Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Narkotikų bėrimas – kas tai? Kada atsiranda vaistų bėrimai ir kaip juos gydyti? Vaistų bėrimas skiriasi savo forma, priklausomai nuo to, kaip organizmas reaguoja į vaistus.

Narkotikų bėrimas yra terminas, vartojamas dermatologijoje, apibūdinantis odos pažeidimus, atsirandančius ant odos ar gleivinių. Vaistų išbėrimas yra odos alergijos vaistams pasireiškimas.

Turinys:

    1. Narkotikų bėrimas – kas tai?
    2. Narkotikų bėrimas – simptomų diferencijavimas
    3. Vaistų išbėrimas – vaistai ir autoimuninės ligos
    4. Vaistų išbėrimas – diagnostika ir gydymas

Reikia atsiminti, kad vaistų bėrimas nėra vieninteliai dermatologijoje išskiriami bėrimų tipai. Jie atsiranda ant odos ar gleivinių ir yra alerginė organizmo reakcija į vartojamus vaistus. Vaistų sukeltų bėrimų simptomai, be kita ko, yra: nuolatinė eritema, daugiaformė eritema, mazginė eritema. Narkotikų išsiveržimų simptomai priklauso nuo vartojamų vaistų tipo ir galime atskirti juos, be kita ko, nuolatinė ar mazginė eritema.

Narkotikų bėrimas – kas tai?

Vaistų bėrimas yra alerginės reakcijos į vaistus odoje pasireiškimas. Paprastai tai pasireiškia praėjus trims savaitėms nuo vaistinės medžiagos vartojimo pradžios. Imuninės reakcijos į vaistus simptomai:

  • nuolatinė eritema – dažniausiai pasireiškia vieno, gerai atskirto rudo žiedo pavidalu. Dažniausiai tai sukelia barbitūratai, acetilsalicilo rūgštis, aminofenazonas, sulfonamidai. Nutraukus konkretaus vaisto vartojimą, liga regresuoja.
  • daugiaformės eritemos tipo (daugiaformės eritemos) pakitimai su Stevens Johnson atmaina - ant burnos, akių ir lytinių organų gleivinės atsiranda pūslių ir net erozijų. Odos pokyčius lydi karščiavimas ir sąnarių skausmas. Vaistai, susiję su šio bėrimo atsiradimu, yra sulfatų vaistai, barbitūratai ir penicilinas bei jo dariniai. Gydymui naudojami plataus spektro antibiotikai kartu su desensibilizuojančiais vaistais, tokiais kaip kalcis arba antihistamininiai vaistai.
  • daugiaformės eritemos tipo, toksinės epidermio nekrolizės tipo pakitimų – eriteminių pokyčių irpūslės, kurios prisideda prie epidermio šliaužimo su visais atvartais. Odos simptomus lydi didelis karščiavimas ir sunki paciento būklė. Tai labai rimta gydymo komplikacija, nes ji gali būti net mirtina. Jį gali sukelti sulfonamidai, barbitūratai, penicilinas kartu su dariniais, taip pat furosemidas. Dėl didelių odos pažeidimų, dėl kurių sutrinka elektrolitų apykaita, paciento būklei pagerinti yra skiriami kelių elektrolitų skysčiai ir plazma. Ciklofosfamido vartojimas su prednizonu taip pat pasirodė esąs veiksmingas.
  • mazginės eritemos (mazginės eritemos) pažeidimai – navikai, galintys sukelti skausmą, dažniausiai atsiranda blauzdos srityje, yra raudoni, tačiau laikui bėgant gali tapti melsvai rudi. Taip pat skauda sąnarius, pakyla kūno temperatūra. Dažniausia priežastis yra sulfonamidų arba penicilino vartojimas. Paciento būklei pagerinti dažnai pakanka nutraukti už reakciją atsakingų medžiagų vartojimą.
  • hemoraginiai pokyčiai – atsiranda kaip odos mėlynės. Jas gali sukelti tiazidai, auksas, sulfonamidai, alopurinolis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir penicilino dariniai. Gydymas pagrįstas kortikosteroidų vartojimu kartu su imunosupresantais.
  • jodas – tai odos ir gleivinių pokyčiai, atsirandantys dėl ilgalaikio mažų jodo dozių vartojimo. Jie gali būti dilgėlinės, glaudžiai ištemptų hemoraginių pūslelių ir papulių bei spuogų, panašių į tuos, kurie atsiranda esant spuogams, pavidalu. Alergiškiems pacientams radiologinių kontrastinių medžiagų skyrimas gali sukelti labai rimtų reakcijų, netgi mirtinų.
  • bromica - tai būdinga liga, atsirandanti dėl bromido naudojimo. Dažniausia forma yra į spuogus panašūs ir svyruojantys pažeidimai. Pūslelės atsiranda daug rečiau.

