- Kada galioja paciento sutikimas su procedūra?
- Paciento sutikimas: ypatingi atvejai
- Paciento sutikimas turi būti informuotas
Ar visada reikalingas paciento sutikimas, ar pasitaiko situacijų, kai sustabdoma paciento teisė spręsti dėl savo sveikatos? „Sergančiojo gerovė yra aukščiausias įstatymas“ – šiuolaikiniame pasaulyje ši maksima įgavo platesnę prasmę, nes šiais laikais gydytojas turi gerbti paciento teisę spręsti apie savo sveikatą.
Paciento sutikimas dėl procedūros ar operacijospagal Lenkijos įstatymus būtinas, kad gydytojas imtųsi veiksmų. Mūsų Konstitucijoje (41 str. 1 skirsnis) galite perskaityti, kad "kiekvienam garantuojama asmens neliečiamybė ir laisvė".
Medicininio gydymo atlikimas be paciento ar jo teisėto globėjo sutikimo yra baudžiamas nusik altimas, už kurį gali būti baudžiama pagal BK str. Baudžiamojo kodekso 192 str.
Medicinos etikos kodekse (15 str.) rašoma, kad "diagnostikos, gydymo ir profilaktikos procedūroms atlikti reikalingas paciento sutikimas. Jeigu pacientas negali duoti sutikimo informuoto asmens, tai turi pareikšti jo teisėtas atstovas arba asmuo, iš tikrųjų slaugantis pacientą“. Kitas svarbus dokumentas – Žmogaus teisių ir orumo apsaugos taikant biologiją ir mediciną konvencija, kurioje (5 str., bendrosios nuostatos) skaitome: „Medicininė intervencija negali būti atliekama be medicininės intervencijos. laisvas ir informuotas tiriamojo sutikimas. atitinkamas asmuo gaus atitinkamą informaciją apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat jos pasekmes ir riziką. Suinteresuotas asmuo gali bet kada laisvai atšaukti sutikimą. "
Kada galioja paciento sutikimas su procedūra?
Pagal Lenkijoje galiojančius įstatymus sutikimas gydytis bus teisiškai įpareigojantis tik tuo atveju, jei jis bus duotas prieš operaciją arba suteikus kitą didesnės rizikos medicinos paslaugą. Sutikimo išreiškimas po procedūros (vadinamasis vėlesnis sutikimas) neturi teisinės galios. Kad sutikimas būtų gerbiamas ir laikomas teisėtu, jį turi išreikšti jį duoti įgaliotas asmuo. Sutikimas turi būti laisvo suinteresuoto asmens sprendimo rezultatas, kuris žino ir supranta, dėl ko jis sprendžia ir kokios gali būti procedūros pasekmės. Be to, sutikimas turi būti duotas įstatymų nustatyta forma.
Paciento sutikimas: ypatingi atvejai
Jei pacientasyra nepilnametis (iki 18 metų) arba negali duoti sutikimo (pvz., nesąmoningas), jį jo vardu gali pareikšti įstatyminiai paciento atstovai, t.y. tėvai, globėjai, probacijos pareigūnas ar globos teismas. Kai jaunesnis nei 16 metų asmuo atsisako duoti sutikimą gydytis, bet tai išreiškė teisėti globėjai, gydytojas privalo suteikti pagalbą. Jei pacientas yra vyresnis nei 16 metų, vadinamasis dvigubas sutikimas – neskaitant tėvų sutikimo, suinteresuotas asmuo jį turi išreikšti asmeniškai. Esant situacijai, kai jis to atsisako ir nepilnamečio globėjai sutinka su gydymu, būtinas globos teismo sprendimas. Neveiksnių, psichikos ligonių ar psichikos negalią turinčių asmenų atveju, be teisėtų globėjų sutikimo atlikti medicininę veiklą, gali reikėti ir teismo sutikimo.
SvarbuPaciento sutikimas: žodžiu ar raštu?
