Sergančio pastato sindromas nėra liga ir neturi TLK-10 kodo. Tačiau jos simptomus didesniu ar mažesniu mastu jaučiame beveik visi. Serga mūsų butai ir biurų pastatai, kuriuose dirbame. Apie tai, kaip atpažinti sergančio pastato sindromo simptomus ir ką daryti įtarus juos namuose, kalbamės su medicinos mokslų daktare, šeimos medicinos, aplinkos medicinos ir alergologijos specialiste bei integraliosios medicinos eksperte Magdalena Cubała-Kucharska.
Sergančio pastato sindromas nėra naujas reiškinys: dar 1982 m. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino kaip problemą, keliančią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Tačiau Lenkijoje apie tai vis dar retai kalbama. Kas jis tiksliai?
Paprasčiau tariant, sergančio pastato sindromas – tai visas kompleksas sveikatos negalavimų, atsirandančių būnant konkrečiame pastate ir kuriuos labai lengva ignoruoti ar susieti su visai kitomis priežastimis. Šie simptomai daugiausia yra atminties sutrikimas, nepatikslinti, pasikartojantys galvos skausmai, čiaudulys, sloga, gerklės įbrėžimas, akių deginimas arba niežėjimas.
Bet labiausiai po kelių valandų tokio pastato atsiranda didelis nuovargis, kurio negalima paaiškinti fizinių ar protinių pastangų intensyvumu.
Ar tai dažnas reiškinys?
1984 m. PSO apskaičiavo, kad ši problema paliečia net 30 proc. pastatai, kurių statybai ir apdailai naudotos sintetinės apdailos medžiagos. Įtariu, kad Lenkijoje jų daug daugiau. Tačiau tokius duomenis iš mūsų šalies gauti sunku, nes niekas tokios statistikos neveda.
Ši problema daugiausia paliečia biurų ar gyvenamuosius pastatus?
Abu gali būti užkrėsti. Biurų pastatuose pagrindinis veiksnys, lemiantis sergančio pastato sindromą, yra nepaisoma ventiliacija, per kurią perduodamos bakterijos, pelėsiai, grybelių sporos ir virusai. Bet ne tik ji. Dažniausiai turime didžiulius paviršius, išklotus labai dažnai toksišku – toksišku – nes daugelis tokių pamušalų išskiria tolueną, tirpiklius ar ftalatus, kurie yra kenksmingi žmogui. Mes taip pat turime elektrosmogą, kurį skleidžia daugelis palyginti nedideliame plote esančių kompiuterių.
Vienas išbūdai, kaip susidoroti su negalavimais, su kuriais susiduriame biurų pastatuose, yra sveiki namai, kuriuose galime pailsėti. Tačiau ne visi turi tokią galimybę, nes serga ir daugelis gyvenamųjų pastatų. Statant betono luitus, buvo pastatyta daug tikrai sergančių pastatų. Statybinėse medžiagose buvo toksinų, pelėsių ir grybų sporų, taip pat nuodingų cheminių medžiagų, kurių neturėjo būti. Todėl daugelyje senų daugiabučių pačios sienos kenkia gyventojams
Bet viskas tuo nesibaigia. Pastatai taip pat gali būti drėgni. Verta pabrėžti, kad šiuo metu statomi pastatai dažnai šiuo požiūriu nesiskiria nuo senųjų. Paimkime šią formą: daugelis žmonių greičiau svarstytų jo ieškoti seno daugiabučio, pastatyto ant drėgnos žemės, rūsyje nei gražiame, naujos statybos daugiabutyje. Tuo tarpu labai dažnai mūsų gražūs nauji daugiabučiai ar vienbučiai yra tiesiog per sandarūs. Orlaidės juose neįrengiame, statome pasyvius namus, kuriuose dažnai per menka oro mainai su aplinka
Prieš keliolika metų buvo mada užkimšti vėdinimo šachtas, kurios turėjo pagerinti pastato sandarumą ir šildymo efektyvumą – taip padarė daugelis gyvenamųjų namų bendrijų. Dėl to susidarė situacija, kai oras pastatuose tapo per drėgnas. Tokius pastatus reikia nedelsiant išardyti ir tinkamai vėdinti. Drėgnas oras neigiamai veikia ne tik pastato gyventojus ar naudotojus, bet ir paties pastato būklę – gali susidaryti drėgmė, pažeisti sienas ar baldus. Tokiose patalpose tvanku, nemalonus kvapas, taip pat sunku jas sušildyti, nes drėgnas oras labai sunkiai sušildo.
