- Šlaplės susiaurėjimo priežastys
- Šlaplės susiaurėjimo simptomai
- Šlaplės susiaurėjimo diagnozė
- Kaip gydyti šlaplės susiaurėjimą
Šlaplės susiaurėjimas – tai klinikinė situacija, kai, veikiant įvairiems išoriniams veiksniams, segmentiškai sumažėja šlaplės skersmuo, kuris pirmiausiai sukelia šlapinimosi sutrikimus. Kokios yra šlaplės susiaurėjimo priežastys? Kokie simptomai gali juos rodyti ir kaip vyksta gydymas?
Užšlaplės striktūrayra atsakingi, be kita ko, už svetimkūnis, vėžiniai pokyčiai, potrauminės būklės ar poinfekcinės būklės. Klinikinis vaizdas apsiriboja sutrikusiu šlapinimu. Tai gali būti šlapinimosi sutrikimai, pollakiurija arba skausmas tuštinimosi metu. Be jokios abejonės, kiekvienas iš išvardytų simptomų turėtų kelti nerimą ir yra medicininės konsultacijos indikacija, siekiant patvirtinti diagnozę ir pradėti tinkamą terapinį gydymą.
Šlaplės susiaurėjimo priežastys
Negalavimų etiologija sudėtinga. Priežastis gali būti, viena vertus, įgimti anatominiai sutrikimai, įvairūs vystymosi defektai (hipospadijos, chimatoma ar užpakalinis šlaplės vožtuvas vyrams), kita vertus, yra sąrašas patologinių organizmo būklių, kurios santykinai padidina defekto riziką. Tai, be kita ko, apima
- vėžys
- svetimkūnis / trauma aplink tarpvietę, pvz., dubens kaulų lūžis
- urolitiazė
- šlapimo takų infekcijos – ypač bakterinės; labiausiai paplitę patogenai:Escherichia coli ,Staphylococcus saprophyticus ,Neisseria gonorrhea
- jatrogeniniai veiksmai, t.y. visos medicininės intervencijos. Šlaplės susiaurėjimas gali atsirasti net po šlapimo pūslės kateterizavimo ar cistoskopijos. Žinoma, kuo pažangesnė medicininė procedūra, tuo rizika pažeisti šlaplę ir vėlesniam jos susiaurėjimui yra daug didesnė.
Verta paminėti, kad per ilga kateterio priežiūra, ypač ilgai hospitalizuojamiems pacientams, gali ne tik sukelti šlapimo takų infekcijas, bet ir susiaurėti šlaplę
Šlaplės susiaurėjimo simptomai
Simptomai, susiję su šlaplės susiaurėjimu, yra sudėtingi. Viena vertus, jie atsiranda dėl pačios obstrukcijos, tačiau, kita vertus, jie yra šlapimo takų sudirginimo pasekmė. Dažniausiai pranešamanegalavimai apima:
- sutrikimai šlapinimosi metu (nutrūkusi srovė, sumažėjęs šlapimo srautas, dažnas šlapinimasis, nikturija, t.y. poreikis šlapintis naktį)
- nepilno šlapimo pūslės ištuštinimo jausmas
- išplėstine forma net visiškai sustabdo tuštinimąsi
Pasitaiko, kad kai kurie pacientai nejaučia jokio diskomforto, norint patvirtinti diagnozę, būtina pacientą kateterizuoti, o tai nepavyksta
Šlaplės susiaurėjimo diagnozė
Negalavimai, lydintys šlaplės susiaurėjimą, nėra labai būdingi ir gali būti susiję su visai kita patologija. Labai svarbus yra gerai surinktas pokalbis su pacientu. Tarpvietės trauma arba šlapimo takų infekcija per trumpą laiką gali padėti gydytojo samprotavimams.
Pagrindinis diagnostinis tyrimas yra uretroskopija – tai vizualinis tyrimas naudojant specialų optinį įrankį, įkištą į šlaplę, kuris leidžia vizualizuoti pažeistą vietą.
Retrogradinė uretrografija yra dar viena diagnostikos priemonė. Tai susideda iš kontrasto įvedimo į šlaplę, po kurio atliekamas rentgeno vaizdas. Šio testo variantas yra variantas, kai kontrastinė medžiaga patenka į šlapimo pūslę, o nuskaitymas atliekamas šlapinimosi metu.
Nepaisant to, kad yra prieinami vis naujesni ir tobulesni tyrimai, reikėtų atmesti elementaresnius, bet ne mažiau naudingus net pilvo organų ultragarsinius tyrimus. Dėl to šlapimo likutį galima įvertinti iškart po ištuštinimo.
Taip pat verta atlikti pagrindinius laboratorinius tyrimus, įvertinančius inkstų funkciją: šlapalo, kreatinino, šlapimo tyrimas su pasėliu
Šlaplės susiaurėjimas skiriasi nuo kai kurių šlapimo pūslės navikų, su šlapimo pūslės kaklelio padidėjimu ir vyrams, sergantiems prostatos liga.
Kaip gydyti šlaplės susiaurėjimą
Aprašytos ligos gydymas visų pirma yra chirurginis. Iki šiol nebuvo sukurta veiksminga farmakoterapija. Chirurginė procedūra susideda iš susiaurėjusio šlaplės fragmento nustumimo ir laisvųjų fragmentų susiuvimo kartu su defekto užpildymu, naudojant, pavyzdžiui, sintetines medžiagas. Populiariausi metodai yra uretrotomija, kurios metu įterpiamas specialus pjovimo įrankis – uretrotomas, kad būtų įpjauta striktūros vieta.
Deja, ši liga kelia didelę komplikacijų riziką. Dažniausiai tai yra šlapimo takų infekcija, šlapimo pūslės akmenligė, periuretrinis abscesas ar fistulėšlapimo. Kiekviena komplikacija reikalauja tinkamo gydymo ir yra susijusi su medicinine konsultacija.