Šiuo atžvilgiu įstatymas leidžia keletą sprendimų. Daugumoje ligoninių pacientai pasirašo specialias formas. Bet kritinėse situacijose, kai tokio dokumento pasirašyti nėra galimybės, pacientas gali sutikti su gydymu žodžiu arba tokiu elgesiu, kuris nekelia abejonių, kad sutinka su siūlomu gydymu. Tačiau savo pačių saugumo sumetimais gydytojas, prieš operuodamas ar diagnozuodamas pacientą invaziniu metodu, turėtų gauti paciento sutikimą. Tai reiškia, kad pacientas turi pasirašyti dokumentą, kuriame aprašomas operacijos tipas ir iš to kylanti rizika ar komplikacijos. Jei pacientas negali pasirašyti, dokumente turi būti liudytojų – jo valią patvirtinančių asmenų – parašai ir situacijos, dėl kurios nebuvo įmanoma pasirašyti dokumento, aprašymas.
Paciento sutikimas turi būti informuotas
Sutikimas atlikti operaciją ar gydymą vaistais, turinčiais rimtų šalutinių poveikių, turi būti išsamiai informuotas. Be to, paciento neprieštaravimas teisiškai negali būti suprantamas kaip sutikimas, nes sutikimas turi būti susijęs su konkrečia medicinine veikla. Be to, sutikimo gydytis gavimas iš paciento, kurį jis pasirašo gulėdamas į ligoninę, nėra tolygus sutikimui, pavyzdžiui, operacijai. Informuotu sutikimu laikomas sutikimas, kurį pasirašo pacientas perskaitęs, dėl ko sprendžia, koks gydymo būdas bus taikomas, kokia rizika ir pasekmės, galimos komplikacijos atliekant konkrečią procedūrą. Informacija apie procedūrą turi būti pateikta suprantama kalba (joje nebūtinai turi būti medicininių duomenų) ir pritaikyta paciento intelektualiniam lygiui. Jei ne,gydytojo gautas sutikimas ateityje (jei pacientas turi sveikatos sutrikdymą) gali būti laikomas neaiškiu sutikimu. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į įstatymą, gydytojas be paciento sutikimo atliko procedūrą, už kurią jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Kitaip yra, kai operacijos ar kitokio gydymo metu atsiranda nenumatytų aplinkybių, į kurias neatsižvelgus gali kilti grėsmė paciento gyvybei ar sveikatai. Gydytojas, siekdamas savo gerovės, be oficialaus paciento sutikimo gali išplėsti operacijos apimtį arba įtraukti papildomus diagnostinius tyrimus. Tačiau savo sprendimą jis turėtų pasitarti su kitu tos pačios srities specialistu. Informacija apie operacijos apimties pasikeitimą įrašoma į medicininius dokumentus. Gydytojas taip pat privalo apie tai informuoti pacientą ar jo teisėtus globėjus, tačiau jeigu prieš procedūrą buvo galima numatyti jos pratęsimo būtinybę, o gydytojas apie tai paciento neinformavo, jis gali būti atsakingas už procedūros atlikimą. procedūra be suinteresuoto asmens sutikimo.
Paciento sutikimas, kai gresia pavojus gyvybei Be oficialaus sutikimo, gydytojas gali suteikti pacientui medicininę pagalbą, atlikti tyrimus tik tada, kai dėl sveikatos būklės reikia skubios pagalbos, taip pat dėl pvz. sąmonės dėl amžiaus, ar nesutarimas su teisėtais globėjais negali gauti atitinkamo sutikimo. Kilus pavojui paciento gyvybei, gydytojas gali pradėti gydymą (pvz., atlikti operaciją, diagnostinius tyrimus) be baudžiamosios atsakomybės pavojaus.
Sutikimas operacijai nereikalingas ir laukiant jos, t.y. vilkinant gydymą, gali kilti pavojus paciento gyvybei. Tokių įvykių aplinkybės turi būti užfiksuotos medicininiuose dokumentuose. Po procedūros ar operacijos gydytojas apie atliktas procedūras ar tyrimus privalo pranešti paciento teisėtiems globėjams arba globos teismui.
mėnesinis "Zdrowie"