ilgą laiką, tai rodo inkstų ar šlapimo takų problemas, tačiau po didelio karščiavimo ar sunkaus fizinio krūvio gali atsirasti nedidelis b altymų kiekis.
  • Kreatininas – esant normaliai inkstų veiklai, jo kiekis šlapime yra pastovus ir priklauso nuo raumenų masės. Su šlapimu išskiriamo kreatinino kiekio sumažėjimas dažniausiai yra ūminio arba lėtinio inkstų nepakankamumo pasekmė.
  • B altieji kraujo kūneliai (leukocitai, WBC) – per didelis jų išsiskyrimas rodo ūminę ar lėtinę bakterinę šlapimo takų infekciją. Tai taip pat gali būti intersticinio nefrito simptomas pavartojus tokių vaistų kaip cefalosporinai, sulfonamidai,nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Daugiau leukocitų į šlapimą patenka esant intensyviam fiziniam krūviui, esant aukštai temperatūrai, dehidratacijai, lėtiniam kraujotakos nepakankamumui ir uždegiminiams organų, esančių šalia šlapimo takų, pakitimų.
  • Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai, eritrocitai) – raudonųjų kraujo kūnelių buvimas, kurį galima pamatyti šlapime plika akimi, vadinamas hematurija; dažniausiai tai yra šlapimo pūslės uždegimo pasekmė. Kita vertus, hematuriją gali sukelti tiek inkstų, tiek kitų šlapimo takų dalių pažeidimai, tačiau tai galima nustatyti tik laboratoriniais tyrimais. Dažniausia hematurijos priežastis yra inkstų akmenligė, ypač inkstų dieglių priepuolis. Tačiau kraujas šlapime taip pat atsiranda vartojant vaistus, kurių sudėtyje yra heparino.
  • Šlapimo rūgštis - normos viršijimas rodo ūminį ar lėtinį inkstų nepakankamumą, atsiranda po kai kurių diuretikų, apsinuodijus anglies monoksidu, švinu, sergant vėžiu. Sumažėjęs šlapimo rūgšties išsiskyrimas yra dietos, kurioje mažai purinų, rezultatas. Šie junginiai nedideliais kiekiais randami vištose, jautienoje, otuose, grybuose, duonoje, kruopose, vaisiuose, daržovėse (pvz., šparaguose), riešutuose.
  • Karbamidas – padidėjęs jo kiekis rodo daug b altymų turinčią dietą, dehidrataciją arba inkstų nepakankamumą.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Urologija ir nefrologija