Kokie yra sergančio pastato sindromo simptomai?
Dažniausiai yra alergija dulkių erkėms, esančioms, pavyzdžiui, kilimuose, arba alergija pelėsiui. Tai labai pavojinga šio sindromo versija, nes alergija, ypač pelėsiui, suaktyvina daugybę autoimuninių mechanizmų. Pelėsiai turi ypatingą savybę gaminti mikrotoksinus, o jų sporos – jeigu jais įkvepiame – gali pažeisti nervų sistemos ląstelių membranas, o sunkiausiais atvejais baigtis mirtimi. Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, gali atsitikti taip, kad jie nusėda bronchuose arba sinusuose ir visada bus ten.
Ar šie simptomai gali sukelti lėtinę ligą?
Taip, ypač kai pastate yra pelėsio. Jų sporas laikome biotoksinais. Jų poveikis gali sukelti reakciją, vadinamą lėtine reakcijauždegiminis atsakas. Ši reakcija sukels uždegiminę kaskadą kiekvieną kartą, kai įeisite į sergantį pastatą. Ilgą laiką būnant tokiame pastate gali išsivystyti lėtinė uždegiminė liga su periodiškais paūmėjimais. Šis reiškinys mūsų šalyje vis dar nėra plačiai žinomas, mano nuomone, dabar statybų inžinieriai jį supranta geriau nei medicinos bendruomenė.
Kaip atskirti simptomus, susijusius su sergančio pastato sindromu, nuo ligos simptomų? Ar tai apskritai įmanoma?
Savęs stebėjimas turėtų duoti mums daug ką pagalvoti. Kalbant apie biurų pastatus, tai gali būti gana sunku, nes gali atsitikti, kad patenkame į pastatą, kuriame patiriame kasdienį stresą – o jei jaučiame skrandžio spaudimą ir raumenų drebulį, tai ne pastatas yra to priežastis, bet galbūt komanda, kurioje dirbame. , viršininkas ar tiesiog užduoties pobūdis. Tačiau jei įeiname į kabinetą atsipalaidavę ir atsiranda simptomai – daugiausia fiziniai, tokie kaip čiaudulys, kosulys, ašarojančios akys ar galvos skausmas, tai signalas, kad organizmas bando apsiginti nuo toksinų.
Turėtų duoti peno apmąstymams, kai išėjus į gryną orą visa tai atslūgs, nors simptomai nepagerės, jei uždegimas jau tapo lėtinis - bet tai jau labai pažengusi susirgimo forma sindromas, kuris laimė išsivysto tik keliems žmonėms. Todėl, jei kas nors pastate jaučiasi siaubingai, jis turėtų išeiti pusvalandžiui papietauti ar net trumpam pasivaikščioti – o jei lauke jaučiasi daug geriau, tikėtina, kad jie susiduria su sergančio pastato sindromu.
Ką tada daryti?
Atsakyti į šį klausimą labai sunku, nes, deja, šių galimybių nėra per daug. Pirmiausia reikėtų pasikalbėti su kolegomis – jei ir jiems būdingi panašūs simptomai, verta susitarti dėl bendros pozicijos ir dirbti kartu. Daug ko pakeisti negalima, bet pastato savininkas ar valdytojas tikrai turėtų būti priverstas valyti ventiliaciją, ypač teisingą ortakių ozonavimą.
Tai ir yra pagrindas, nes latakais pasklinda oras, o kartu su juo ir visokie virusai, bakterijos ir pelėsių sporos. Jei jie bus tinkamai išvalyti ir atidengti, oras bus daug kokybiškesnis, todėl turėtų pagerėti ir jame dirbančių žmonių savijauta.
Ką galime padaryti patys, kad darbas sergančiame pastate būtų geresnis?