Narkotikų bėrimas – simptomų diferencijavimas

Taip pat yra grupė simptomų, kurie gali būti susiję su vaistų vartojimu, bet taip pat gali atsirasti sergant kitomis ligomis. Tokių pakeitimų pavyzdžiai:

  • dilgėlinė ir patinimas – odos paviršiuje atsiranda įvairių formų pūslių, kurios dažniausiai paburksta rausva arba blyškesne nei likusi oda. Juos sukeliantys vaistai yra acetilsalicilo rūgštis ir barbitūratai. Kiti dilgėlinę sukeliantys veiksniai gali būti maistas, kurį valgote, įkvepiami alergenai ir žema bei aukšta temperatūra. Palengvėjimą suteikia antihistamininių vaistų ir kalcio vartojimas. Dilgėlinė taip pat gali pasireikšti imuninės reakcijos metu, kuri sukelia rimčiausią alergijos formą, t. y. šoką.anafilaksinis. Kiti šoko simptomai yra greitas širdies susitraukimų dažnis, žemas kraujospūdis, nugaros skausmas, niežulys, traukuliai, dusulys ir vėmimas. Tai atsiranda vartojant prokainą arba peniciliną. Esant kritinėms situacijoms ligoninėje, į veną leidžiami adrenalino ir į raumenis hidrokortizono tirpalai.
  • plokščiosios kerpligės pažeidimai – sukelia aukso druskos, vaistai nuo maliarijos, tiazidai, fenotiazinas, furosemidas, propranololis. Pagrindinis gydymo būdas yra kortikosteroidų vartojimas.
  • fototoksinės reakcijos – atsiranda vartojant geriamuosius vaistus, tokius kaip psoralenai, sulfonamidai, tetraciklinai, grizeofulvinas, antiaritminiai vaistai, antihipertenziniai vaistai, vaistai nuo epilepsijos arba išoriniai vaistai, tokie kaip furokumarinas, derva ir dažikliai. Šios medžiagos padidina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams ir gali pakeisti spalvą.
  • fotoalerginės reakcijos gali kilti vartojant tokius vaistus kaip sulfonamidai, chlorotiazidas, trankviliantai, fenotiazinai, salicilanilidai, heksachlorofenas, paraaminobenzenkarboksirūgštis.
  • pustuliniai išsiveržimai – gali atsirasti dėl karbamazepino, chloramfenikolio, furosemido arba fenitoino.
  • ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė, AGEP – ant odos atsiranda pustulinių išsiveržimų, nesusijusių su plaukų folikulais. Lydimasis simptomas yra karščiavimas, o epidermis gali išsiskirti. Gydymas susideda iš ciklosporino arba imunosupresantų skyrimo.
  • spuogai – dažniausiai veido ir nugaros sritys yra inkštirai, papulės ir spuogai. Jie atsiranda dėl kortikosteroidų, geriamųjų kontraceptikų, izoniazido, haloperidolio vartojimo. Gydymui naudojami antiseborėjiniai, keratolitiniai, priešuždegiminiai vaistai ir net antibiotikai, tokie kaip tetraciklinai ar eritromicinas.
  • alopecija – plaukų slinkimą taip pat gali sukelti vaistų vartojimas. Dažniausios tokį poveikį turinčios medžiagos yra citostatiniai ir imunosupresiniai vaistai, tokie kaip ciklofosfamidas ir metotreksatas, tačiau taip pat prisideda ir antitiroidiniai vaistai, geriamieji kontraceptikai, retinoidai ir antikoaguliantai, tokie kaip kumarinas ar heparinas.
  • nagų pakitimai – dažniausiai pasireiškia spalvos pakitimu, kurį sukelia fluorouracilas, vaistai nuo maliarijos ir sidabro ar aukso druskos.
Bėrimų tipai

Bėrimas dermatologijoje reiškia pokyčius, atsirandančius ant odos ar gleivinių. Dėl savo išvaizdos yra keletas bėrimų tipų.

