Simontono terapija yra psichoterapijos rūšis, skirta vėžiu sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Simonton terapijos tikslas – pagerinti šių žmonių gyvenimo kokybę ir išvesti iš beviltiškumo būsenos. Terapija padeda pacientams gydymo procese, dažnai turėdamas įtakos jo veiksmingumui.
Terminas „ Simontono terapija “ kilęs iš amerikiečių onkologo Carlo Simontono vardo. Būtent jis vienas pirmųjų pripažino psichoterapijos galimybes onkologinio gydymo srityje ir buvo vienas iš psichoonkologijos pradininkų.
Simontonas pastebėjo, kad problema, kuri dažnai blokuoja vėžio gydymą, yra pacientų beviltiškumo jausmas. Daugelis jo pacientų atsisakė dalyvauti gydyme, netikėdami siūlomų gydymo būdų veiksmingumu.
Pacientai manė, kad pralaimės kovojant su vėžiu ir nenorėjo pradėti gydymo. Jie traktavo vėžį kaip mirties nuosprendį, netikėdami, kad medicina gali padėti jiems nugalėti jį.
Simontono pacientų emocinė sfera, jų baimės ir stresas šiai gydytojai tapo iššūkiu. Gydytoja onkologė nusprendė psichoterapiją įtraukti į įprastinį onkologinį gydymą. Psichoterapija, orientuota į problemas tų, kurių psichinė būklė nukentėjo dėl sunkios ligos. Po beveik penkiasdešimties metų Simontono metodas daugelyje šalių naudojamas standartiniam vėžio gydymui.
Simonto terapija – kam ir kam?
Simontono metodas – psichoterapija, skirta žmonėms, sergantiems piktybiniais navikais ir jų artimiesiems, kurie ne visada gali padėti pacientams. Tačiau nėra kliūčių, kad tokią terapiją galėtų lankyti sergantieji kitomis lėtinėmis ligomis ar net sveiki žmonės, kurie, pavyzdžiui, jaučia didelę vėžio baimę. Psichoterapija gali būti atliekama individualiai arba grupėse. Taip pat yra šeimos terapijos galimybė.
Simontono terapija buvo sukurta siekiant padidinti paciento fizinį ir protinį komfortą, ypač siekiant:
- pagerinti psichinę žmogaus būklę, taigi ir jo gyvenimo kokybę,
- įtraukti pacientą į gydymo procesą ir didinti jo tikėjimą šio proceso veiksmingumu, didinti pasitikėjimą gydytojais,
- palengvinti paciento (jo artimųjų) bendravimą su aplinka ligos akivaizdoje,
- pašalinti arba bent jau sumažinti nerimo ir streso lygį ir išmokyti pacientą mėgautis gyvenimu nepaisant ligos,
- padėti susidoroti su skausmu ir bet kokiomis neigiamomis ligos ir gydymo pasekmėmis.
Simonto terapija – kas tai?
Simontono metodas pagrįstas tuo, kad vienu metu dirbama keliais lygiais. Terapija taikoma daugelyje žmogaus gyvenimo sričių.
- Elgesio sfera
Pacientas pradeda suprasti, koks svarbus gyvenime yra poilsis, geri įpročiai, poilsis ir kad linksmybės gali būti ir sergančiojo dalis.
- Kognityvinė sfera
Pacientas mokosi sveiko požiūrio į gyvenimą, išsikeldamas naujus tikslus ir spręsdamas esamas problemas
- Dvasinė sfera
Žmogus atranda savo gyvenimo prasmę, randa tikėjimą.
- Emocinė sfera
Pacientas pašalina iš savo gyvenimo neigiamas emocijas (stresą, k altę, baimę, beviltiškumą) ir pakeičia jas teigiamomis. Jis stiprina tikėjimą gydymo sėkme, įsivaizduoja, kad yra visiškai sveikas.
- Bendravimo su artimaisiais sfera
Paciento šeima ir artimieji išmoksta palaikyti ir suprasti juos. Sergantis žmogus išmoksta kurti ir taisyti santykius su aplinka.
- Fizinė sfera
Pacientai pagerina savo gyvenimo kokybę ir savijautą aktyviai leisdami laiką ir sveikai maitindamiesi, pradeda suprasti poilsio svarbą.
Terapijos efektyvumas priklauso nuo sėkmės kiekvienoje srityje. Pagrindinis tikslas – pakeisti pacientų ir jų šeimų požiūrį į patį vėžį.
Simontono metodas reikalauja individualaus požiūrio į kiekvieną pacientą. Terapija turi būti pritaikyta ne tik prie jo fizinių gebėjimų, bet pirmiausia turi būti gerbiami visi emociniai apribojimai.
Kiekvienam sergančiam žmogui reikia skirtingo laiko pilnai terapijai pradėti susidoroti su liga ir neigiamus jausmus pakeisti teigiamais. Gydymo sėkmė – tai gebėjimas džiaugtis gyvenimu nepaisant ligos ir tikėjimas pasveikimu.
Simonto terapija – kaip ji veikia ligą?
Simontono terapijos pagrindas – sumažinti paciento patiriamą stresą ir nerimą, nes daug kartų įrodyta, kad stresas yra atsakingas už hormonų, blokuojančių žmogaus imuninę sistemą, gamybą.
Kuo stipresnė imuninė sistema, tuo didesnė paciento gydymo sėkmės tikimybė. Štai kodėl taip svarbu pašalinti baimę iš paciento gyvenimo.
Simontiano terapija taip pat turi tiksląpakeisti neigiamą požiūrį į gyvenimą ir priversti pacientą jausti viltį. Pesimizmas yra priešas, su kuriuo reikia kovoti.
Vilties pasveikti ar sėkmingo gydymo trūkumas padidina nesėkmės riziką. Buvo atlikti tyrimai (1987 m., autoriai: Kempthorne-Rawson, Persky ir Shekelle), kurie įrodo, kad pesimizmas ir depresija prisideda prie didesnio vėžiu sergančių pacientų mirtingumo.
Simontono metodas pagerina pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę ir daro gydymą efektyvesnį.
Terapija padidina pacientų įsitraukimą į gydymo procesą, o tai vertina onkologai. Geresnis bendravimas su pacientu, didesnis supratimas ir pasitikėjimas savimi – lengvesnis kelias į sveikatą.
Simontono terapija yra pirmoji psichoonkologijos srities terapija, kurios veiksmingumas ir poveikis pacientų gyvenimui įrodytas moksliniais tyrimais. Įrodyta, kad įprastinis gydymas kartu su psichoterapija, pagrįsta Simontono metodu, gali pailginti pacientų gyvenimą iki dviejų kartų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Simontono metodą taikantys psichoterapeutai mano, kad terapija padeda ne tik sergant, bet ir gyvenime po jos. Sergančiojo įgytos žinios, mąstymo būdo ir požiūrio į gyvenimą pasikeitimas yra nuolatiniai ir žymiai pagerina gyvenimo kokybę ir pasveikus