Vertėtų biure įrengti oro valytuvą, kuris išfiltruotų teršalus. Taip pat galite, jei žinomagalima, pavyzdžiui, NASA sukurtame sąraše pastatyti keletą oro valymo įrenginių. Tačiau su kai kuriais iš jų reikia būti atsargiems, ypač nuo fikuso benjamino – tai gėlė, kuri gali būti labai pavojinga alergiškiems žmonėms. O kalbant apie gėles, biure ar namuose, taip pat turite įsitikinti, kad žemė nesupelijo, nes pelėsiams alergiški žmonės gali būti labai kenksmingi.
Tačiau yra paprastas būdas to išvengti – persodinus augalą, ką reikia daryti reguliariai, verta kurį laiką nukenksminti žemę orkaitėje aukštoje temperatūroje. Skamba beprotiškai, bet tai labai efektyvus metodas tiek pelėsiui, tiek kitiems patogeniniams mikroorganizmams žemėje, kurį man rekomendavo tėtis – jį naudojo pats ir dėl to savo šeimos namuose turiu neįtikėtiną augalų kolekciją.
O ką gali ar turėtų daryti nuomotojai, jei įtaria, kad jų negalavimas gali būti susijęs su nuosavybe?
Tikrai verta patikrinti, ar bute nėra pelėsio, nes, priešingai nei atrodo, pelėsis yra ne tik prastų ar apleistų butų sritis, jis gali atsirasti net gražiuose, elegantiškuose butuose su nuostabiomis dailylentėmis ar tapetais . Visų pirma reikia žiūrėti į vonią, nes ten, ypač prie vonios ar ant plytelių, pelėsis mėgsta įsikurti – tokia juoda danga.
Verta pasinaudoti įmonės, kuri specializuojasi pelėsio radimo ir naikinimo srityje, pagalba – specialistai turi atlikti detalią apžiūrą, atidžiai apžiūrėti ne tik patalpas, bet ir įvairias kitas vietas, tarp jų ir pastato stoglangio sieną.
Jei jie randa to požymių, vietą reikia sutvarkyti profesionaliai. Tam naudojami specializuoti preparatai, tačiau vieno užtepimo neužtenka – paviršių reikia purkšti keturis kartus su kelių dienų pertraukomis, kad išdžiūtų, ir per tą laiką niekas neturėtų būti namuose. Mano patarimas: prieš užsisakydami tokią paslaugą, pasiteiraukite – bet neragindami – kaip ji bus atlikta, nes ne visi tai daro pagal taisykles
Butas ar namas taip pat turėtų būti ozonuojami. Esu didžiulis šio metodo šalininkas, pats jį naudoju. Gydymas ozonu išjungia patalpos naudojimą kelioms valandoms, tačiau verta tai daryti reguliariai – ozonas naikina virusus, bakterijas, parazitus, erkes, patogeninius grybus, taip pat neutralizuoja kai kurias chemines medžiagas. Namuose turiu nedidelį ozono generatorių, kuris po ozonavimo išsijungia automatiškai - po valandos po ozonavimo galima įeiti į patalpą ir ją išvėdinti, o tai labai svarbu, nes ozono įkvėpti negalima. Taip pat verta ozonuoti naudotus namų apyvokos daiktus, pvz.baldai.
Taip pat pabandykime pirkti daiktus su patvirtinimais. Patvirtinimas turėtų būti suteiktas dažams, kilimams, kilimams ir baldams. Žinoma, jie yra brangesni, nes patvirtinimas kainuoja – tačiau tai yra saugumo ir gaminio kokybės garantija. Investuoti į tokius dalykus verta, juolab, kad šiuo metu turime kiniškų gaminių rinką – jie gražūs ir su jų pagalba savo namus galite paversti rūmais. Tačiau atminkite, kad nepatikrinti kilimai, kilimėliai ar bet kokie baldai ar dažai gali mums tiesiog pakenkti.
Magdalena Cubała-Kucharska, medicinos mokslų daktarėŠeimos medicinos, aplinkos medicinos ir alergologijos specialistė, integraliosios medicinos ekspertė. Integracinės medicinos instituto „Arcana“ įkūrėjas, nuo 2004 m. „American Defeat Autism Now“ narys!
Šeimos medicinos, aplinkos medicinos ir alergologijos specialistas, integraliosios medicinos ekspertas. Integracinės medicinos instituto „Arcana“ įkūrėjas, nuo 2004 m. judėjimo „American Defeat Autism Now“ narys!