Paminėkite tipus:

  • Dėmėtasis bėrimas – atrodo kaip plokšti, skirtingos spalvos pažeidimai, dažnai labiau paraudę nei likusi oda.
  • Geltonosios dėmės-papulinis bėrimas – atsiranda, kai spalvos pasikeitimą lydi papulės, kurios yra mažytės, kietesnės iškyšos.
  • Papulinis bėrimas – jame nėra eriteminių odos spalvos pokyčių, yra tik papulės.
  • Į kerpes panašus bėrimas – odos pažeidimai primena kerpių odą, papulės blizga, gali būti linijinės
  • Pustulinis bėrimas – jam būdinga daugybė spuogų, nesusijusių su plaukų folikulais

Vaistų išbėrimas – vaistai ir autoimuninės ligos

Narkotikų bėrimas nėra vienintelis neigiamas narkotikų vartojimo simptomas. Tam tikrų vaistų vartojimas taip pat gali sukelti specifines autoimunines ligas, tokias kaip:

  • pūslelės – atsiranda naudojant penicilaminą, kaptoprilį ir fenilbutazoną. Yra pemfigus ir pemfigus. Pemphigus vulgaris būdingi gleivinės ir odos pokyčiai pūslių ir erozijų pavidalu. Epidermis gali šliaužti.

Lapuočių pemfigus atveju būdingi išsiveržimai besisluoksniuojančių erozijų ir negilių pūslių pavidalu.

Pemfigus gydymas apima kortikosteroidų vartojimą kartu su imunosupresiniais vaistais dėl autoimuninių ligos priežasčių. Šiuo atveju dažniausiai naudojami imunosupresantai yra ciklofosfamidas, metotreksatas ir azatioprinas.

  • pemfigoidas – pasireiškia pūsliniais, eriteminiais ar dilgėliniais pažeidimais. Gali sukelti furosemidas, ibuprofenas, penicilaminas, salazosulfapiridinas. Gydymui naudojami kortikosteroidai.
  • linijinė IgA pūslinė dermatozė – pasireiškia sugrupuotų, didelių ir gerai ištemptų pūslių pavidalu, atsirandančių dėl eriteminių-edeminių pažeidimų. Prie pokyčių prisideda vankomicinas, rifampicinas, fenitoinas ir kaptoprilis. Rekomenduojama kartu su kortikosteroidais naudoti sulfapiridiną arba sulfonus.
  • įgytas pūslinis epidermio atsiskyrimas – traumų paveiktose vietose atsiranda didelės pūslės, kurias lydi niežulys. Pokyčiai gali būti susiję su sulfonamidų, sulfametoksipiridazino, furozemido ir penicilamino vartojimu. Gydymas pagrįstas sulfonais ir kortikosteroidais.
  • raudonoji vilkligė – eritematozės bėrimai atsiranda veide, įgaunantys būdingą drugelio formą. Jį gali sukelti hidralazinas, hidantoinas, izoniazidas irstreptomicinas. Gydymui naudojami kortikosteroidai ir imunosupresiniai vaistai.

Vaistų išbėrimas – diagnostika ir gydymas

Vaistų išbėrimas ant odos pasireiškia įvairiomis formomis ir dažnai užtenka nutraukti už reakciją atsakingo vaisto vartojimą, kad ji pasikeistų. Tačiau visada verta apsilankyti pas gydytoją, kad jis atliktų išsamią diagnozę ir tinkamą gydymą, nes kai kurie iš pažiūros nereikšmingi simptomai gali pasireikšti anksčiau nei kritinės būklės, o tai gali baigtis net mirtimi.

Diagnostika daugiausia pagrįsta išsamios naudotų medžiagų istorijos rinkimu. Dažnai atliekami ir poveikio arba intraderminiai tyrimai. Šie tyrimai dažniausiai atliekami tik ligoninėse dėl didelės reakcijų, sukeliančių anafilaksinį šoką, rizikos. Intraderminiai tyrimai susideda iš įvairių koncentracijų tiriamojo vaisto injekcijos į odą.

Kontaktinės alergijos tyrimams taip pat gali būti naudojami epidermio lopo testai, pagrįsti bandomosios medžiagos uždėjimu ant odos minkšto popieriaus ir uždengiant vietą folija. Rezultatai nuskaitomi po 48 ir 72 valandų. Tais atvejais, kai patvirtinama alergija, odai išsivysto eritema arba egzema.

Radioalerginės absorbcijos testas (RAST) taip pat naudojamas diagnozuojant dilgėlinę sukeltus vaistų bėrimus. Tai leidžia kraujyje aptikti specifinius IgE antikūnus, kurie organizme gaminami prieš specifinius alergenus, kurie šiuo atveju yra vaistai.

Rekomenduojame: Nuolatinė vaistų eritema: priežastys, simptomai, gydymas

Apie autoriųJoana Mazurek

Medicinos studentas. Jis aistringai vertina sveikatą ir viską, kas su ja susiję, įskaitant sveiką mitybą. Laisvalaikiu jis užsiima kriminalinių romanų skaitymu ir jėgos treniruotėmis.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Dermatologija