PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Patrykas Jasielskis

Šeimos vėžio istorija visada yra šokas. Gali kilti klausimų, ar žmogaus artimiesiems taip pat negresia vėžys. Vėžys artimam šeimos nariui, ypač tėvams ir broliams, didina riziką susirgti vėžiu ir kitiems giminaičiams. Tuomet rekomenduojami tyrimai, leidžiantys anksti ją nustatyti ir veiksmingai gydyti. Sužinokite, kokie tyrimai rekomenduojami, jei jūsų šeimoje yra buvę vėžio atvejų.

Sergamumo statistika sutaria, kad šeimos nario susirgimas vėžiu yra kitų giminaičių vėžio rizikos veiksnys. Taip yra dėl genetinių mutacijų nešiotojų, skatinančių vėžį. Kai kurie iš jų yra sugrupuoti į genetinius sindromus, kur rizika susirgti vėžiu visą gyvenimą yra skirtinga. Kai kuriose šalyse jis gali siekti 100 proc. Pavyzdys – šeiminė adenomatozinė polipozė, kai šio genetinio sindromo diagnozė siejama su 100 % rizika susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu. Kai kurios mutacijos nepriskiriamos prie genetinių sindromų, tačiau yra linkusios į vėžį. Šiame straipsnyje aprašomi tyrimai, kurie pirmiausia skirti padėti anksti nustatyti vėžį, kai jį dar lengva gydyti. Jas reikia atlikti sulaukus tam tikro amžiaus kiekvienam žmogui, net jei šeimoje nėra sirgusių vėžiu. Tačiau žmonėms, turintiems naštą, jie nurodomi jaunesniame amžiuje ir dažniau nei žmonėms, neturintiems tokio polinkio.

Genetiniai tyrimai

Atrinktiems pacientams rekomenduojama klinikos genetiko konsultacija. Toks apsilankymas leidžia gauti profesionalų patarimą ir atlikti specializuotus genetinius tyrimus, siekiant nustatyti mutacijas ar genetinius sindromus, didinančius vėžio riziką.

Genetikos klinikoje taip pat teikiama visapusiška priežiūra (įskaitant periodinius profilaktinius tyrimus) pacientams, kuriems diagnozuotos mutacijos, didinančios vėžio riziką. Apsilankyti tokio tipo vietoje rekomenduojama, kai šeimoje yra piktybinių navikų jauname amžiuje, pvz., kolorektalinis vėžys iki 50 metų.

Kiti požymiai yra dvišalis vėžys, pvz., abiejų krūtų vėžys, daugiau nei vienas vėžys per gyvenimąarba aptiktas netipinis, pvz., kiaušidžių vėžys, sarkoma, šeimoje.

Be to, jei keli artimos šeimos nariai turi tą patį vėžį, jie turėtų apsilankyti tokioje klinikoje. Kiekvienas, kurio šeimoje yra buvę vėžio atvejų, gali pasinaudoti genetinėmis konsultacijomis šiose vietose.

Kolonoskopija

Kolonoskopija – tai endoskopinis tyrimas storosios žarnos išvaizdai įvertinti. Taip pat galite paimti mėginius ir atlikti nedideles procedūras, tokias kaip polipų pašalinimas ir tolesnis jų įvertinimas pagal jų pobūdį (ar jie gerybiniai, ar jau piktybiniai). Šis tyrimas yra nurodytas ir kompensuojamas pagal Nacionalinę kovos su vėžiu programą visiems vyresniems nei 50 metų žmonėms kas 10 metų, iki 65 metų amžiaus.

Tačiau žmonėms, kurių 1 laipsnio giminaičiams (t. y. tėvams, broliams ar seserims ar vaikams) diagnozuotas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys, nuo 40 metų amžiaus rekomenduojama tirtis kas 10 metų. Žmonėms, kuriems diagnozuoti šeiminiai sindromai, linkę į šį vėžį, tyrimus rekomenduojama atlikti dar anksčiau.

Sergant šeimine polipoze, pirmoji kolonoskopija turėtų būti atliekama 12-14 val. gyvenimo metus ir kartoti kasmet. Sergant Lyncho sindromu Lyncho sindromu sergančių žmonių giminaičiai nuo 25 metų amžiaus turi daryti kolonoskopiją kas 1–2 metus.

Slapto kraujo išmatose tyrimas

Slapto kraujo išmatose tyrimas yra kraujavimo iš virškinimo trakto patikros testas. Jis nurodomas kaip pradinis gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio atrankos testas. Rekomenduojama visiems vyresniems nei 50 metų žmonėms kas 1-2 metus. Jei aptinkamas kraujas, reikia atlikti kolonoskopiją, kuri yra daug išsamesnis tyrimas

Gastroskopija

Tai dar vienas endoskopinis tyrimas, skirtas įvertinti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Rekomenduojama žmonėms, kurių šeimoje yra buvę stemplės ar skrandžio vėžio atvejų. Taip pat esant nerimą keliantiems simptomams, tokiems kaip rijimo pasunkėjimas, rėmuo vyresniems nei 40 metų žmonėms ir ilgalaikė gastroezofaginio refliukso liga.

Gastroskopija turėtų būti atliekama Linčo sindromu sergančių pacientų artimiesiems nuo 25 metų kas 1-3 metus.

Krūties mamografija, ultragarsas ir magnetinio rezonanso tomografija

Mamografija – tai rentgeno krūtų tyrimas. Jis rekomenduojamas ir kompensuojamas visoms moterims nuo 50 iki 69 metų kas 2 metus. Moterims, kurioms nėra padidėjusios krūties vėžio rizikos, pakanka pasitikrinti.

Tačiau tiems, kurių šeimos istorija yra apsunkinta ir kuriems diagnozuotos genetinės mutacijos (daugiausia BRCA1 ir BRCA2 genuose), būtina atlikti patikrąprieš.

Nuo 25 metų kas 6–12 mėnesių iki 30 metų joms turėtų būti atliekamas krūties MRT. Vėliau patartina atlikti MRT, kaitaliojant su mamografija. Be to, kas 12 mėnesių reikia atlikti krūties ultragarsinį tyrimą.

Citologija ir transvaginalinis ultragarsas

Citologija – tai ląstelių tepinėlio, paimto iš gimdos kaklelio, tyrimas. Rekomenduojamas ir kompensuojamas jo atlikimas nuo 25 iki 59 metų kas 3 metus visoms moterims. Ją dažniau atlikti rekomenduojama moterims, kurių artimoje šeimoje buvo susirgę gimdos kaklelio vėžiu.

Transvaginalinis ultragarsas rekomenduojamas 30–35 metų moterims. kasmet, jei jų šeimoje yra buvę Lyncho sindromo atvejų. Taip pat, nustačius mutacijas, linkusias susirgti krūties vėžiu (BRCA1 ir BRCA2 genai), rekomenduojama nuo 35 metų kas 6 mėnesius atlikti transvaginalinį ultragarsinį tyrimą

Skydliaukės ultragarsas ir kalcitonino kiekis kraujyje

Skydliaukės ultragarsinis tyrimas rekomenduojamas žmonių, kuriems diagnozuotas skydliaukės vėžys, artimiesiems (nepriklausomai nuo skydliaukės vėžio tipo).

Nustačius meduliarinį skydliaukės vėžį, reikėtų pasitikrinti artimuosius, nes tai gali būti genetinis sindromas, skatinantis susirgti tokio tipo vėžiu. Be to, reikėtų išmatuoti ir kalcitonino – skydliaukės išskiriamo hormono – kiekį. Tai yra šio vėžio tipo žymuo.

Kategorija:

Tyrimai